Simptomatika

Simptomatika - tai visokie simptomai, kurie pastebimi, kai pacientas serga kokia nors liga. Normalių ligų atveju pacientas sugeba tuos simptomus įvardinti, tačiau kai būna psichikos ligos, tai pacientai mano, kad čia ne simptomai ir kad jie niekuo neserga, todėl nepasakoja, o neretai netgi stengiasi simptomums nuslėpti. Kai pacientas nuslėpinėja simptomus - tai jau disimuliacija, o šitai rodo, kad jo susirgimas sunkus.

Kai simptomai apsijungia į kokį nors ganėtinai tipišką negalavimą, ar tiesiog simptomas yra ryškus ir visaapimantis, tai jau sakome, kad tai yra sindromas, kitaip tariant, aiškus požymis, kad yra psichikos liga, kurią pagal tuos simptomus galima ir diagnozuoti.

Bendrai tai simptomatika būna dviejų rūšių:

• Pozityvi simptomatika - čia kai kažkas yra, ko neturėtų būti
• Negatyvi simptomatika - čia kai kažko nėra, kas turėtų būti

Visgi kai kurie simptomai būna tokie, kad kažkokie požymiai gali ir negatyvius dalykus reikšti, ir pozityvius. Štai pavyzdžiui, klasikinis veidrodžio simptomas gali reikšti ir tai, kad pacientas pozityvai kliedi apie kokią nors prisigalvotą hipochondriją, ir tai, kad pacientas negatyviai negali prisiminti, kas jis toks. Tai gal todėl atskirai išskiriama dar ir tokia katatoninė simptomatika - nes čia pati tikroji šizofrenija joje matosi labiausiai išreikštu pavidalu.

Dar būna, kad visokie ten prisigalvoja, kad simptomus reikia kažkaip atseit moksliškai žiūrėti, prikuria visokių DSM klasifikacijų, tačiau tikri Tiganovo ir Snežnevskio pasekėjai žino, kad viskas turi būti paremta psichiatro intuicija, nes tik ji gali nustatyti psichikos ligą!

Įvairūs simptomai

Čia žemiau pavardinsim jums didelį sąrašą simptomų, kurie yra iškūs kokių nors ligų požymiai. Kai kurie iš tų simptomų yra ir sindromai kartu, o kai kurie dažniau pasitaiko kaip priedas prie kokių nors specifinių psichikos ligų.

Taigi, Pipedijai žinomi simptomai:

• Absansas - kelias sekundes ar net mažiau trunkantis sąmonės išsijungimas
• Abstinencija - toksai sindromas, kai apstojus vartoti narkotikus ar alkoholį, išsivysto blogumas
• Abuzas - vieną ar kelias dienas trukęs didelio kiekio narkotikų ar alkoholio vartojimas, sukėlęs alkoholinę ar narkotinę intoksikaciją
• Abulija - visai prarastas domėjimasis aplinka, nebendravimas dėl valios dingimo.
• Afektas - trumpalaikė stipri teigiama arba neigiama emocija, kilusi dėl kokių nors priežasčių ir pasireiškianti dar ir visokiais pastebimais paciento fiziologiniais, mąstymo irba elgsenos pokyčiais.
• Afektinis labilumas - kai pacientui nuolat ryškiai keičiasi nuotaikos.
• Akalkulija - visiškas negebėjimas ką nors skaičiuoti, išlaikant gebėjimą kalbėti. Neretai būna kartu su negebėjimu skirti kairės nuo dešinės, taip pat su disgrafija.
• Akinezija - kai pacientas nustoja judėti ir nejuda pats, kol jo kas nors nepabaksnoja.
• Akoazmai - klausos iliuzijos, kai triukšme žmogus išgirsta kokį nors barškenimą, šūvius ar dar ką nors.
• Ambivalencija - kai pacientas nori dviejų priešingų dalykų vienu metu, nes yra neadekvatus.
• Amencija - sąmonės aptemimas, kuriame dominuoja pasimetimas, visiškai sutrikęs mąstymas, kliedesiai ir judesių sutrikimai.
• Amnezija - atminties sutrikimas dėl kurio vienaip ar kitaip žmogus kažko neatsimena.
• Anankazmas - tiesiog įkyri būsena, kitaip tariant - obsesija.
• Anergija - psichikos ir šiaip bet kokio aktyvumo sumažėjimas iki labai žemos, netgi nulinės būsenos.
• Anestezija - nuskausminimas, kai pacientai nieko nejaučia visame kūne ar jo dalyje. Išskiriama dar ir psichinė anestezija, kur pacientas niekam nejaučia jokių emocijų ir užtat labai graužiasi.
• Anoreksija - atkaklus nevalgymas, kai pacientai badauja tiek, kad suliesėja kartais net iki visiško išsekimo.
• Antrininko simptomas - kai pacientas įsivaizduoja, kad jį kažkas kaip tai nuklonavo ir yra antrininkas kažkur visiškai šalimais stovintis ir visus judesius kartojantis, tą patį jaučiantis. Pacientas jaučia stiprų poreikį kažkaip tuo antrininku atsikratyti. Paprastai būna prie kokių nors smegenų pažeidimų.
• Apatija - abejingumas sau ir aplinkai, nenoras kuo nors užsiimti.
• Apreiškimas - stiprus paciento jausmas, kad kažkur šalia yra dar kažas, nors išties patalpoje tėra vien tik pacientas. Sąmoningai pacientas supranta, kad jis vienas, tačiau jausmas būna toks stiprus, kad nepalieka abejonių, jog kažkas yra šalimais.
• Aprozeksija - visiškas dėmesio praradimas
• Astazija-abazija - judėjimo sutrikimas, kai pacientas negeba savarankiškai vaikščioti ir stovėti ant kojų.
• Astenija - padidinto nuovargio būsena su dažna nuotaikų kaita ir bejėgišku irzlumu.
• Atpažinimo simptomas - kai pacientas atpažįsta nepažįstamus žmones. Atpažinimo variantų būna įvairių - ir kaip dvynius, ir kaip užsigrimavusius, ir dar kaip nors. Specifiniai simptomo variantai - Pažįstamų simptomas, Fregoli simptomas ir Capgraso simptomas.
• Atvirumo simptomas - kai pacientui reiškiasi asociatyvinis automatizmas, jis įsivaizduoja, kad visos jo mintys yra girdimos aplinkinių žmonių, kartais netgi tų, kas yra kažkur visai kitoje vietoje.
• Aura - toksai prieš epilepsijos priepuolį pasitaikantis ryškus ir spalvingas proto aptemimas
• Autizmas - pilnas ar dalinis negebėjimas integruotis į aplinką, emocijų praradimas ir t.t., kartu pasineriant į savo vidinius pergyvenimus.
• Automatizmas - kai žmogus pavirsta į robotuką, kuris kažką daro pats nenorėdamas - kartais dėl to, kad balsai liepia, o kartais ir išvis neaišku dėl ko.
• Autometamorfopsija - čia kai pacientas negeba adekvačiai suvokti savo kūno. Dažniausiai pasitaiko kartu su anoreksija.
• Bradipsichija - visų mąstymo procesų sulėtėjimas. Tipiškai būna prie depresijos ir panašių būsenų.
• Bradifazija - kalbėjimo sulėtėjimas, kyla esant bet kurioms bradipsichijos formoms.
• Bulimija - neadekvačiai aktyvus ir gausus valgymas. Patologinė bulimija paprastai būna kartu su maisto išvėmimu, dažnai pasitaiko su anoreksija.
• Capgraso sindromas - įsivaizdavimas, kad visi aplinkui pakeisti į kažkokius kitus asmenis, kurie kažkokie nugrimuoti ir netikri, o apsimetantys.
• Deja vu - būsena, kai pacientui atrodo, jog viskas, ką jis mato ir kur jis yra, jau buvo kažkada anksčiau
• Deja vecu - būsena, kai pacientui atrodo, jog tokioje pat būsenoje jis jau buvo anksčiau
• Deja entendu - būsena, kai pacientui atrodo, jog viskas, ką jis dabar girdi, tiksliai taip jo buvo girdėta kažkada anksčiau
• Demencija - dėl kokios nors ligos prasidėjęs aiškus intelekto susilpnėjimas.
• Depersonalizacija - paciento atsisakymas priimti patį save, kartu su asmenybės skilimu, neigiamu ar nenormaliu savęs vertinimu, savęs suvokimo iškreiptumu ir panašiai.
• Depresija - tokia kai viskas blogai, nieko nesinori, gyventi gal irgi nesinori, ant dūšios blogai, nerimas kamuoja ir taip toliau.
• Derealizacija - paciento būsena, kai viskas atrodo nerealu, netikra, svetima, pilka, nyku ir kažkaip neartima, nenatūralu.
• Dezorientacija - kai pacientas nesusigaudo, kokia data, koks paros laikas, koks mėnuo, kur jis yra, kas jis toks ir panašiai.
• Dėmesio jautrumas arba hiperprozeksija - perteklinis dėmesio jautrumas, dėl kurio pacientas vis šokinėja nuo vieno dalyko prie kito, kuris atkreipė dėmesį, užsikabindamas už smulkmenų.
• Dismegalopsija - vienas iš metamorfopsijos atvejų, kai daiktai atrodo prailginti, suploti, susukti, perkreipti ar dar kažkaip iškreipti.
• Dismnezija - susilpnėjęs gebėjimas ką nors įsiminti, atminties apimties sumažėjimas ir šiaip sutrikęs gebėjimas kažką prisiminti.
• Distimija - laiks nuo laiko užeinantis nuotaikos pablogėjimas, neturintis jokių aiškių priežasčių.
• Dipsomanija - nevaldomas potraukis gerti, būdingas prie alkoholizmo.
• Disforija - niūri, irzli, pikta ir šiaip bloga nuotaika su padidintu jautrumu bet kokiems išoriniams dirgikliams, kartu su būdingu šiurkštumu ir elgesio sprogstamumu.
• Dizartrija - čia kai žmogus negali arikuliuoti ir vis kliuvinėja kalbėdamas, dėl ko nukanda priešdėlius, galūnes ar šiaip nerišliai darko žodžius.
• Dromomanija - patologinis polinkis valkatauti, klaidžioti, keliauti iš vietos į vietą.
• Echolalija - kai pacientas atkartoja tą patį išgirstą žodį ar frazę.
• Echopraksija - kai pacientas atkartoja pamatytus judesius.
• Ekstazė - susižavėjimo, išskirtinės laimės būsena.
• Emocinis silpnumas - aiški nuo taikų kaita, su būdingais staigiais nuotaikos kritimais nuo geresnės link blogesnės.
• Emocinis bukumas - emocinio ir afektinio jautrumo praradimas, dėl kurio žmogus tampa bejausmiu, abejingu, šaltu.
• Epileptinis sužadinimas - specifinis motorinis sužadinimas, pasitaikantis esant disforijai ar prieblandiniam aptemimui.
• Eretinis sužadinimas - motorinis sužadinimas, pasitaikantis sergantiems oligofrenija, kai pacientai beprasmiškai daro kokius nors kenksmingus veiksmus, rėkia, kartais save sužaloja.
• Euforija - būsena su smarkiai pagerinta nuotaika ir neprasmingu pasitenkinimu. Paprastai kartu pastebimas ir mąstymo sulėtinimas, iki pat visiškos perseveracijos.
• Fobija - įkyri ir nenugalima baimė, dėl kurios pacientas negali elgtis kokiu nors būdu ar šiaip ima elgtis nesąmoningai, nors racionaliai ir supranta kad tai nesąmonė, ir bando kažkaip tvardytis.
• Fregoli simptomas - pacientas vis pastebi, kad vienas ir tas pats žmogus ar kokia nors žmonių grupė vis skirtingais pavidalais aplink jį atsiduria, nes persekioja ir kaitalioja išvaizdą, grimuojasi.
• Ganserio simptomas - kai pacientas nei į tvorą, nei į mietą atsakinėja, tačiau pagal atsakymo pobūdį galima suprasti, kad visgi klausimą pacientas suprato. Būna prie isterijos, šizofrenijos, kai kada leidžia identifikuoti paciento simuliaciją.
• Haliucinacijos - įvairūs dalykai, kuriuos žmogus girdi, mato, jaučia ar užuodžia, nors tų dalykų nėra reale.
• Hiperbulija - čia kai žmogus visko nori ir viską daryti stengiasi daug smarkiau, nei normaliai būna.
• Hiperstezija - padidintas paciento jautrumas visokiems dirgikliams, į kuriuos normalus žmogus nei nereaguotų.
• Hipostezija - sumažintas paciento jautrumas visokiems dirgikliams, kai jau nereaguoja į tai, į ką labai reaguotų normalus žmogus.
• Hiperkinezė - kai pacientas labai smarkiai visaip juda, gestikuliuoja, nors tai neturi kokios nors prasmės.
• Hiperkompensacija - čia kai žmogus turi kokį nors tikrą ar menamą trūkumą ir jį kompensuoja taip, kad persistengia.
• Hipermetamorfozė - dėmesio sutrikimas, kai žmogus dėmesį perteklinai kreipia į viską, ką papuola, įskaitant ir dalykus, į kuriuos dėmesio niekad neatkereiptų. Paprastai būna kartu su paciento pasimetimu, nes dėmesio viskam neužtenka ir pacientas pradeda nesigaudyti situacijoje.
• Hipertimija - lengva manijos forma, su pagerinta nuotaika, jėgų pertekliumi ir taip toliau.
• Hipnolepsija - periodiški trumpalaikio apsnūdimo priepuoliai.
• Hipobulija - valios susilpnėjimas kartu ir su susilpnėjusiu domėjimusi aplinka ar išvis bet kuo.
• Hipokinezija - ilgalaikė nuslopinta būsena, kuriai būdingas ir paciento judesių susilpnėjimas ir sulėtėjimas.
• Hipotimija - lengvos formos depresija, kai pacientą kamuoja melancholija, liūdesys, nenoras kažkuo užsiimti, nerimas ir panašiai.
• Idee fixe arba vertingos mintys - čia kai pacientas lyg ir iš realybės kažką ištraukia ir sugalvoja, bet paskui pereina į kažkokius nusifantazavimus, užsikabina ant savo nesąmonių ir paskui ima reguliuoti paties paciento gyvenimą.
• Iliuzija - neteisingas ir klaidingas kokių nors matomų dalykų suvokimas. Patologinės iliuzijos būna tada, kai pacientas normalius dalykus irma matyti, girdėti ir kitaip jausti iškreiptu būdu. Paprastai būna kartu su afektu, o paciento būklei sunkėjant, iliuzijos pereina į haliucinacijas.
• Inertiškumas - paciento negebėjimas persijungti prie kitų temų ar įvykių, o taip pat patologinė dėmesio fiksacija. Būdingas paciento nejudrumas, psichikos procesų sulėtėjimas.
• Inkoherencija - gilus mąstymo nerišlumas, kai pacientas niekaip nesieja paskirų realybės dalių tarpusavyje, negeba kurti asociacijų ar ką nors analizuoti. Paciento kalbos pasidaro panašios į nerišlų žodžių kratinį.
• Infantilizmas - patologinė būsena, kurioje paciento elgesys ir mąstymas primena mažo vaiko elgesį ir mąstymą. Esant fiziologinei infantilizmo kilmei, pastebimas ir fizinio vystymosi sulėtėjimas.
• Isterinis gumulas - specifinis spazmas gerklėje, lyg gumulas kažkoks būtų. Neretai tai požymis, kad prasidės isterijos priepuolis.
• Įkyri būsena - simptomai, kurie šiais laikais skirstomi į obsesijas ir kompulsijas. Bendrai būsena vadinama įkyrių būsenų sindromu.
• Įkyrus potraukis - potraukis daryti kokius nors beprasmius veiksmus, t.y., kompulsyvaus pobūdžio obsesija.
• Įkyrus skaičiavimas - viena iš tipiškiausių ir dažniausių obsesijų, kai pacientas ką nors vis skaičiuoja - pravažiuojančias mašinas, šaligatvio plyteles, pastatų langus ar pan..
• Įkyrūs veiksmai - nevaldomai kartojami, beprasmiai ir nereikalingi veiksmai ar judesiai, t.y., kompulsija.
• Įkyrūs vaizdiniai - nuolat pasikartojantys, obsesyviniai paciento įsivaizdavimai.
• Įkyrūs prisiminimai - nuolat pasikartojantys, obsesyviniai paciento prisiminimai. Paprastai susiję su beprasmiais atmintinai iškaltais skaičiais, vardais, datomis ir pan..
• Jamais vu - būsena, kai pacientas suvokia anksčiau amtytus dalykus, kaip niekad nematytus.
• Jamais vecu - būsena, kai įprastą situaciją pacientas suvokia, kaip pirmą kartą kilusią.
• Jamais entendu - būsena, kai įprastai girdėtus garsus pacientas suvokia kaip pirmą kartą išgirstus.
• Jausmų praradimo jausmas - pacientą varginantis ir nemalonus tuštumas, kai apima kankinantis jausmas, jog daugiau nieko nejausi, nes nėra nei džiaugsmo, nei meilės, nei liūdesio.
• Karfologija - specifinis paciento motorinis aktyvumas, gulint jam lovoje. Būdingi mažos amplitudės judesiai, daugiausiai rankos pirštų - pacientas gniaužo paklodę, ore kažką gaudo, nuo savęs bando nusirinkti kažkokius neegzistuojančius trupinius ir pan.. Kyla, esant giliam sąmonės aptemimui.
• Katalepsija - vaškinis paciento lankstumas, kai jis ilgam išlaiko jam suteiktą formą, netgi kai ji nepatogi.
• Katapleksija - trumpalaikis paroksizminis raumenų tonuso praradimas, kai žmogus šlumšteli ant žemės, nors ir neprarasdamas sąmonės.
• Katatonija - sindromas, kuriam būdinga paciento fizinio sužadinimo ir fizinio nuslopinimo kaita.
• Katatoninis sužadinimas - specifinis sužadinimas, kur pas pacientą reiškiasi daug stereotipijų.
• Kleptomanija - periodiškai ir nevaldomai kylantis potraukis vogti.
• Kliedesiai - visokios idėjos, samprotavimai ir šiaip nusišnekėjimai, neatitinkantys realybės, logikos ir taip toliau, o kartu įtakojantys ar išvis apimantys paciento mąstymą irba elgseną. Klinikinių kliedesių požymis - kad pacientas nepasiduoda bandymams logiškai paneigti jo kliedesius.
• Kliedesinė nuotaika - specifinė nuotaika, kai pacientą kamuoja blogos nuojautos, aplinka atrodo nenormali, užeina nerimas, viskas ima atrodyti kažkaip keistai. Paprastai tai pirmas simptomas, kad greitai pacientą apims kliedesiai.
• Koma - gilus smegenų slopinimas, dėl kurio pacientas visiškai praranda sąmonę.
• Kontabuliacija - išsigalvoti įvykiai, kuriuos pacientas nustoja skirti nuo savo atsiminimų, t.y., atsiminimai pasidaro melagingais, išsigalvotais.
• Kriptomnezija - atminties sutrikimai, dėl kurių prarandamas paciento gebėjimas skirti tikrus įvykius nuo išgirstų, perskaitytų ar susapnuotų.
• Kveruliancija - patologinis polinkis į nepagrįstą bylinėjimąsi ir skundus, bet dar neperaugęs į kliedesius. Neretai tai būna pirmųjų paranoidinės šizofrenijos stadijų simptomas.
• Lipmano simptomas - padidinto jautrumo įtaigai simptomatika kartu su padidintu haliucinaciniu aktyvumu pas pacientus, artėjančius link deliriumo. Spaudžiant pacientui akių obuolius ir ką nors jiems įteiginėjant, jie ima matyti atitinkamas regos haliucinacijas. Taip pat Liptono simptomas būna pastebimas ir pradėjus pacientui sveikti, kai prasideda perėjimas iš psichozės į normalią būseną.
• Logoklonija - kai pacientas vis kartoja kokius nors ištariamo žodžio skiemenis.
• Logoneurozė - kai pacientas sunkiai kalba, vienaip ar kitaip mikčiodamas.
• Makropsija - vienas iš metamorfopsijos atvejų, kai daiktai pacientui atrodo nenormaliai dideli, milžiniški.
• Maniakalinis sužadinimas - nevaldomas paciento noras užsiimti visokiomis veiklomis, kartu nesugabant tų veiklų užbaigti ir vis nemotyvuotai pereinant nuo vienos veiklos prie kitos. Kartu būna pastebimas aiškus afektas, pagreitėjęs mąstymas ir kalba.
• Mąstymo nerišlumas - negebėjimas mąstyti rišlai, minčių šokinėjimas, nesusijusių dalykų apjunginėjimas, minčių eigos ir asociacijų trūkiai, visokių naujų sąvokų - neologizmų generavimas. Esminis požymis - paciento kalba išlaiko prasmingumą, tačiau prasmingumas ribotas, gramatinis taisyklingumas išlaikytas, kartu prarandant semantinius sąryšius tarp paskirų frazių.
• Mąstymo nutrūkimas, dar vadinamas šperungas - kai staiga nutrūksta ir užsiblokuoja kažkokia mintis.
• Mąstymo išsiplėtimas - paciento negebėjimas atskirti esminius ir neesminius dalykus vieną nuo kito, beprasmiškai klimpstant į visiškai neįdomias ir nereikalingas detales.
• Mąstymo klampumas - specifinis sulėtėjęs ir sunkiai nuosekliai einantis mąstymas. Pacientas fiksuojasi prie kažkurių minčių, sunkiai darydamas logines išvadas ir užlėtintai samprotaudamas. Analogiškas klampumas pastebimas ir kalboje bei elgsenoje.
• Mąstymo pagreitėjimas - didesnis kiekis asociacijų per tą patį laiką, pacientą apima daugiau minčių, tačiau jos paprastai būna ir labiau paviršytiniškos. Tipiškas manijos požymis.
• Mąstymo sulėtėjimas - kai tiesiog lėčiau kyla vsiokios asociacijos, jų mažiau būna, ir taip toliau, jei vertinsim per tam tikrą laiką kylančius asociacijų kiekius.
• Mąstymo susiaurėjimas - kai pacientas galvoja tik apie kažkokią siaurą sritį, praranda abstraktaus mąstymo gebėjimus, atbubka ir tegalvoja apie būtiniausius dalykus.
• Melancholinis raptusas - motorinis sužadinimas, kurio metu pacientas jaučia nesuvaldomą nerimą, beviltiškumą ir nepakeliamą širdgėlą. Būsena pavojinga paciento sveikatai.
• Mentizmas - savaiminis nepertraukiams ir nevaldomas minčių ar prisiminimų srautas, idėjų sūkurys, didelis kiekis visokių pacientą užplūstančių vaizdinių ir susigalvojimų.
• Metamorfopsija - paciento suvokiamos erdvės ir daiktų formos bei dydžių iškreipimas. Daiktai pacientui atrodo nenormaliai maži - tai mikropsija, o jei atrodo nenormaliai dideli - makropsija, o jei šiaip iškreipti kažkaip - dismegalopsija.
• Mikčiojimas - spazminio pobūdžio kalbos sutrikimas, dėl kurio užsikerta ir būna vis kartojami visokie skiemenys ar žodžiai.
• Mikrocefalija - vystymosi anomalija, dėl kurios pacientas turi mažą galvą ir mažas smegenis.
• Mikropsija - vienas iš metamorfopsijos atvejų, kai daiktai pacientui atrodo nenormaliai maži, mikroskopiniai.
• Minties nutrūkimas - būsena artima mąstymo nutrūkimui, tačiau staigesnė, pacientui kyla jausmas, kad mintį kažkas nutraukė per vidurį, lyg išjungė.
• Monologo simptomas - kai pacientnas kalbasi ar netgi pradeda kalbėti, nors niekas jo neklauso ar pašnekovo išvis nėra kambaryje. Rodo, kad mąstymas yra nerišlus, pakrikęs.
• Mutizmas - paciento atsisakymas bet kaip kalbėtis su aplinkiniais, nors jis ir gali kalbėtis.
• Narkolepsija - ligonio būsena, kurioje pastebima hipnolepsija, katapleksija ir nakties miego sutrikimai.
• Neaiškus mąstymas - kai pacientas turi kažkokią vieną smarkiai išplaukusią mintį, mąsto prastai, bando ją kažkaip lyg ir sugromuluoti, bet neužtenka smegenų.
• Negatyvizmas - beprasmis ir nemotyvuotas paciento pasipriešinimas kokiems nors judesiams, veiksmams ar bandymams pacientą priversti atlikti tam tikrus veiksmus.
• Neologizmai - būdingas kalbos sutrikimas, kai pacientas prisigalvoja naujų žodžių ir juos vartoja, taip paversdamas savo kalbą visiškai nesuprantama aplinkiniams.
• Neramus sužadinimas - specifinis sužadinimas su stipriu nerimu ir baime. Pacientas sunkiai suvaldomas, neadekvatus, gali gintis.
• Obnubiliacija - lengvas apdujimas, nestiprios formos paciento sąmonės aptemimas.
• Oligofazija - kraštutinis vartojamų žodžių rinkinio nuskurdimas.
• Palimpsestas - pradiniai atminties sutrikimai, būdingi alkoholizmui ir pasireiškiantys tuo, kad nepavyksta atkurti visų detalių apie buvusias išgertuves.
• Paniškas sužadinimas - beprasmis motorinis sužadinimas, kartais pasiekiantis visiškai nevaldomą beprasmišką blaškymąsi. Kyla dėl itin stiprių psichologinių sukrėtimų, esant katastrofoms ar situacijoms, kuriose kyla grėsmė gyvybei.
• Parabulija - valios iškrypimas, dėl kurio pacientas ima elgtis iškreiptai - kyla pasyvus negatyvizmas, manieringi judesiai, imuplsyvumas ir pan., o šiaip tai - ar ten valios pritrūksta, ar jos per daug, ar išvis nelieka.
• Paralogija - paciento atsakinėjimas ne į temą, susijęs su aktyviu ar pasyviu negatyvizmu. Lengvesniais atvejais pacientas kalba, taip nieko ir nepasakydamas į temą. Sunkesniais atvejais - būdinga, kad paciento klausi apie akėčias, o jis atsako apie vežėčias, nei į tvorą, nei į mietą.
• Paralogika arba paraloginis mąstymas - toksai mąstymas, kuriame nelogiškai susiejami tarpusavyje nesusiję dalykai, prieštaraujančios idėjos, visokie vaizdiniai, vienos sąvokos nejučia pakeičiamos kitomis sąvokomis, prarandami loginiai ryšiai ir nuo pagrindinės temos keistai peršokama link kažkokių nesąmonių.
• Paramnezija - melagingi prisiminimai, kylantys dėl to, kad esama realybė paciento galvoje susilieja su kažkokiais įspūdžiais ir išsigalvojimais apie praeitį.
• Paratimija - neadekvatus afektas, kuris savo pobūdžiu ar stiprumu neatitinka jį sukėlusios priežasties.
• Pareidolija - regėjimo iliuzija, turinti fantastinį pobūdį.
• Pažįstamų simptomas - įsivaizdavimas, kad visi aplinkui yra kokie nors giminės, draugai ir pažįstami. Pacientas klaidingai atpažįsta žmones, kuriuos išties pirmą kartą gyvenime mato. Artimas atvejis - Fregoli simptomas.
• Perseveracija - paciento užstrigimas ant kokios nors vienos minties ar įsivaizdavimo. Į bet kokius klausimus pacientas atsako tą pačią mintį, nors klausimai nieko bendro su ta mintimi ir neturi.
• Pasimetimas - specifinis nekryptingas afektas, kai pacientas nesuvokia savo būsenos, tačiau supranta, kad su juo vyksta kažkas nenormalaus, nesuprantamo. Būdinga, kad pacientas negeba sukoncentruoti ar bent kiek išlaikyti kur nors savo dėmesį, vis kreipdamas dėmesį tai į vienus, tai į kitus dalykus, niekur nesifiksuodamas.
• Piromanija - patologinis ir nesuvaldomas polinkis daryti padegimus, tačiau neturint tikslo sukelti neigiamas pasekmes.
• Pseudohaliucinacijos - suvokimo sutrikimai, kylantys be realaus dirgiklio, t.y., savo esme haliucinacijos, tačiau skirtingai nuo įprastų haliucinacijų, paties paciento suvokiami kaip netikri, dirbtiniai, kylantys iš jo paties. Paprastai pseudohaliucinacijos siejasi su psichikos automatizmais.
• Raptusas - stiprus paciento sužadinimas, sprogimiškai pertraukiantis paciento slopinimą arba stuporą.
• Rezonieriškumas - specifinis ir smarkiai visus užveikiantis mąstymo tipas, kai pacientas įkyriai, beprasmiškai, tuščiai ir nykiai samprotauja, remdamasis bukomis, paviršutiniškomis ir formaliomis analogijomis.
• Ribot dėsnis - kai būna amnezija, pirmiausiai užsimiršta neseni įvykiai, paskui senesni, o ilgiausiai išlieka vaikystės įsiminimai. Kartu pirma užsimiršta faktai, paskui jausmai, o vėliausiai - įpročiai. Atminčiai atsikuriant, viskas vyksta atvirkščia tvarka. Afazijos atveju pas kelimis kalbomis kalbančius žmones pirma pradingsta gebėjimai užsienio kalboms, o paskui ir gimtąjai. Sveikstant - pirma grįžta gimtosios kalbos gebėjimai, o jau paskui - užsienio kalbų.
• Savivertės pokytis - savęs vertinimo pakitimas, dėl kurio pacientas save ima vertinti neadekvačiai. Dažniausiai - pernelyg gerai arba pernelyg blogai, esant sunkesniems atvejams - vertinimai būna iškreipti ir persimaišę su kliedesiais.
• Savivokos sutrikimas - gebėjimo skirti savąjį Aš nuo aplinkinio pasaulio. Paciento vidinis ir išorinis pasauliai susilieja, tuo pačiu susilieja ir realybė su fantazijomis. Būdingas, esant autizmui.
• Schizofazija - sutrūkinėjusi kalba, kai pacientas kalba beprasmius žodžių kratinius, sustatytus į gramatiškai teisingus sakinius.
• Senestopatijos - įvairūs labai nemalonūs ir kankinantys pojūčiai, artimi taktilinėms haliucinacijoms: pacientai skundžiasi, kad jiems kažkur kažką degina, tempia, traukia, spaudžia, dirgina, kažkur suka, kutena ir pan.. Pojūčiai gali apimti bet kurią kūno dalį, tačiau būdingiau, kad apima pilvą, krūtinę, galvą. Pojūčių stiprumas būna labai didelis, kai kada tyrimai rodo realias nervines reakcijas atitinkamose kūno dalyse, tačiau nesisieja su aptinkamomis organinėmis ligomis.
• Simbolinis kalbėjimas - specifinė patologinė kalbos forma, kai įvairiems žodžiams pacientas suteikia papildomas prasmes ir reikšmes. Pacientas kalba nesusietai su realybe ir taip, kad tiktai pats ir tesupranta, ką norėjo pasakyti.
• Somnabulizmas - kai pacientas miego metu atsikelia, vaikšto, atlieka visokius veiksmus, pvz., apsirengia, kažkokius daiktus perkelia į kitą vietą ir pan..
• Stereotipija - kai pacientas vis kartoja ir kartoja kažkokį veiksmą, frazę ar dar kažką tokio. Paprastai būna prie katatonijos.
• Straubliuko simptomas - paciento lūpos atkištos į priekį, sutrauktos į straubliuką, lyg bučiuotis norėtų. Požymis, kad pacientą apėmęs katatoninis stuporas.
• Stuporas - ilgalaikis visiškas paciento nejudrumas, sustingimas kokioje nors būsenoje, vienoje pozoje.
• Substuporozinė būsena - nepilnas paciento nejudrumas, artimas stuporui, paprastai su didesniu ar mažesniu mutizmu, ilgai trunkančiomis tomis pat pozomis, kurios neretai būna labai nenatūralios.
• Sužadinimas - paciento būsena, kai jis aktyviai bando judėti, kur nors slėptis, ar šokinėti, kažkur bėgti, išvis ką nors daryti. Atsira rūšis - haliucinacinis sužadinimas, kur pacientas bando slėptis nuo grėsmingų haliucinacijų.
• Trema - augančio nerimo, įsitempimo, grėsmės pojūčio ir baimės būsena, primenanti į areną einančio gladiatoriaus būseną. Dažniausiai gana neatyvi, nors kartais pastebimi ir euforijos požymiai. Paprastai trema pastebima ankstyvose šizofrenijos stadijose.
• Veidrodžio simptomas - pacientas jaučia poreikį ilgai stovėti prie veidrodžio, save tyrinėdamas. Simptomas kyla dėl dismorfomanijos ar depersonalizacijos.
• Verbigeracija - rimtmiškas ir monotoniškas kokio nors žodžio ar frazės kartojimas arba šiaip kokių nors panašių ar susijusių žodžių, frazių ar skiemenų vardinimas.