DSM

DSM arba Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders - tai tokia amerikoniška psichikos ligų klasifikacija, egzistuojanti jau gerokai virš pusės šimtmečio. Per ilgą laiką klasifikacija gerokai keitėsi ir dabar yra visiškai be konkurencijos: arba tu esi psichiatras, besiremiantis mokslu ir tada naudoji DSM, arba tu esi banalus durnius, kuris visiems kabina makaronus, o pats net negali padorios diagnozės kam nors nustatyti.

Esminis dabartinių DSM požymis - kad visi sutrikimai yra aprašomi kaip labai vienareikšmiai kriterijų rinkiniai, kurie veikia kaip kokie testai. Pvz., su klausimais apie tai, kiek laiko yra pastebimas sutrikimas, kokio pobūdžio sutrikimas, kokie simptomai ir taip toliau, ir diagnozė nustatoma tiktai tada, kai visiškai vienareikšmiškai yra tenkinami reikalingi kriterijai.

Rezultate, kai naudojamas DSM, dingsta galimybės užkabinti kokį nors sutrikimą, kurio nėra, o jei jau diagnozė nustatoma - tai reiškia, kad visgi ta diagnozė yra, o ne šiaip iškliedėta kokios nors isterinės šiurkutės.

Dar beje, pasipiktinę DSM vienareikšmiškumu, daugelis psichoanalizės veikėjų labai užsiuto ir sukūrė alternatyvią klasifikaciją, pavadintą PDM. Deja, kad ir kokie geri buvo tų psichoanalitikų norai, gebėjimai pas juos buvo kaip pas eilinius humanitarus, tad gavosi labai painus ir nerišlus daiktas, kuris vargu, ar netgi jiems patiems bent kaip nors galėtų pasiteisinti.

DSM versijos

Yra kelios skirtingos DSM versijos, kurios būdavo kas kažkiek metų keičiamos. Vis naujesnės versijos pasipildydavo labiau pasiteisinančiais kriterijais:

• DSM-I - pati pirmoji versija, išleista dar 1952 metais. Tai buvo išvis pirmas pasaulyje klasifikatorius, kuris buvo paremtas daugelio skirtingų institucijų duomenimis, o taip pat ir statistika, kiek dažnai koks sutrikimas diagnozuojamas. Būtent čia išvis pirmą kartą atsirado asmenybės sutrikimai, ko kitur išvis nebuvo.
• DSM-II - tai buvo labai stipriai pataisyta ir pasikeitusi versija, išleista 1968, turėjusi daugiau sutrikimų, tačiau savo esme visgi dar panaši į ankstesnę, pirmąją versiją. Tiesiog smarkiai išplėsta, pataisyta ir ryškiai geresnė.
• DSM-III - tai buvo 1980 išleista, kardinaliai kitokiais kriterijais paremta, smarkiai besiskyrusi klasifikacija, kuriai pagrindą davė smarkiai papildyti Feighnerio kriterijai. Psichikos sutrikimai čia buvo aprašyti tiesiog remiantis požymiais, kurie būdavo surašomi panašiai kaip testuose. Klasifikacija gavosi tokia sėkminga, kad nuo to laiko pasaulio psichiatrais skirstosi į tuos, kas naudojasi DSM ir tuos, kas tiesiog yra šarlatanai.
• DSM-IV - buvo išleista 1994, pakankamai plačiai naudojama iki šiol. Iš esmės, nelabai tesiskiria nuo DSM-III, išskyrus tai, kad geroje pusėje sutrikimų yra įvestas papildomas, klinikinio reikšmingumo kriterijus, kurio esmė - kad sutrikimas žmogui ar aplinkiniams gadina gyvenimą, trukdydamas šeimoje, darbe ar panašiai. Nes jeigu netrukdo - tai matyt, kad visgi dar ne sutrikimas.
• DSM-5 - buvo išleistas 2013 metais, vis dar yra ganėtinai naujiena, nors daugelis su juo ir apsiprato. Pasikeitė DSM numeris - iš romėniško skaičiaus pasidarė arabiškas skaičius. Klasifikacija didžiąja dalimi liko ta pati, tik buvo peržiūrėti, vietomis kiek sušvelninti ar sugriežtinti ligų kriterijai. Ryškiau pasikeitė tik dvi sritys: schizofrenija nustota skirstyti į visokius variantus, katatonija paversta į paskirą sindromą, kuris būna paskirai nuo schizofrenijos, pagaliau aiškiai ir padoriai apibrėžtas PTSD. Tiesa, vietoje kelių autizmo variantų padarytas keistas jovalas, panaikintas Aspergerio sutrikimas ir panašu, kad gavosi neaišku kas, bet tai atspindi ir bendrą pasaulio nesutarimą, kad išties autizmas yra neaišku kas, nes yra ne autizmas, o autistinis spektras, kuris susideda iš neaišku ko.