Dromomanija

Dromomanija arba valkatavimas - nevaldomas paciento potraukis kažkur pabėgti, palikti namus ar psichiatrinę ligoninę ir iškeliauti kur akys veda.

Dažniau dromomanija priskiriama neurotiniams sutrikimams, nes joje visada būna vienoks ar kitoks reaktyvinis etapas, kai pacientas kažko neapsikentęs, pirmą kartą pabėga iš namų ar kokios nors kitos įstaigos. Po pirmo karto užsifiksuoja palengvėjimas, įvairūs malonūs pojūčiai, susiję su aplinkos pakeitimu, tad po kiek laiko seka ir antras, ir trečias, ir kiti pabėgimai. Ilgainiui tokie pabėgimai įgauna visiškai atvirus kompulsijos požymius, t.y., tampa netikėtais, nemotyvuotais ir impulsyviais.

Dažniausiai dromomanija pastebima prie kai kurių psichopatijų bei kaip vienas iš obsesinio-kompulsinio sutrikimo variantų.

Išskiriamos dvi dromomanijos rūšys:

• Jaunatvinė dromomanija, kuri natūraliai būdinga vaikams ir paaugliams. Giluminė tokios dromomanijos priežastis - noras atsiskirti nuo tėvų ir imti gyventi savarankiškai. Paprastai prasideda ankstyvoje paauglystėje, o šiai besibaigiant, irgi baigiasi. Tokiai dromomanijai dažnai būdingas nelabai gilus motyvuotumas, kuris kartais yra labai naivus, vaikiškas, tačiau visgi pagindžia pabėgimą - tai gali būti ir šeimos problemos, o gali būti ir užsisvajojimai apie kokius nors gražius dalykus.
• Chroniška dromomanija, kuri išlieka ir pas suaugusius asmenis. Tokiu atveju dromomanja laikytina rimtu sutrikimu, nes būna, kai asmenys palieka namus, šeimą, tampa bomžais ar iškeliauja ieškoti kokių nors nuotykių visiškai neadekvačiai. Kaip pvz., motina, turinti vos kelių mėnesių kūdikį, gali iškeliauti į kitą šalį, pamiršusi netgi tai, kad kūdikis liko vienas namie. Vyras, apimtas dromomanijos priepuolio, gali iškeliauti į kitą šalį ir tenai įsidarbinti ar imti valkatauti. Trumpai tariant, dėl chroniškos dromomanijos kyla visokie nelabai normalūs dalykai.