Oligofrenija

Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Oligofrenija - gi tiesiog silpnaprotystė arba protinis atsilikimas, kaip sakant intelekto trūkumas. Taigi čia jei jau pasiremsim garsiąja IQ teorija, tai akivaizdžiai 80% visų žmonių yra neabejotini silpnapročiai, matgi pagal Gauso pasiskirstymą taip viskas nugula. Tai čia medicina mums sako, jog dibilai yra neabejotinas faktas! Ir Pipedija čia kaip tik tasai lygis, katras gal ir žemesnis.

Reikia dar vieną dalyką suprasti tik: įprasta silpnaprotystė būna įgimta ar šiaip nuo vaikystės. Tai vat tokia ir vadinama tiesiog silpnaprotyste arba oligofrenija. O dar būna ir įgyta, vėlesnyviasniame amžiuje išsivysčiusi silpnaprotystė - tai šitokia jau vadinasi demencija.

Bendriausias silpnaprotystės požymis - tai sutrikęs, smarkiai sulėtėjęs gebėjimas mokytis. Lengvu silpnaprotystės atveju tas gebėjimas mokytis tėra kaip šioks toks atsilikimas, kai vaikui paprasčiausiai reikia daugiau laiko, norint išmokti tuos pačius dalykus. Kitaip tariant, kol kiti vaikai baigia 5 klases, atsilikęs vaikas baigia kokias 3-4, ir tas atsilikimas nebūna susijęs su vaiko išdykimu, prastu auklėjimu, durnais tėvais ar dar kažkuo panašiu, o tiesiog būna susijęs su tuo, kad vaikui mokytis sunku. Sunkesniais atvejais atsilikimas būna didesnis, pvz., sulaukęs 10 metų, vaikas tebūna pasiekęs tą lygį, kaip tipiškas penkiametis. Dar sunkesniais atvejais tas atsilikimas būna pakankamai didelis, kad netgi ir 20 metų sulaukęs, žmogus intelektu būna panašiai, kaip 3 metų vaikas.

Kitaip tariant, pagal dabartinę silpnaprotystės arba protinio atsilikimo teoriją, oligofrenija nėra kažkoksai kardinalus, kokybinis skirtumas nuo kitų žmonių, o yra daugiau kiekybinis, t.y., reiškiantis paprasčiausiai lėtesnius mokymosi tempus. Mokslišką kalbą išvertus į žmonių šneką, tai reiškia, kad visiškai visi žmonės yra silpnapročiai, o skiriasi tik silpnaprotystės lygis.

Medicininis oligofrenijos skirstymas

O tai šiaip jau mediciniškai oligofrenija skirstoma į tris rūšis (tiesa, dėl politkorekcinių priežasčių šių žodžių atsisakoma:

• Debilumas - tai čia šiaip visokie durneliai gi tiesiog, nuo įprastų žmonių veik ir nesiskiriantys niekuo, tik šiaip kvailesni, bet ir skaityt, ir rašyt paprastai išmoksta, tik kad beraščiai visgi dažniausiai, nors kai kurie ne tik universitetą sugeba pabaigt, bet ir į valdžią išlįst... Tai kaip daktarai kokie paskaičiuoja, tai bene 80 procentų žmonių turi kaip kuriuos debilumo požymius, taip kad nuo normalaus žmogaus debilo taip paprastai neatskirsi. Bene ryškiausias debilumo požymis - visiškas abstraktaus mąstymo trūkumas ir iš to kylantis labai prastas, miglotas ar išvis neveiksmingas logikos dėsnių nesupratimas, primityvaus maginio mąstymo požymiai. Realiai jauno žmogaus (apie 15-20 metų amžiaus) debilumas atitinka vidutinio 9-12 metų vaiko protą, t.y., tokie žmonės gali atrodyti visai normalūs.
• Imbecilumas - tai čia jau aišku sunki forma, kur ir sulaukęs pilnametystės žmogus elgias, kaip penkiametis vaikas, šitokie į valdžią jaugi nepakliūna, nes jais nieks nepasitiki, o ir parašo toksai žmogus uždėt nemoka, o ir iškrėst gali neaišku ką, kai protelis vaikiškas... Nors reik pasakyti, kad kai kurie kažkaip net ir mokyklą užbaigia, kas kad nemoka rašyt, o ir estrados bei TV žvaigždėmis kartais tampa. Šiuo metu imbecilumas atskirai dar skirstomas į sunkų ir lengvą, nes gerokai skiriasi:
  • Lengvu imbecilumo atveju žmogus gali žinoti kelis šimtus žodžių, kažkiek palaikyti pokalbį labai paprastomis temomis, pvz., apie tai, ką valgė, ką veikia, ką mėgsta ir t.t., esant gerai priežiūrai, gali išmokti dirbti paprastus darbus, pvz., plauti grindis, kažką paprasto dirbti prie konverjerio ir panašiai.
  • Sunkiu imbecilumo atveju žmogus teišmoksta elementariausius įpročius (nueiti į tualetą, valgyti, apsirengti paprastais drabužiais) ir keliasdešimt žodžių. Pokalbį sunkiai teįstengia palaikyti net visai paprastomis temomis.
• Idiotija - tai čia jau sunkiausia forma žinoma, kur žmonės neretai panašesni į daržoves būna, visai jau tokie nei bendraut nesugebantys, gal tik vieną-kitą žodį, tai aišku gaila jau čia, ką padarysi, tai kartais būna prisijungia prie internetų, bet tik tam, kad Pipediją papildyt, o ir tai nelabai gal savarankiškai...

Tai aišku, norim čia pasakyt, kad jei jau Pipedija jums įdomi ar sukėlė pasipiktinimą irba kitus kokius jausmus, tai čia jau rekomenduojam nuo oligofrenijos pasitikrint, nes čia autoriai būtent tokie visi rašo! Taip kad jei čia mūsų nesupratot, taip kad entelektas neatitinka.

Oligofrenijos arba silpnaprotystės klasifikavimas

	Lengvas protinis atsilikimas (debilumas)	Vidutinis protinis atsilikimas (lengvas imbecilumas)	Sunkus protinis atsilikimas (sunkus imbecilumas)	Gilus protinis atsilikimas (idiotija)
Apytikslis IQ	50-69	35-49	20-34	<20 (nėra pamatuojama)
Gebėjimas mokytis	Mokosi gana neblogai, tačiau pastebimas abstraktaus mąstymo trūkumas ir su tuo susiję sunkumai	Mokosi labai sunkiai, lėtai, minimaliai	Negali mokytis	Faktiškai nėra jokių gebėjimo mokytis požymių
Gebėjimas apsitarnauti save	Laisvai, pilnavertiškai save apsitarnauja, gali gyventi beveik savarankiškai	Moka save apsitarnauti sąlyginai pilnavertiškai, tačiau savarankiškai gyventi iš principo nepajėgūs	Save apsitarnauja tik paprastais atvejais (tualetas, valgymas be įrankių ir pan.)	Negeba arba geba tik su aplinkinių pagalba
Gebėjimas dirbti	Gali dirbti praktiškai visus darbus, kur nereikia kūrybiškumo ar nestandartinių sprendimų	Gali dirbti tik kraštutinai paprastus darbus su priežiūra ir tik gerai pažįstamoje aplinkoje	Be priežiūros negali dirbti net paprasčiausių darbų	Negali iš principo visiškai
Kalba ir mąstymas	Kalba laisvai, tačiau pastebimas perteklinis konkretumas	Gali suregzti paprastus sakinius, palaikyti itin paprastą pokalbį	Negali palaikyti net paprasto pokalbio, kalbasi daugiausiai paskirais žodžiais	Nekalba arba težino kelis-kelioliką žodžių, susijusių su būtinais poreikiais ir artimais žmonėmis

Aukščiau esančioje lentelėje geltona spalva yra pažymėti esminiai požymiai, kurie atitinkamam silpnaprotystės lygiui yra lengviausiai pastebimi ir nustatomi.

Protinio atsilikimo klasifikacija senesniais laikais

Senais laikais oligofrenijai buvo priskiriami ir visokie autistinio spektro sutrikimai, tačiau dabar jau to nebedaro, nes kad ir kažkas gal kam nors panašu, bet skiriasi irgi gerokai. Kai kurie visgi aiškina, kad oligofrenija ir autistinis spektras tesiskiria tuo, kad oligofrenija tėra kitas sutrikimų kraštas, o realiai tai vieni su kitais gerokai persimaišę.

Silpnaprotystės klasifikacija irgi gerokai skyrėsi, priklausomai nuo laikotarpio. Pvz., šiais laikais tokie terminai, kaip "imbecilumas", "debilumas" ar "idiotija", kaip ir įvardinimai "idiotas", "imbecilas" ar "debilas" tapo faktiškai neteiktinais dėl politkorekcijos bei visiškai neadekvataus tų žodžių taikymo plačiojoje visuomenėje (ir kaip įžeidimų, ir tiesiog visiškai nesąmoningų buitinių diagnozavimų).

Būdingas ir pats diagnozių suteikimo poslinkis: dėl to, kad tėveliai dažniausiai nei už ką nenori pripažinti diagnozių ar jas gavę, vis nori silpnesnių, nes kitaip per liūdna, tai ilgainiui gerokai pasikeitė ir diagnozių taikymas. Bene ryškiausi yra šie pokyčiai:

• Šiais laikais dauguma klasikinių lengvesnio debilumo atvejų išvis nediagnozuojami, baigia mokyklas, o neretai ir aukštąsias mokyklas, tiesiog neturėdami jokios diagnozės, nors realiai ir turėdami šitą sutrikimą.
• Idiotijos diagnozė liko tik ypatingai sunkiems atvejams. Kai kada šiam protinio atsilikimo lygmeniui asmenys priskiriami tik su sąlyga, kad išvis nekalba. Ankstesniais laikais idiotijos diagnozė buvo priskiriama daugumai tų, kam dabar skiriama sunkaus imbecilumo diagnozė.
• Imbecilumo diagnozė buvo išskaidyta į dvi dalis - lengvą ir sunkų imbecilumą, o sunkiam imbecilumui priskirta nemaža dalis atvejų, kurie anksčiau būdavo priskiriami idiotijai

Gal bendriausias poslinkis yra tas, kad apie 90% asmenų, netempiančių iki 70 balų pagal IQ skalę, neturi debilumo diagnozės ir netgi patys apie save nežino, kad yra debilai. Nors panašiai būdavo ir senesniais laikais, tik anuomet nebūdavo problemos ką nors debilu išvadinti, o dabar tai laikoma įžeidimu ir panašiai.