Afazija

Afazija - iš kažkur atsiradę gebėjimo kalbėti sutrikimai. Čia svarbu suprasti, kad ne šiaip neišsivystę kalbėjimo sutrikimai, o tokie sutrikimai, kad žmogus pirma kalbėjo normaliai, o paskui jau jam prasidėjo problemos. Paprastai tos kalbėjimo problemos reiškia, kad žmogui yra dar gilesnės problemos - kokios nors su smegenimis susijusios.

Štai kad ir paprasčiausias afazijos atvejis - toji, kuri būna apgirtus nuo alkoholio: paciento liežuvis pinasi, kalba nerišli, žodžių trūksta, o visa tai - vien todėl, kad pacientas užpyles savo smegenis tiek, kad smegenys veikti nustoja. Taigi, ryšys tarp smegenyse vykstančių procesų bei visokių nerišlių kalbų - akivaizdus.

Neretai afazija pasireiškia kartu su amnezija, o ir dėl tų pačių priežasčių, tad čia puikiai veikia Ribot dėsnis: pacientui degeneruojant, šis pirma užmiršta naujesnius žodžius ir sudėtingesnius garsus, tuo tarpu seniai išmokti žodžiai bei frazės išlieka ilgam. O ilgiausiai išlieka išvis nerišlūs garsai, kaip kūdikystėje.

Ogi šiaip afazija būna dviejų rūšių - sensorinė beigi motorinė. Jinai ištinka, kai būna pažeidžiami smegene esantys kalbos centrai.

Sensorinė afazija taigi yra toks sutrikimas, kuomet pacientas iš esmės girdi viską, garsus lyg ir suvokia, taipogi ir raides pažįsta beigi gali perskaityti, tačiau visiškai nesupranta jokios kalbos, nei išsakytos balsu, nei parašytos raštu. Tai čia gaunasi, tarsi būtų parašyta irba pasakyta kokia tai nesuprantama užsienio kalba.

Ogi motorinė afazija tai vyksta, kuomet pacientas lyg ir gali šnekėti irba tai rašyti, tačiau rašo beigi kalba kažkokias nerišlias nesąmones, nes dėl afazijos nesupranta, ką sako, nors ir galbūt mintyse norimas pasakyti irba parašyti sakinys yra rišlus.

Vienok didžiąja dalimi atvejų iš afazijos pacientai pagyja be jokio įsikišimo, tačiau gi kartais išlieka tam tikri afazijos likučiai, t.y. kalbos sutrikimai, katruos gali pagydyti logopedai ar tai kalbos terapistai.