Afazija

Afazija - iš kažkur atsiradę gebėjimo kalbėti sutrikimai. Čia svarbu suprasti, kad ne šiaip neišsivystę kalbėjimo sutrikimai, o tokie sutrikimai, kad žmogus pirma kalbėjo normaliai, o paskui jau jam prasidėjo problemos. Paprastai tos kalbėjimo problemos reiškia, kad žmogui yra dar gilesnės problemos - kokios nors su smegenimis susijusios.

Štai kad ir paprasčiausias afazijos atvejis - toji, kuri būna apgirtus nuo alkoholio: paciento liežuvis pinasi, kalba nerišli, žodžių trūksta, o visa tai - vien todėl, kad pacientas užpyles savo smegenis tiek, kad smegenys veikti nustoja. Taigi, ryšys tarp smegenyse vykstančių procesų bei visokių nerišlių kalbų - akivaizdus.

Neretai afazija pasireiškia kartu su amnezija, o ir dėl tų pačių priežasčių, tad čia puikiai veikia Ribot dėsnis: pacientui degeneruojant, šis pirma užmiršta naujesnius žodžius ir sudėtingesnius garsus, tuo tarpu seniai išmokti žodžiai bei frazės išlieka ilgam. O ilgiausiai išlieka išvis nerišlūs garsai, kaip kūdikystėje.