Reaktyvinis sužadinimas

Reaktyvinis sužadinimas, dar vadinamas kaip paniškas sužadinimas, psichogeninis sužadinimas ir panašiai - specifinė sužadinimo rūšis, kylanti dėl reakcijos į kokius nors smarkiai psichiką traumuojančius įvykius. Paciento elgesiui būdingas didelis nerišlumas, dezorientacija, daug nekoordinuotų judesių arba priešingai - stuporas, taip pat verksmingumas, nerišli kalba ir pan..

Traumos pobūdis gali būti įvairus, tačiau dažniausiai tai įvykiai, sukėlę itin stiprų stresą ir pavojų paciento gyvybei ar jo pasaulio suvokimo vientisumui (pvz., artimų žmonių mirtis). Dėl tokių einamuoju momentu vykstančių įvykių paciento mąstymas gali sutrikti ir įsijungti instinktyvios reakcijos, neatitinkančios racionalaus elgesio normų.

Pacientas reaktyvinio sužadinimo metu elgiasi nerišliai, simptomatika gali smarkiai varijuoti priklausomai nuo traumą sukėlusio faktoriaus ir paties paciento asmenybės tipo. Požymiai gali būti įvairūs - pradedant monotonišku sužadinimu su visokiais nerišliais skleidžiamais garsais, psichogeninio stuporo iki fugos, kai pacientas lekia kur papuola kaip akis išdegęs ir užsiima neaišku kuo. Sunkiais atvejais gali būti ir melancholinio raptuso požymių su savižala ar netgi savižudybe.

Neretai pastebimi psichogeniniai kliedesiai, stuporas, reaktyvinės psichozės požymiai.

Esant didelėms katastrofoms, pas pacientus gali atsirasti indukuotosios psichozės požymių, dėl kurių reaktyvinis sužadinimas gali apimti dideles grupes žmonių, kas savo ruožtu tik padidina pacientų paniką ir sukelia pavojų, jog jie susžialos patys ar sužalos vieni kitus.