Mentizmas

Mentizmas arba mantizmas, lietuviškai dar vadinamas kaip idėjų sukūrys - toksai visokių minčių antplūdis, įtraukiantis paciento sąmonę taip, kad pacientas pasiduota tam visam minčių srautui. Paprastai toksai srautas pacientą apima snaudulio metu, prieš užmiegant. Kartais siejamas, o kartais painiojamas su priverstiniais atsiminimais.

Mentizmas - vienas iš vangiosios šizofrenijos požymių, rodančių, kad ji jau priartėjo prie atvirų šizofrenijos formų ir pacientą būtina hospitalizuoti.

Terminą "mentizmas" psichiatrijoje įtvirtino didysis akademikas Snežnevskis, šitaip išspręsdamas mokslo problemas, dėl kurių ankstesnė psichiatrija negalėdavo paaiškinti paciento degradacijos iš normalios būsenos į psichozę.

Pacientą apėmęs mentizmas rodo, kad jo būsena analogiška sąmonės sutrikimams, tačiau švelnesnė, dar nepasiekusi stadijos, kurioje prasideda pseudohaliucinacijos ir haliucinacijos. Paciento patiriamas mentizmas yra vienas pirmų simptomų, leidžiančių vienareikšmiškai diagnozuoti vangiąją šizofreniją.

Kai kuriais atvejais kartu su mentizmu pastebimi ir poveikio kliedesiai bei psichinis automatizmas - tokiu atveju tai įvardinama kaip Kandinskio-Klerambo sindromas.

Priklausomai nuo mentizmo pobūdžio, yra išskiriamos įvairios jo rūšys.

Vaizdinis mentizmas

Vaizdinis mentizmas yra bendriausia mentizmo rūšis, būdinga vangiąja šizofrenija sergantiems pacientams ir itin ryškius bruožus įgaunanti pereinant į kitas, vėlesnes šizofrenijos stadijas.

Būdinga, kad pacientas, apimtas vaizdinio mentizmo, patiria nevaldomas ir savaimines mintis ir vaizdinius, kurie neturi aiškaus tarpusavio ryšio ar sąsajų su aplinka ir laiku.

Pavyzdžiui, pacientui gali kilti neįprastas, lyg svetimų ryškių vaizdinių srautas, kur jis prisimena kažkokių žmonių veidus, daiktus, gyvūnus, spalvas, kūno dalis ir panašiai. Tuo pat metu pacientas šiuos vaizdinius suvokia ne kaip svetimus, o kaip savus prisiminimus, mintis ar asociacijas.

Sunkesnėse stadijose pacientas gali imti suvokti savo vaizdinį mentizmą kaip išorinį poveikį, pvz., aiškindamas, kad jam kažkas rodo mintyse kažkokius paveiksliukus, kuriuos kaitalioja be aiškios tvarkos ir be aiškaus tikslo.

Dažniausiai vaizdinis mentizmas kyla snaudulio būsenoje, pereinant į miegą, kai pacientas pradeda lyg ir sapnuoti, bet dar išlaiko tam tikrą savęs suvokimą.

Depresinis mentizmas

Depresinio mentizmo požymiai - nevaldomai kylantis ir dažnai be perstojo einantis niūrių, pesimistinių minčių srautas, atitinkanatis ligotą paciento būseną. Minčių srautas siejasi su depresija sergančių pacientų pasaulio suvokimu.

Depresinį mentizmą reikia skirti nuo įkyrių minčių ir psichinio automatizmo, galinčio kilti Kandinskio-Klerambo sindromo metu.

Hipnagoginis mentizmas

Hipnagoginio mentizmo atveju pacientą apima stiprus nemalonių atsiminimų srautas, įvairios abejonės, spėlionės ir šiaip įsivaizdavimai. Būdinga, kad šitoksai minčių srautas užpuola prieš užmiegant, snaudulio būsenoje.

Pacientai dėl tokio minčių srauto neretai patiria miego problemas, negali užmigti, kenčia.

Hipnagoginis mentizmas dažnai pasitaiko pas pacientus, sergančius astenija, depresija, įvairiomis stresinėmis reakcijomis.

Oneiroidinis mentizmas

Oneiroidinio mentizmo atveju pacientą apima srautas įspūdingų, visą sąmonę užvaldančių ir su realybe sutapatinamų rišlių ir nuoseklių vaizdinių. Būdinga, kad vaizdiniai turi aiškią struktūrą, yra tarpusavyje neprieštaringi, panašūs į logiškus, tačiau kartu fantastiniai. Paciento būsena tokiu atveju yra artima oneiroidui.

Taip pat būdinga, kad oneiroidinio mentizmo vaizdiniai būna vizualizuoti ir uždengiantys normalius įspūdžius. Realūs įvykiai sunkiai suvokiami ir paciento atmintyje nesifiksuoja.