Manija

Manija - čia išties nebūtinai kai koks nors manijakas, o tiktai nuotaika sutrikusi į teigiamą pusę. Pacientas gi labai laimingas, viskuo užsiima, hiperaktyvus, viskas jam gražu, viską jis daro, tik kad tų darbų tiek, kad suspėti nieko neįmanoma, bet nuo to tik dar smagiau.

Būdinga, kad prie manijos yra keli simptomai vienu metu: nuotaika pas pacientą pakili, kartais netgi euforinė, mąstymas netikslus, bet labai greitas, o taip pat pacientas labai judrus ir nenurimstantis.

Išties dar būna ir hipomanija - tai panašiai, tik gerokai silpniau. Skirtumas čia labai paprastas: hiponamijos atveju pacientas sugeba nedaryti nesąmonių, protas pernelyg neaptemsta, o ir neprisidirba tiek, kad paskui darbą prarastų ar šiaip žmones gatvėje susitikt bijotų.

O vat sunkiais manijos atvejais pacientas gali ir tiek prisidirbti, ir tiek prisikliedėti, kad maža paskui nepasirodys. Nuotaikos pakilimas, pagreitėję sprendimai, paviršutiniškas mąstymas, nelabai rišli minčųi eiga, užsidegimas kažką daryti - visa tai ilgainiui ima maišytis su kažkokiais kliedesiais, tad žmogus jau ima prisidirbinėti - ar ten džiaugsmingai jausdamasis namą padegs, nes laužą viduje užsikurs, ar ten dar kažką pridirbs - visa tai gali atrodyti labai neramiai. Sunkiais atvejais manija gali pasiekti deliriumą - dažniausiai su visokiais balsais ir didybės manija.

Paprastai jau jei pas pacientą pastebimi manijos požymiai, o jis nėra prisirijęs kokių nors narkotikų, tai dažnai reiškia, kad jam koks nors bipolinis sutrikimas, nes šiaip sau tos manijos nelabai iš kur gali atsirasti.