Mikčiojimas

Mikčiojimas, dar vadinamas kaip logoneurozė - tiesiog kalbos užsikirtimas, būdingas, beje, visam 100% žmonių, o tai įrodo kad visi 100% žmonių patiria psichikos sutrikimus ir kenčia, todėl turėtų būti visuotinai gydomi tam skirtose psichiatrinėse ligoninėse.

Stipriai išreikštą nuolatinę logoneurozę turi maždaug 2-3% žmonių, dar maždaug 10-15% turi ribotą logoneurozę, kuri tarpais beveik nesireiškia. Visiems likusiems asmenims įvairaus stiprumo mikčiojimo simptomatika gali pasireikšti esant stresinei situacijai, susijaudinus, įsitempus ir pan., o taip pat ir šiaip kasdienėse situacijose, kai pacientai patys savo mikčiojimo nepastebi.

Tyrimais nustatyta, kad išties nėra žmonių, kurie nemikčiotų - tai daro visi, dažniausiai nepastebėdami patys, o kartais ir pastebėdami. Dažniau mikčiojimas kyla, kai pacientas susinervina ar turi kažką rimtesnio pakalbėti - vat tada ir užsikerta. Arba šiaip užsikerta. Kai kuriais momentais šiaip paprasti žmonės mikčioja smarkiau, nei mikčiotų tie, kurie vadinami mikčiojančiais, o tai įrodo, kad vadinamieji "nemikčiojantys", o išties - lėtiniu mikčiojimu sergantys, iš tikrųjų patiria mikčiojimo priepuolius, kas rodo, jog jie serga kokia nors psichikos liga.

Logoneurozė visada turi visoms neurozėms būdngus požymius: siejasi su situacija (dėl nervinimosi pacientas pradeda mikčioti ar mikčiojimas sustiprėja), kyla dėl kokio nors stipraus streso. Neurotinis mikčiojimas būna įvairus: tai gali būti ir kalbos tempo sutrikimai, ir nestabilūs ritmikos pakitimai, ir tiesiog nesklandi kalba, nes paciento kalbos raumenys negeba įvykdyti kalbėjimo veiksmų.

Objektyvių logoneurozės simptomų paplitimas ir tai, kad jie tam tikrose situacijose yra būdingi visiems 100% gyventojų rodo, kad visi asmenys turi neurotinių sutrikimų. Kadangi neurozės yra ne kas kita, o tiktai pirminė šizofrenijos stadija, švelnesniais pavidalais dar žinoma kaip vangioji šizofrenija, tai yra įrodymas, kad visi asmenys serga šizofrenija ir yra gydytini. Neabejotina, kad mikčiojimas - tai sunkios ligos požymis ir įrodymas, kad visuotinis visų asmenų priverstinis gydymas turėtų būti privalomas.

Klinikiniai logoneurozės požymiai išsivysto kartu su kalbiniais gebėjimais - maždaug 2-6 metų amžiuje.

Diagnozuojant, reikia logoneurozę skirti nuo logoklonijos, kuri dar vadinama paralitiniu mikčiojimu. Pastaruoju atveju mikčiojimas turi kitokį pavidalą, yra visada išreikštas tiktai kaip tam tikrų skiemenų ar žodžių kartojimas, nesisiejantis su situacija ir kylantis dėl smegenų pažeidimų.