Paralogika

Paralogika - čia kai pacientui problemos su logika, tik ne tokios, kaip kad prologijos atveju, kur vietoje logikos kažkokie asociatyviniai ryšiai, o kiek kitaip - lyg ir logika kaip ir yra kažkokia, bet kažkodėl sąsajos tarp dalykų yra visai nepasvertos ir neadekvačios, o gaunasi iš to vien tiktai kokios tai nesąmonės ir sistematizuoti kliedesiai.

Štai pavyzdžiui, kyla kokia nors diskusija internetuose apie tai, kad kokie nors NKVD šaudė ir naikino partizanus ir šiaip ką papuola Lietuvoje, o tada išlenda koksai nors su paralogine simptomatika koloradinis pacientas ir ima aiškinti, kad NKVD tik todėl partizanus šaudė, kad partizanai šaudė į NKVD, todėl esą partizamai dėl to kalti, o NKVD tik gynė darbo liaudį.

Arba pavyzdžiui, kyla kokia nors diskusija dėl ko nors, kur kažkoksai neapsišvietęs dibilas ima ginčytis dėl kokių nors protingų dalykų su reikalą išmanančiu žmogumi. Pavyzdžiui, dibilas ima aiškinti, kad 2x2=5. Ir tada dar dibilas ima reikalauti, jog kažkas išmanantis jam įrodinėtų, jog 2x2=4, nes esą kitaip tai netiesa. Tai savo esme yra irgi tipiška paralogika, nes išties tie durniai turi įrodinėti savo absurdus, o ne reikalauti kad kažkas jiems realybę įrodinėtų.

Arba visai jau paprastai: ima ir koks nors hipochondrikas pradeda aiškinti gydytojui, kad pas jį kraujospūdis aukštas, nes jam galvą skauda, o ne galvą skauda dėl to, kad kraujospūdis aukštas.

Trumpai tariant, priežasčių ir pasekmių ryšiai čia susipainioja taip, kad kartais sunku galus atsekti, o susipainiojimas kyla dėl to, kad pažeisti gebėjimai vertinti argumentų sąsajas bei svarbą. O šitas sutrikimas, beje, yra klasikinis ir senas šizofrenijos simptomas.

Reikia visgi pasakyti, kad dažniausiai psichiatrai neskiria jokios ten logikos nuo paralogikos ir nieko jiems tai nesako. O ir šiaip beveik niekas paralogikos netgi ir nuo logikos neskiria, todėl labai dažnas reiškinys, kai visokios tipiškos argumentacijos klaidos priimamos už logiką, nors tai tipinė paralogika. Kita vertus lygiai taip pat dažnai paralogika yra pavadinamas tipiškas maginis mąstymas, kuris jau yra išvis visai kitas dalykas.

Kalbant klasikiniu karvių ir galvijų pavyzdžiu, palyginimas būtų toksai:

• Logika: karvės turi ragus ir kanopas, vadinasi tai galvijai. Bet tai nereiškia, kad visi galvijai yra karvės.
• Paralogika: karvės turi ragus ir kanopas, vadinasi visi galvijai yra karvės.
• Maginis mąstymas: galvijai yra su ragais, o ragai - tai Šėtonas, vadinasi karvės yra velniai.

Įdomu, beje, pastebėti, kad nors maginis mąstymas yra labai jau asociatyviškai jausmingas, jame kartais vidinė mąstymo logika gali būti išlaikoma, tik vat ta logika paremta ne priežasčių-pasekmių ryšiais, o panašumų ir eiliškumų dėsniais, kurie nors ir nelabai normalūs, tačiau visgi kažkaip suprantami. Tuo tarpu paralogikoje kartais išvis galai nesusieina, nes persikreipimai kažkokie. Tačiau išoriškai paralogika gali atrodyti žymiai adekvačiau už maginį mąstymą, nes gali remtis menamai racionaliais dalykais. Tol kol nepamatai, kokių idiotizmų tie paraloginiai pacientai neprisigalvoja.

Grįptant prie pavyzdžio su partizanais ir NKVD: magiškai mąstantis pacientas gali įsivaizduoti, kad NKVD - tai kaip velniai, pragaro išperos, todėl jie yra blogi, o partizanai, kurie prieš juos kovojo - geri. Todėl partizanai teisūs. Paraloginis gi pacientas ir toliau pasilieka prie nuomonės, kad kalti dėl visko partizanai, nes NKVD juos šaudė todėl, kad partizanai į juos šaudė. Štai dabar pamąstykite, kur mąstymas protingesnis - ar tasai, kur paralogiškai neadekvatus, ar tasai, kuris magiškomis asociacijomis paremtas?

Visgi reikia pasakyti, kad būna taip, jog ir maginis mąstymas, ir paralogika tarpusavyje susipina, tai tada jau pacientai būna labai įdomūs - ir buki, ir asociatyvūs vienu metu, tai šitokie neretai ir actą garina.

Bendrai tai švelniai logiką imituojančiomis nesąmonėmis apdangstyta paralogika labai būdinga esant paranojinei šizofrenijai, ypač visai jau lėtinėms ir sunkioms jos formoms. Paprastai paralogika pastebima ir su racionalizuotais kliedesiais.

Dar žr.

• Daningo-Kriūgerio efektas - su paralogika smarkiai siejasi