Neramus sužadinimas

Neramus sužadinimas - atvejis, kai pas pacientą sužadinimas yra, tačiau priežasčių tam kaip ir nėra, netgi tokių kaip kliedesiai ar haliucinacijos. Gali netgi taip būti, kad nėra netgi kliedesinės nuotaikos ar kokių nors dar sutrikimų - netgi sužadinimą sukelti galinčio afekto gali nebūti jokio. Tačiau būna taip, kad nors jokių priežasčių nėra, bet sužadinimas yra. Ir dar toks, kad jau nuneigti to nesigautų.

Pacientas tokio sužadinimo metu gali patirti kraštutinai stiprų nerimą ir baimę, iki tokio lygio, kad negali nusėdėti vietoje, negali nustovėti, neranda sau jokio užsiėmimo, o tiktai kraštutinai smarkiai nervinasi, vaikšto po kambarį ir nori kažkur pabėgti ar pasislėpti, o kur - nei pats nežino. Jei priepuolis ypatingai stiprus, pacientas pakliūna į sumišimo būseną, dėl kurios gali prarasti orientaciją aplinkoje, o kam nors įvykus - jau ir realiai bandyti kažkur bėgti, slėptis, gintis ar dar ką nors daryti, o taip sukelti grėsmę sau ir aplinkiniams.

Neramus sužadinimas paprastu atveju gali būti artimas reaktyviniam sužadinimui, tik be traumuojančių įvykių, o tiesiog dėl kokių nors sunkesnių stresą keliančių priežasčių, kurios dar ir kaupiasi galvoje, neurotiniu būdu save sustiprindamos. Tokia būsena gana būdinga visokiems moksleiviams ir studentams prieš egzaminus.

Kitais atvejais neramus sužadinimas gali išsivystyti ir dėl fiziologinių priežasčių, pvz., dėl sutrikusios antinksčių veiklos ar netgi tiesiog vienu metu susidėjusių kelių poveikių - aukšto oro slėgio, nuovargio, išsekimo, streso, neišsimiegojimo ir pan.. Kai viskas susideda krūvon, netgi nelabai stiprūs sužadinimą keliantys veiksniai susidaugina taip, kad gali gautis netikėtai stiprus nerimo priepuolis.

Visgi neretai būna ir dar kvailiau - kokia nors depresija užeina, šizofrenija ar kokia panaši liga, todėl jau geriau ruoškitės kelionei į ligoninę.