Stuporas

Čia nėra informacija gydymui. Jei norite gydytis pats, tai pirma pasikonsultuokit su kokiu nors mediku, vaistininku ar bent jau psichiatru, nes savigyda neretai baigiasi mirtimi. Taip kad Pipedija atsiriboja nuo jūsų nemokšiškumo beigi neišmanymo, tegul ir pateikdama tam tikrą menamai medicinišką ir pseudomedicininę informaciją arba jos alternatyvas, įskaitant ir visai jau kliedesius, kurių geriau jau jūs neklausykit... Konkrečias pastabas skaitykite diskusijose. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti!

Stuporas (lot. stupor - sustingęs, nejautrus) - vienas iš tipiškų judėjimo sutrikimų, nagrinėjamų psichiatrijoje. Būna kartu su mutizmu, kartu būdingos susilpnėjusios paciento reakcijos į visus dirgiklius, įskaitant ir skausminius.

Paprastu atveju būna, kad žmogus įpuola į kokį minutę-kitą besitęsiantį stuporą nuo gero ir stipraus kognityvinio disonanso, tačiau kitais atvejais būna, kad tokia būsena kai apima, tai pacientas ir ištisus mėnesius ar netgi metus tame stupore gali prasivolioti. Tai paprastai šitas pasibaigia gydymu kur nors psichiatrinėje klinikoje.

Dažniausiai stuporas pasitaiko, esant narkotiniam apsvaigimui, schizofrenijai, kai kuriems organiniams smegenų pažeidimams, esant skausminiam šokui, prie kai kurių smegenis pažeidžiančių infekcijų, prie itin sunkių depresijų ir panašiai.

Stuporo ištikti pacientai beveik arba visiškai nereaguoja į aplinką, patys su niekuo nekontaktuoja, nieko nedaro, yra sustingę ir panašūs į kažkokius beveik negyvėlius. Nepatogumus, kaip kad triukšmą, prišlapintą ir prituštintą lovą - ignoruoja. Taip pat neretai ignoruoja netgi ir akivaizdžias grėsmes gyvybei, pvz., gaisro atveju, netgi ugniai degant šalia, nejuda ir niekaip nebando pabėgti.

Labai gaila, kad šiuo metu nenaudojamas sulfozinas, nes daugeliu atvejų jis padėdavo nugalėti stuporo simptomatiką - pacientai pasidarydavo žvalesni, imdavo judėti, vėliau ir vaikščioti, reaguoti į aplinką, klausyti personalo nurodymų.

Stuporo rūšys ir klasifikacija

Yra gana nemažai visokių stuporo rūšių ir formų su labai skirtingomis eigomis. Tai čia juos panagrinėsime plačiau ir su detalėmis, kad jums aiškiau pasidarytų, kas jūs per pacientas. Čia aišku, kad neabejojame, jog jūs esate ligonis, o jei jau pas jus stuporas - tai matyt kad sergate katatonine šizofrenija, nes dauguma stuporo atvejų šitai šizofrenijos formai ir yra būdingi, taip kad jei jau stuporas koks nors - reiškia kad jūs šizofrenikas.

Jei visgi šizofrenija pas jus ne katatoninė, tai mažų mažiausiai vangioji šizofrenija - tikrai neabejotina.

Katatoninis stuporas

Dažniausiai pasitaiko katatoninis stuporas - kaip vienas iš katatoninio sindromo simptomų. Būdingas pasyvus negatyvizmas (pacientai pasyviai priešinasi, bandant keisti jų pozą) arba vaškinis lankstumas. Sunkesniais atvejais pasitaiko ir ryški raumenų hipertonija, kai pacientas sustingsta pozoje su sulenktomis galūnėmis. Galūnės - tai rankos ir kojos.

Esant katatoniniam stuporui, pacientai guli vienoje pozoje, raumenys įsitempę. Esant lengvesnėms stuporo formoms, pirmiausiai pastebimas veido raumenų įsitempimas žandikaulių zonoje, paskui jau įsitempimas apima kaklą, o dar paskui - nugarą, rankas ir kojas. Kai pacientą apiema pilnavertis stuporas, reakcijos į aplinką dingsta, įskaitant ir reakcijas į skausmą. Būdinga, kad dingsta Oswald Bumke simptomas: įdūrus pacientui adata, jo vyzdžiai nepadidėja, t.y., skausminis signalas nepasiekia smegenų.

Vaškinis stuporas

Stuporas su vaškiniu lankstumu arba tiesiog vaškinis stuporas - būna kartu su tipiška katalepsija, tačiau kaip ir kiti stuporai, praturtintas mutizmu. Pacientai ilgai gali išlikti toje pat pozoje, kokią jiems suteiksite. Pavyzdžiui, pakelsite koją gulinčiam pacientui - tai ir laikys ją ore. Arba ranką pakelsite - irgi laikys ore.

Vaškinis stuporas artimas kataleptiniam, tačiau visgi yra švelnesnis atvejis. Neretai pastebimas Ivano Pavlovo simptomatika: pacientai niekaip nereaguoja į normalias kalbas, į rėkimą, į jokius kitus stiprius dirgiklius, tačiau pašnabždėjus klausimą tyliai, jie sureaguoja ir atsako, taip pat atsako ir į klausimus, kuriuose yra neiginys.

Pastebėtina, kad vaškinis stuporas yra susijęs su paros laiku: naktimis jis daugeliui ligonių praeina, jie atsikelia, ima vaikščioti, praustis, kartais ir valgyti ar netgi gana pasyviai bendrauti (atsakinėti į klausimus).

Negatyvistinis stuporas

Negatyvistinis stuporas pasižymi ne tik visišku nejudrumu ir mutizmu, bet ir pasipriešinimu veiksmams, kitaip tariant - matosi aiškus negatyvizmas. Pabandžius pakeisti ligonio pozą, jį pakelti ar apversti, kad neatsirastų pragulos, jisai priešinasi. Nepaisant to, tą pozą pakeitus, į ankstesnę vėlgi nesigauna jo paguldyti, nes jis vėlgi priešinasi. Jeigu pakeliamas iš lovos, būna labai sudėtinga jį paguldyti atgal ar pasodinti ant kėdės.

Paciento apklausos metu pastebima, kad pacientas nuolat priešinasi, nesileidžia įvedamas į kabinetą, paskui jau įvestas - nesisėda ant kėdės. Paskui jau per prievartą pasodintas - nesikelia. Priešinasi kiek įmanoma viskam.

Kartais pasyvus negatyvizmas pereina į aktyvų negatyvizmą: tokiu atveju pacientas ima judėti, tačiau priešingai, nei iš jo norima. Pvz., jei gydytojas jam ištiesia ranką pasisveikinimui, pacientas slepia ranką už nugaros. Jei pacientui atnešamas maistas, jis nevalgo, bet kai maistas pakeliamas išnešti - griebia už maisto. Paprašytas atsimerkti - užsimerkia, paprašytas užsimerkti - atsimerkia, nusisuka nuo gydytojo, kuris kalbasi, o iš patalpos išėjus žmonėms, ima kalbėti ir taip toliau.

Stuporas su raumenų sustingimu

Esant stuporui su raumenų sustingimu, pacientas guli gemalo pozoje, tačiau raumenys smarkiai įsitempę, akys smarkiai užmerktos, burna sutraukta, lūpos atkištos pirmyn - t.y., straubliuko simptomas. Ligonis nepajudinamas, nes visas įsitempęs ir sustingęs.

Esant stuporui su raumenų sustingimu, ligonio pasipriešinimas yra visapusis, tačiau pasyvus. Ligonis visiškai atsisako valgyti, o jei nemaitinamas per prievartą - gali numirti iš bado. Būtinas priverstinis maitinimas per zondą. Sunkiais atvejais neretai padeda barbitūratinė-kofeinininė terapija, dėl kurios ligonis kuriam laikui atsipalaiduoja ir leidžiasi pamaitinamas.

Depresyvinis stuporas

Depresyvinio stuporo atveju pacientas beveik nejuda, tačiau reakcijos į aplinką išlieka. Pavyksta su pacientu sukontaktuoti, sulaukti iš jų trumpų, vieno žodžio ilgumo atsakymų. Labai būdinga verksminga, liūdna, kenčianti paciento veido išraiška.

Skirtingai nuo didesnės dalies kitų stuporo formų, depresyvinio stuporo atveju pacientai paprastai nesišlapina ir nesituština į lovą, sugeba nueiti iki tualeto. Nepaisant to, nelinkę valgyti ir gerti, todėl nesikeldami iš lovos gali pragulėti daugiau kaip parą.

Kai kuriais atvejais depresinis stuporas netikėtai gali pasikeisti į melancholinį raptusą - tuo metu ligonis gali netikėtai pašokti ir pasidaryti sau sunkius susižalojimus. Melancholinio raptuso metu pacientas paprastai nepuola aplinkinių, tačiau save sužaloti gali labai sunkiai - iššokti pro langą, įsibėgėjęs trenktis galva per sieną, pats sau pirštais išsiplėšti akį, imti voliotis ant grindų, daužydamas galvą tiek, kad patirtų kaukolės lūžį, garsiai rėkti ir pan..

Skirtingai nuo kitų stuporo atvejų, depresinio stuporo atveju siekiant išvengti melancholinio raptuso, pacientui pageidautina didesnė priežiūra, padeda tramdomieji marškiniai, grotuota lova. Įvairūs neuroleptikai būna nepakankamai efektyvūs. Daugeliu atvejų padeda intensyvi elektrokonvulsinė terapija.

Apatinis stuporas

Apatinio stuporo atveju ligoniai paprastai guli ant nugaros, raumenys atsipalaidavę. Į klausimus atsakinėja vienu žodžiu, su dideliais uždelsimais. Į pažįstamus ir gimines reaguoja, parodydami adekvačias emocijas. Pastebimi miego ir apetito sutrikimai. Kai kuriais atvejais šlapinasi ir tuštinasi į lovą.

Apatinis stuporas išsivysto, kaip kraštutinė abulija, kai pacientui tiesiog valios niekam neužtenka. Kad ir iki tualeto nueiti - net ir tam valios pritrūksta.

Paprastai apatinis stuporas būna susijęs su ilgai trunkančiomis psichozėmis, encefalopatijomis, organiniais smegenų pažeidimais.

Kitokia visai stuporo klasifikacija

Taigi tenai buvo prieš tai pagal didįjį Akademiką Snežnevskį, o čia kaip tai gal ir normaliau kažkaip bus, nes kitaip, bet jūs čia netikėkit, nes tai yra nehumaniška ir panašiai. Taip kad stuporas čia nelabai toksai malonus, bet vat čia dar turim pasakyti, kad būna aišku katalepsija ir šiaip kokia nors katatonija, kuri atskirai būna nagrinėjama kažkur aukščiau, prie šizofreninės klasifikacijos, o šiaip tai kitaip būna išties.

Čia reikia pasakyti, kad jei jau taip nehumaniškai žiūrėsim, tai stuporas yra dėl kokio tai psichikos užstabdymo, kuris toksai stiprus, kad pacientas tiesiog atsijungia - ir judėt nustoja, ir norėt kažko nustoja, ir kalbėt apstoja, ir netgi galvojimas sustoja. Kartais sustoja tiek, kad žmogus netgi iki tualeto negali nueiti, apstoja valgyti, į nieką nereaguoja ir atrodo kad tiesiog netgi nieko nemato ir nesuvokia.

Depresyvinis stuporas

Kyla dėl nelaimingumo, kuris toksai didelis pas žmogų, kad viskas taip bloga, jog žmogui tiesiog smegenys ima atsijunginėt. Paprastai tas ir iš veido matosi - išraiška būna labai nekokia.

Būna, kad ligonis tiesiog tokio dvasinio skausmo apimtas, kad nepaisant stuporo, negali atsijungti, o tupi ar sėdi ant lovos ir linguoja, nes viską atrodytų skauda tiesiog, netgi jei ir skausmo nėra - psichika taip kartais ima ir kolapsuoja.

Jei tokį ligonį dar kas nors ima davedinėti visokiomis kalbomis ir kabinėjimaisis, tai vat tada to skausmo jau pasidaryt gali tiek, kad ir būna kartais tasai legendinis melancholinis raptusas. Tiesa, tai yra retas atvejis. O būna anas dėl to, kad pacientui jau ir taip yra tiek bloga, kad visokios papildomos kalbos jau daveda tiek, kad galva imt daužyt per sieną ar ten dar kažkaip save sužalot - mažiau skausminga, nei visą ir taip esantį dvasios skausmą pakelt. O tasai fizinis skausmas - kaip ir lengviau pakeliamas už dvasinį.

Žodžiu, labai labai nekas. Pagydoma, taikant elektrokonvulsinę terapiją: smegenys išdega, prisiminimų ir šiaip kokių nors minčių nelieka, tad nelieka ir dėl ko liūdėt. Žodžiu vat taip parodykim humaniškumą.

Maniakalinis stuporas

Čia vat kaip tik atvirkščiai: būna, kad žmogui pasidaro taip gera, kad jau nuo to gerumo judėt nesinori. Iš esmės, kartais ir nuo narkotikų kartais taip pasidaro, kai kokia euforija būna. Tik vat nuo narkotikų - labai trumpam, kelios minutės tebūna netgi nuo opiatų, o vat kai stogas pavažiuoja kažkam - tai būna, kad ir ilgai užtrunka.

Pas tokius pacientus paprastai veido išraiška labai laiminga, tiesiog idiotiškai gerą malonumą rodanti. Jau tas malonumas tai jau toksai būna, kad pacientas viską aplink užmiršta. Kam tas tualetas, jei taip gera, kad netg nuosavų šūdų aromatas dvelkia maloniai kaip gėlės?

Gydyti matyt irgi geriausiai su ta pačia ECT. Kad laimės sumažėtų. Tada ir stuporas praeis. Ir šiaip, neuroleptikai padeda.

Haliucinacinis stuporas

Kartais dar būna, kad haliucinacijos kyla tokios, jog maža nepasirodytų. Tai kai kurios haliucinacijos būna kad kaip balsai griežtai nurodo pacientui sėdėt ir nejudėt, nes jei tik pajudės - tai ar užmuš, ar visą paasaulį sunaikins, ar artimuosius nužudys, ar dar kažką blogo padarys.

Gi kai ligonis jau tomis haliucinacijomis ima tikėti, o jos gerai įbaugina ir iš proto išvaro visiškai, tai jų čia nepaklausyti būna sunku. Tai vat kai kurie ir sėdi stupore dėl haliucinacijų. Ir bijo pajudėt.

Paprastai nuo šitų padeda visokie neuroleptikai.

Kliedesinis stuporas

Čia visai gi panašiai, kaip ir su haliucinaciniu, tik dar ne nuo kokių balsų, o dėl kliedesių. O kai kliedesiai prisikliedi visaip, tai būna irgi ne šiai psau. Pavyzdžiui, užeina kliedesiai kokie nors žmogui, kad jam po lova kur nors skylė į ligoninės rūsį, o lova specialiai taip padaryta, kad tik sujudėk ir ji apačion nukris - vat ir sėdi ligonis, ir dreba.

Gydymas - taip pat, kaip ir haliucinacinio stuporo atveju.

Asteninis stuporas

Asteninis stuporas dar būna vadinamas apatiniu arba adinaminiu stuporu. Paprastai susijęs su visokiu išsekimu. Ypač smegenų išsekimu ir šiaip mąstymu nunykusiu. Kai jau visai nieko nesinori ir nesimąsto - tai ir pacientas guli toksai išsekęs.

Galima tarti, kad čia ir tam tikra apsauginė žmogaus reakcija: jei jau esi toksai nepajėgus, kad nieko negali, tai gal ir atrodo, kad visai nieko yra pagulėti, patylėti ir nieko nedaryti, netgi nevalgyti ir negerti. Kelias savaites taip. Kol nenuveš gydymui į gydomąjį morgą.

Šitokio stuporo atveju visgi pacientai rodo kiek daugiau gyvybės ženklų, nei kitais atvejais - truputį linkę atsakinėti į klausimus, kad ir vienu žodžiu, kad ir po pauzės, bet kažkaip bent jau.

Paprastai asteninis stuporas būna susijęs su realiu fiziniu žmogaus išsekimu - dėl fizinės ligos, ilgų kankinimų (pvz., kokiame kalėjime), sekinančio badavimo, kartais - tiesiog dėl išskirtinai sunkių pagirių ar šiaip kokio nors abstinencinio sindromo.

Gydymas - paprastai susijęs su ligos priežastimi, pirmiausiai - palaikomasis. Jei pacientui anoreksija - maitinimas per zondą.

Pošokinis stuporas

Šitas stuporo variantas paprastai greitai praeina - medikams retai tepasitaiko pamatyti. Būna po kokių nors realiai pavojingų įvykių, dažniausiai - dar ir po kokių nors realių sužeidimų.

Vat pavyzdžiui užpuolė kokią nors meginą banditas koks nors, trenkė su laužtuvu per dantis, atėmė piniginę ir nuėjo. O mergina taip ir liko nugriuvusi sėdėt su išplėstomis akimis ir dingusiomis reakcijomis į bet ką. Ir sėdėti taip gana ilgai gali, kol tas stuporas nepraeis.

Paprastai toksai reikalas praeina savaime po kiek laiko, nors raminantieji visai netgi padeda, kad praeitų greičiau.

Isterinis arba emocinis stuporas

Šitas kiek primena šokinį stuporą, bet skirtingai nuo to - nesusijęs su kokiomis nors realiomis grėsmėmis. Čia jau greičiau visokie isterikavimai ir šiaip emocijos suveikia. Aišku, viskas čia subjektyvu, nes pačiam pacientui tai labai svarbu, bet žinote gi kaip būna: kam nors ir dėl atsiprašant egzaminų gali stuporas užeiti, o kažkam kitam - nei velnio.

Paprastai pacientas čia nenoriai bendrauja, bet visgi kažkiek bendrauti sugeba. Pavalgo kartais vos vos, į tualetą nueina. Žodžiu, ne visai jau mirtinai čia būna. Bet šiaip jau pacientas guli susisukęs, embriono pozoje ir kankinasi. Primena tą depresinį stuporą, tik vat tiek, kad daug kartų silpniau visgi.

Padeda raminantieji, puikius efektus duoda EKT.

Epileptinis stuporas

Epileptinis stuporas - tiesiog čia šiaip pasitaiko - kai epilepsija žmogus serga. Žodžiu, po kokio nors priepolio tai būna, kai pacientas sustingsta ir nejuda keletą minučių. O paskui ima atsigauti, tik vat to periodo, kai buvo stupore - neatsimena. Aišku, paties epilepsijos priepolio - juo labiau neatsimena.

Tai čia tiek tiktai gydoma, kiek ir epilepsija.

Bendrai stuporų gydymas

Išties gi kaip čia matome, stuporas - tai ne liga, o tik simptomas arba sindromas. Ale vat su visokiomis ligomis jis gali sietis. Tai vat čia patys geriau stuporo nesigydykite ir kitiems negydykite, o su kokiais nors gydytojais geriau pasitarkite ar dar kažkuo tenai, nes dar ims ir baigsis kaip nors neteisingai ar išvis mirtinai.

Čia juo labiau, kad iš šono tai dažnai ir sunku atskirti, kur ten koksai stuporas ir kaip ten jį kaip gydyti reikia...