Narkolepsija

Narkolepsija - nevaldomi miego priepuoliai, kai pacientas ima ir užmiega kur papuola ir kokioje papuola situacijoje, absoliučiai negalėdamas tam užmigimui pasipriešinti - kitaip tariant besikartojanti hipersomnija. Neretai kartu su narkolepsine simptomatika pas pacientą būna ir hipnolepsija bei katapleksija.

Narkolepsijos priepuoliai paprastai būna labai tipiški: prasideda nuo to, kad pacientą apima silpnumas, apsunksta akių vokai, ima perštėti ar kutenti akis (parestezija), atšala kakta ir smilkiniai, neretai pastebima, kad žmogus smarkiai išbalo. Po to pacientą apima staigus, absoliučiai nesuvaldomas mieguistumas ir jis per kelias sekundes užmiega. Užmigdamas, pacientas atsisėda ar atsigula nesusimušdamas, skirtingai nuo kokio nors apalpimo, nes sąmonės praradimas įvyksta pakankamai lėtai, kad suveiktų savisaugos instinktai.

Narkolepsinis miegas pas pacientą būna ne tik staigus, bet ir kraštutinai stiprus, pažadinti paciento praktiškai neįmanoma. Jis guli atsipalaidavęs, nereaguoja į aplinką, tačiau vyzdžiai reaguoja į šviesą, pulsas ir kvėpavimas ramūs, nenukrypstantys nuo normos. gali matytis, kad pacientas išbalęs.

Dažniau narkolepsija būna kombinacijoje su stipria ilgai trukusia nemiga, dėl kurios pacientas negeba išsimiegoti, pailsėti, o dėl to tarpais ima tiesiog trūkinėti. Taip pat gali būti pastebimos ir lengvos priešpabudiminės ar popabudiminės haliucinacijos bei iliuzijos.

Narkolepsijos trukmė labai varijuoja - gali užtrukti nuo kelių minučių iki daugelio valandų. Pabudus pacientui, paprastai jį kurį laiką kamuoja bendras silpnumas, tačiau jis gana greitai praeina.

Visais atvejais narkolepsija rodo, kad smegenyse yra atsiradę pažeidimų ar medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie gali būti ir laikini (pvz., dėl ilgos nemigos prasidedantys smegenų kraujagyslių spazmai, sutrikęs smegenų aprūpinimas deguonimi ir gliukoze, etc.), tačiau lygiai taip pat gali būti ir sunkūs smegenų pažeidimai, prasidedantys dėl encefalitų, traumų, auglių ir pan..

Daugeliu atvejų narkolepsinė simptomatika išsivysto pas stimuliantų vartotojus, kai juos apima išsekimas ir nuovargis, o stimuliuojantys preparatai nustoja veikti.

Visgi bene dažniausios narkolepsijos priežastys - tai sunkūs miego sutrikimai (pvz., miego apnėja), dėl kurių prasideda lėtinis pervargimas ir hipotiroidizmas, kuris itin paplitęs tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Gydymas - priklausomai nuo kilmės. Esant narkolepsijai, sukeltai įvairių psichikos ligų, kaip kad depresija ar pan., gydymas neuroleptikais ir raminančiaisiais, kurie padeda normalizuoti miegą. Esant kitoms priežastims - gydomos ligos, sukėlusios narkolepsinę simptomatiką.