Kleptomanija

Kleptomanija arba kaip nurodo kalbainiai, impulsyvusis vogimas - vienas iš gerai nuo seno žinomų impulsyvaus elgesio sutrikimų, kur pacientai nesusivaldo ir ką nors pavagia, nors visai jiems to nereikia.

Paprastai viskas vyksta gana sąmoningai, nes pacientą pirmiausiai kamuoja koks nors nerimas, sunkumas, nemalonūs jausmai ir taip toliau, o paskui viskas taip užkamuoja, kad pacientas kažką pavagia. O kai pavagia, tai paprastai ateina didelis palengvėjimas ir nusiraminimas ar dar kokios nors teigiamos emocijos. Po to jau pavogtas daiktas tampa nereikalingu, tad vagystės įkalčiai sunaikinami - daiktas išmetamas ar kam nors atiduodamas, kad kas nesusektų.

Svarbu atkreipti dėmesį į vieną esminį diagnostinį kriterijų: jei pacientui išties reikia daikto, jis turi kokią nors piniginę vertę, naudą ūkyje, yra šiaip gražus ir panašiai - tai jau reiškia, kad greičiausiai tai ne kleptomanija, o vogimas vulgarusis kriminalinis. Nes kleptomanijos atveju vogimas būna beprasmis, apsivogusįjį kai kada netgi kamuoja sąžinė ar šiaip visai jam tų daiktų nereikia, tad po pavogimo jie būna išmetami, sunaikinami, kam nors atiduodami ir taip toliau.

Štai taip vat kleptomanija ir skiriasi nuo kriminalo: jei pavogėte daiktą, kurio jums reikia arba tą daiktą pasilikote, ar pardavėte kažkam, ar išmainėte į kažką, ko reikia jums - reiškia, kad čia jūs ne kleptomanas, o vagis. O vat jei pavogėte ir išmetėte, negavot jokios naudos ir išvis prasmės vogti nebuvo - tai gal ir kleptomanas. Aišku, jei ne šiaip koksai nors nelabai normalus, nes pvz., būna ir šizofrenija sergančių, kurie kažką vagia, nes pavyzdžiui, nori sunaikinti kokius nors blogos energijos skleidimo įrankius ar dar ką nors tokio. Tai šitokie dalykai irgi ne kleptomanija, o tik šizofrenija.

Šiaip tai jau jums nepatariame susirgti kleptomanija, nes nieko iš to gero nėra.