Katapleksija

Katapleksija - toksai narkolepsijos simptomas, kai netikėtai pacientas ima ir išgriūna bejėgis, tačiau sąmonės nepraranda, kitaip tariant - lyg ir panašiai kaip psichogeninė sinkopė, tačiau išlaikant atmintį ir mąstymą.

Katapleksijos metu pacientui staiga dingsta raumenų tonusas, kitaip tariant, jį staiga apima visiškas silpnumas, toksai, kad nesigauna išstovėti ant kojų. Jei katapleksija pakankamai staigi, tai pacientas nugriūna ant žemės taip greitai, kad gerokai susikulia. Paprastai toksai katapleksijos priepuolis kyla tada, kai būna stiprios emocijos, labai neretai - kai tiesiog labai jau stiprus juokas apima.

Kitais atvejais gali būti ir reakcija į kokį nors išgastį, emocinį šoką ar dar kažką: pacientas iškrenta ir guli, negalėdamas anei kiek pajudėti ar netgi kokį nors garsą išleisti. Stiprios katapleksijos atveju atsipalaidavimas gali būti toksai stiprus, kad nustoja veikti raumenys, sulaikantys šlapimą ir išmatas - taigi, būna nelabai smagu.

Paradoksas, bet nors dauguma įsivaizduoja, jog katapleksiją dažniausiai serga moterys, išties yra kaip tik atvirkščiai - dauguma atvejų ją patiria vyrai.

Būdinga, kad pas katapleksijos kamuojamus pacientus būna prastas, neramus miegas su košmarais, jie vis atsibunda naktimis. Neretai po tokio miego atsibudusį pacientą apima staigus, kurį laiką trunkantis silpnumas, dėl kurio jis negali anei kiek pasijudinti - tai irgi tipiška katapleksija. Taip pat įprasta, kad tokiems pacientams reiškiasi ir atsibudimo katapleksija: netikėtai pažadinti, jie irgi pakliūna į tokią pat silpnumo būseną, kur negali nei rankų, nei kojų pajudinti, nei kalbėti. Kita vertus, paprastai su miegu susijusi katapleksija būna labai trumpa, dažniausiai vos kelių minučių.

Ilgainiui pas katapleksija sergančius pacientus kartais išsivysto ir amimija, o dar vėliau - ir akinezija. Visgi dažniausiai eiga būna chroniška ir senstant netgi šiek tiek gerėja.