Cenestopatija

Cenestopatija - tai keisti pojūčiai kūne, viduje, vidaus organuose ir panašiai, kurie gali būti nesusiję su jokiais kūniškais procesais, tačiau jaučiami kaip kažkokie keisti pajautimai. Jei pajautimai būna išskirtinai stiprūs, su suvokimo sutrikimais, jie gali būti prilyginti haliucinacijoms. Tokiu atveju, jei simptomai nėra kilę nuo kokių nors svaiginimosi medžiagų ir tęsiasi ilgą laiką, kartu su kliedesiais, gali būti įtariama cenestopatinė schizofrenija.

Žodis "cenestopatija" yra kilęs iš prancūzų kalbos cénestopathie, į kurią, savo ruožtu, atėjęs iš graikų kalbos, kur reiškia įprasto kūno pojūčio sutrikimą.

Teisingai rašosi "cenestopatija", o ne "senestopatija"

Čia dar turim pastebėti skaitytojams, kad žodis "cenestopatija" rašomas su raide C, bet kadangi visa šita Pipedijos psichiatrija parašyta daugiausiai remiantis sovietine psichiatrija, o tie net skaityt nemokėjo, tai būdami durnais, sugebėjo pakeisti raidę "C" į rusišką "S", kuri atrodo taip pat, kaip lotyniška "C". Taip gavosi rusiškas pavadinimas "senestopatija". O paskui kažkokie pipedantai prisiskaitė Snežnevskio ir parašė straipsnį, atkartodami tą pačią raidę "S".

Tokios nesąmoningos klaidos būdingos sovietinei psichiatrijai - jie ir žodį "schizofrenija" pakeitė į "šizofrenija". Kita vertus, tokios klaidos leistinos Pipedijai, nes Pipedija visvien rašinėja nesąmones visokias.

Sovietinė senestopatija

Senestopatija - čia kai pacientas jaučia kažką savo viduriuose ar šiaip kūno viduje neaiškaus - visokius kutenimus, burbuliavimus, dirginimus, skausmus ir panašiai.

Savo esme senestopatijos yra artimos iliuzijoms ir pseudohaliucinacijoms ir taktilinėms haliucinacijoms, tačiau dėl visai kitokio skirtingumo yra išskiriamos į atskirą psichikos simptomų rūšį, nes pacientas viską supranta kaip kažkur su jo kūnu kažką vykstančio. Skirtingai nuo haliucinacijų ir pseudohaliucinacijų, senestopatijos paciento nėra suvokiamos, kaip kažkokie daiktai ar objektai, o suvokiamos tiktai kaip kažkoksai organizmo pojūtis.

Senestopatijų metu kylantys pojūčiai gali būti kuo įvairiausi - tai ir kažkas viduriuose degina, ir kažkur ten kokiuose tai vidaus organuoze tempimas jaučiasi, ir kažkokias gyslas traukia, ir spaudimas viduje, dirginimas, karštis, sukimas, maudimas, kutenimas, badymas, diegimas ir panašiai.

Daugeliu atvejų būna sunku išskirti, kur ten pacientui šiaip pilvas gurgia, o tada kliedesiai jam sako, kad čia mirtina liga, o kur jam išties kažkoksai senestopatinis sindromas reiškiasi, juoba kad ir kliedesiai apie gurgliuojantį pilvą dažnai persimaišo su realiais kokiais nors pojūčiais ir tokiais pat senestopatiškai suhaliucinuotais.

Sunkių senestopatijų atveju vidiniai pojūčiai gali būti sunkiai pakeliami, pacientas gali tampytis, rėkauti, rodyti motorinį aktyvumą ir kraštutinį susijaudinimą. Kai kurie medicininiai tyrimai rodo, kad nors senestopatijos metu nėra anei jokių sutrikimų, paciento smegenys ir nervų sistema reaguoja į menamus dirgiklius taip, lyg jie išties būtų.

Kombinacijoje su kitomis būsenomis, pvz., su kliedesiais, manija ar panašiai, senestopatija gali paskatinti kraštutinai neadekvatų paciento elgesį, peraugantį į hipochondrinį raptusą.