Simbolinis kalbėjimas

Simbolinis kalbėjimas - vienas iš neretų simptomų, kai pacientas visokiems žodžiams prisigalvoja kažkokių papildomų prasmių ir reikšmių taip, kad visa kalba pas jį pasidaro nelabai aišku ką reiškianti, nes kalba mįslingai ir nesuvokiamai, kaip koksai durnius.

Kartu su simboliniu kalbėjimu dažnai būna ir visokie neologizmai, kurių pacientas prisigalvoja tada, kai šiaip pritrūksta žodžių.

Simbolinis kalbėjimas pasižymi abstraktumu, nesuprantamumu ir tuo, kad žodžiai neretai išvis niekaip su kontekstu nesisieja - paklausus apie akėčias, gauni atsakymą apie vežėčias, kurios neretai dar ir su kokia nors energetika, spinduliuote ar dar kažkuo susijusios.

Formaliu požiūriu, simbolinis kalbėjimas demonstruoja, kaip pacientas apserga kunda-lakunda sindromu, nes pats galvoja apie vieną, gi aplinkiniai - apie kitą, o žodžiai nors ir atrodo tie patys, išties gi niekaip savo prasmėmis ir reikšmėmis nesisieja.