Bulimija

Bulimija arba apsirijimas, o senais laikais dar vadinta kaip sitiomanija - patologiškai smarkus ir gausus valgymas, nejaučiant jokio saiko ir viršijant savo organizmo gebėjimus. Būdinga, kad pacientai, sergantys bulimija, turi visokių bėdų.

Kai kuriais atvejais, jei bulimija yra lėtinė, pacientas gali užsiauginti tokį antsvorį, kad pats vaikščioti negali. Toksai paprastas bulimijos variantas dažniausiai ir yra vadinamas sitiomanija, nes puikiai atitinka esminius monomanijų bruožus - nevaldomą potraukį kažkokiam dalykui.

Visgi dažniau bulimija būna kaip anoreksijos antra pusė: dėl susikliedėto viršsvorio besikankinančios panos badauja tol, kol aptemsta protas, o tada jau pana neatlaiko ir ima ryti viską, ką tik pamato. Apsirijimo priepuoliui pasibaigus, pas anokreksikę kyla staigus neurotinis anoreksijos priepuolis, kurio metu ji greitai bėga į tualetą ir tenai viską išvemia. Ir dargi išvemia kelis kartus.

Aišku, kai jau anoreksikė viską išvemia, alkis ją vėl ima kamuoti, tad ji ir vėl puola valgyti.

Dėl tokio nuolatinio ir dažniausiai nuo aplinkinių sėkmingai slepiamo vėmimo gaunasi keista situacija: anoreksikė lyg ir valgo ėdriai, lyg alkanas šuva, bet vis liesa ir liesa. Tokiu valgymu anoreksikė dažniausiai sugeba vykdyti gana sėkmingą disimuliaciją, dėl kurios aplinkiniai gana ilgai gali netikėti, jog pas ją stogas nuvažiavęs.

Esant bulimijos požymiams ir kartu per mažam kūno svoriui, visada reikia kelti klausimą dėl anoreksijos. Būtinas paciento hospitalizavimas, nes dėl anoreksijos kyla pavojus paciento sveikatai ir gyvybei.

Pagal europines klasifikacijas bulimija visai atskiriama nuo anoreksijos ir sakoma, kad bulimija laikytina tik ta, kur svoris nesumažėjęs, o tik yra apsirijimas persimaišęs su visokiu kompensaciniu elgesiu - pvz., vėmimu, badavimo periodais ir panašiai. Gi dažnas kitų šalių psichiatras sako, kad bulimija išties yra tik anoreksijos papildinys.