Distimija

Distimija - saikingo stiprumo, su visokiais liūdesingais ir depresyviais apmąstymais susijusi prasta paciento būklė. Tokia, kur gal ir nebūtinai depresija, bet ir ne visai kažkaip sulėtinimas yra, bet blogai viskas, gyvenimas prasmės neturi ir šiaip esi nevykėlis, niekas nesiseka ir viskas bus tik blogiau.

Skirtingai nei hipotimija, distimija nepasižymi stipriu slopinimu: pacientas lyg ir į aplinką reaguoja, ir nėra sulėtintas. Tačiau simptomatika - aiškiai rodanti, kad yra kažkokia neurozė ar depresija, arba kažkur link ten pacientas juda, nes aiškiai yra užsistresavęs, išsekęs ir su problemomis.

Distimijai būdinga, kad paciento savivertė krenta, išsivysto astenijos požymiai, negebėjimas koncentruoti dėmesį, prastas miegas. Skirtingai nuo depresijos, paprastai nuotaika blogėja vakarop, kai depresijos atveju dažniau būna atvirkščiai.