Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
BSD
BSD - tai tokie lunix, kur buvo kažkokiame Berklio Universitete sukurti, kai tie gavo pasimokymui UNIX tekstus iš AT&Т kompanijos. Ir aišku, kad studentai prišiko į kodą, viską sukompiliavo ir ėmė skelbtis, kad čia jų išradimas.
Aišku, čia kad būtume teisingesni, tai reikia pasakyti, kad ne visiškai taip buvo, o greičiau jau atvirkščiai - nerišlų UNIX kodą tie studentai papildė visokiais fyčeriais, įskaitant ir dabar visiems įprastus demonus, sutvarkė ten, kad internetai veiktų padoriai, o tada jau atsirado tas daiktas, kuris ligšiol laikomas tikrąja UNIX klasika, kuri tikresnė net už tikrą UNIX.
Tai nuo tų laikų ir žinomas senas konfliktas - BSD vs. System V, kuris netyla net ir iki šių dienų, nors jau ir praėję keliasdešimt metų. Tai čia turim atsakymą į klausimą - Kuo System V skiriasi nuo BSD?
Antai šitaip ilgainiui atsirado įvairių BSD versijų:
- SunOS - čia tokia Sun sukūrė, bet paskui kažkodėl atsisakė, nes jau Solaris tai buvo ne BSD, bet paskui kad marketingiškai visus apgaut, tai ėmė visiems aiškint, kad SunOS - tai esą Soliario viduriai tiktai.
- 386BSD, kartais dar žinoma kaip Jolix - šita buvo pirma į normalią panaši atviro kodo UNIX, tai dar 1992 metais pasirodžiusi, tai dirbo ir ant PC, o ir bendrai visos dabartinės BSD sistemos išsivystė būtent iš šitos
- NetBSD - paskui jau kai visi nesusišnekėjo, tai nuo tos 386BSD 1993 metais atskilo šita, kur visi labai norėjo, kad būtų portabili ir dirbtų ant visokių keistų kompiuterių
- FreeBSD - o vat tie, kas norėjo, kad ta BSD būtų kad ir ne tokia perkeliama, bet užtat realiai darbinga ir naudinga kažkam, tai nutarė atsiskirti ir daryti viską taip, kad būtų tiktai PC kompiuteriams - tai šitaip tuo pat metu, irgi 1993 metais prasidėjo populiariausias BSD variantas
- MidnightBSD - čia tokia desktopinė sistema, gal ir visai gera, tai verta pabandyti, jei šiaip sau kompiuteryje norite kažką daryti
- OpenBSD - o paskui jau, kai NetBSD vis augo, o toksai Theo de Raadt su visais susipjovė, tai nuo tosios 1996 atskilo visai kita, kur mintis buvo, kad reikia jog neliktų jokių tenai hakeriams pasiekiamų bugų, nes tai esą svarbiau už visokį universalumą
- MirBSD arba MirOS BSD - toksai geras ir iki šiol stabiliai palaikomas bei pildomas forkas iš OpenBSD, atsiradęs dėl to, kad Theo de Raadt visus užkniso ir išmetinėjo gerus softus iš portų, tai dabar čia tokia geresnė alternatyva gaunasi, su daugiau softo ir mažiau bugų
- BSDi - čia dar ilgai buvo kokia tai komercinė BSD platinama, iš to pat 386BSD padaryta, bet išites tai čia šitaip firma vadinosi, o pati sistema tai vadinosi BSD/386, o paskui dar BSD/OS ir buvo mokama, bet paskui 2003 užsilenkė ir daugiau nebuvo jau parduodama, nors daugelis ir prisiminė ją, kaip geresnę netgi už FreeBSD, tik vat pinigų visi gailėjo
- Darwin - čia kažkada Apple kai nutarė sukurti MacOS-X, tai paėmė FreeBSD, perdarė taip, kad net nepanašu būtų, o tada ir pervadino šitaip, o ant viršaus užkėlė visą tą savo grafinę aplinką, tai šitaip 2000 metais gavosi nelabai aišku, kas čia per dalykas iš kažkokio neaiškaus mikrokernelio ir FreeBSD sukergtas
- DragonFly - o paskui 2003, jau kai Apple parodė, kas gali gero gautis, kažkokie nudususios Amiga developeriai sugalvojo, kad UNIX yra gaidys ir reikia jį perdirbti, tai paėmė FreeBSD, visą sukalatojo labiau negu Apple, pridėjo visokių gudrumų ir pasakė, kad čia bus gera OS, bet kad kažkaip jais niekas nepatikėjo, tai ir toliau visokius Linux naudoja, kai nori su desktopine aplinka būti...
- Demos - dar buvo kadaise toksai rusiškas klonas, nuvogtas nuo senų universitetinių UNIX versijų, bet tasai tai buvo nei į tvorą, nei į mietą, tai čia jį turime aprašytą tiesiog dėl to, kad čia jums Pipedija, kur visokių šiukšlių pilna
- Chimera Linux - galų gale visgi atsiradęs BSD tipo Linux
Ir išvis, čia ne visas BSD versijas pavardinom, nes ir visokių kitokių buvo, bet čia kad nepasirodytų per mažai tiesiog. Bet užtai ta proga sužinokit, kad užkietėję kompiuterastai visus žmones skirsto į tris rūšis:
- 0 - tai visokie su wimdoze ir obuoliais, tai jie yra tiesiog durniai, nes patys nežino ką naudoja
- 1 - visokie linuksistai - visai tokie patys durniai, tik dar apie save įsivaizduojantys, kad yra kieti, taip kad akivaizdūs lameriai
- 2 - visokie juniksistai - tai tie su BSD ir Solaris, tai šitie yra normalūs ir išmanantys reikalą
- 3 - dar kažkokie neaiškūs nevispročiai, kurie su visokiomis OpenVMS, embydintomis sistemomis ir kitomis keistenybėmis krapštosi, tai šieji yra nenormalūs, bet juos galima pakęsti, nes bent jau nėra durniai
BSD ir demonai
Kadaise BSD sistemose visokie hakeriai įvedė naują procesų rūšį - demonus (daemon). Tai buvo tokios programos, kurios pasileisdavo ir toliau dirbdavo kažkur fone, nelįsdamos vartotojui į akis. Tai šitos programos buvo labai patogios, nes darydavo visokius kasdienius darbus - pvz., paleisdavo kasdienius sistemos priežiūros darbus, veikdavo kaip kokie nors serveriai, kokius nors logus rašydavo ir panašiai. Tiksliau, kodėl mes čia sakom "darydavo"? Tai ir dabar taip daro.
Tai štai BSD sistemose buvo įvesta šita nauja rūšis programų, kurios buvo pavadintos demonais, nes panašiai kaip kokie gerieji demonai, daro darbus už vartotojus ir vartotojams visaip padeda, vartotojams apie tai nesusimąstant.
Tai kurį laiką demonai buvo toksai gan unikalus BSD sistemų bruožas, dėl kurių tapo ir BSD sistemų simboliu - vienaip ar kitaip tos sistemos su visokiais demonais ir velniais dabar siejasi. Vėliau, kadangi tais demonais labai ėmė piktintis visokie prietrankos, tai dalis UNIX sistemų gamintojų ėmė tuos demonus nuo visų slėpti. Bene vieninteliai, kurie iki šiol savo demonais atvirai didžiuojasi - tai FreeBSD kūrėjai ir vartotojai, kurie užsikabino sau oficialų logotipą.
Vienu ar kitu metu demonus savo logotipuose turėjo ir kitos BSD tipo UNIX sistemos - pvz., NetBSD ar OpenBSD, bet matyt užsidrovėjo viešai skelbtis. Taigi, dabar kai kurie BSD kūrėjai ir naudotojai tuos demonus visgi slepia. Bet visvien tai tokia plačiai žinoma hakerių paslaptis - kad jei dirbi su BSD sistema, tai esi velnių apsėstas.
Demonai yra visose be jokių išimčių BSD tipo sistemose, bet sugebėjo persikelti ir į kitas OS, pvz., kad ir koks Linux irgi tokius turi. Taip kad pingvinai irgi yra demonų apsėsti. Negana to, demonai išplito ir į System V tipo UNIX, taigi, dabar yra net ir visai priešingoje UNIX stovykloje, negu kad BSD.
Kitose OS vėliau irgi atsirado demonų analogai - pvz., DOS sistemose atsirado tokie TSR, o tuo tarpu Windows - įvairūs "servisai", kurie yra tiesiog tiesiogiai nusižiūrėti nuo UNIX demonų. Tik vadinasi kitaip, kad nefigūruotų visokie velniai.
BSD failų ir katalogų struktūra
Įvairios BSD sistemos pasižymi dar ir tuo, kad turi labai švariai ir logiškai sukurtą failų ir katalogų struktūrą, kur viskas išdėstyta taip, kaip reikia. Skirtingai nuo kitų UNIX, kur buvo nemažai prikuriama neaišku ko, BSD struktūra yra bene nuosekliausia. Kai kurios BSD sistemos, pvz., DragonFly ar NetBSD kažkiek prisigalvoja savų, nebūtinai protingų dalykų, tačiau, visa laimė, ne per daug intensyviai.
- / - šakninis katalogas
- /bin/ - būtinų programų minimalus rinkinys (šelas ir kelios kitos komandos)
- /sbin/ - specialios sisteminės programos, skriptai ir utėlės, kurios būtinos pagrindinės OS dalies veikimui
- /proc/ - automatiškai generuotas (virtualus) katalogas su sistemos parametrais
- /dev/ - automatiškai generuotas (virtualus) katalogas su visokiais įrenginiais
- /boot/ - iš čia kraunama sistema, čia guli ir kernelis
- /root/ - Rūto asmeninis katalogas, kuris dėl protingų priežasčių yra pagrindinėje particijoje
- /lost+found/ - jei dėl kokių nors masyvių failų sistemos pažeidimų atsiranda neaiškūs neaišku kam priklausantys failų blokai, tai fsck juos sumeta kaip failus į šičia
- /compat/ - nuoroda į kokį nors kitą katalogą, kur yra programos ar pan. suderinamumui su kitomis UNIX tipo sistemomis, paprastai būna tuščias
- /stand/ - "standalone" tipo programos, t.y., tokios, kurios gali veikti išvis be jokios OS, pvz., bootloader ar pan.
- /etc/ - visi konfigūraciniai visos sistemos failai, faktiškai visos konfigūracijos viskam, išskyrus asmeninius vartotojų nustatymus
- /home/ - asmeniniai vartotojų katalogai, kiekvienam po vieną, kur jie gali daryti ką nori, dalimi atvejų tai gali būti nuroda į /usr/home, o gali būti ir atvirkščiai, be to, jei darote kokį serverį, tai turime jums rekomendaciją šitą katalogą turėti kaip atskirą particiją
- /sys/ - nuoroda į katalogą, kuriame yra kernelio sorcai (aišku, jei išvis juos instalinotės)
- /tmp/ - visiškai laikini sistemos ir programų failai, kurie būna visiškai be išlygų ištrinami ir sistemai persikraunant, ir šiaip dėl ko nors
- /kernel - gali būti vienintelis failas, kuris leidžiamas šakniniame kataloge - kernelis, bet gali būti ir direktorija su tokiu failu
- /mnt/ - čia yra montuojamos visokios papildomos failų sistemos, pradedant pridėtais papildomais diskais ir baigiant visokiais USB piršteliais ar tinklinėmis failų sistemomis
- /modules/ - kernelio moduliai, bet daugumoje BSD sistemų šito katalogo nėra, o moduliai guli /boot/kernel/ arba /kernel/ kataloge
- /rescue/ - naujose BSD, pvz., FreeBSD versijose čia guli avarinis rinkinys statiškai sukompiliuotų programų tiems atvejams, jei nepavyktų užmontuoti /usr/ particijos ar ji dėl kokių nors priežasčių būtų pravalyta (pvz., dėl instaliavimo, nedainstaliavimo ar dar dėl kažko)
- /usr/ - katalogas, kur guli viskas, visos programos ir išvis viskas, kas nėra reikalinga visai minimaliai OS
- /usr/bin/ - visos pagrindinės normaliam sistemos veikimui reikalingos programos
- /usr/games/ - čia būna tuščias katalogas arba būna vienas-kitas niekam nesuprantamas priešistorinis daiktas, kaip kad MUD
- /usr/include/ - visokių programų kompiliavimui skirti inkliūdai
- /usr/lib/ - programinės bibliotekos, naudojamos OS
- /usr/libexec/ - visokios dar kitos rūšies programos, kažkokie tenai demonai ir panašiai
- /usr/local/ - čia tas katalogas, kur guli visos programos, kurias naudoja normalūs vartotojai ir šiaip ne tokie išprotėję adminai
- /usr/ports/ - programos, kurios nėra skirtos BSD, bet perkeltos į BSD
- /usr/sbin/ - paprastai čia būna kažkokie demonai ir panašiai
- /usr/share/ - katalogas, kuriame programos persiuntinėja vienos kitoms duomenis
- /var/ - pagrindinis įvairių programų saugomų duomenų katalogas
- /var/at/ - čia duomenis saugo tokia komanda "at", kuri paleidžia kitų programų vykdymą tam tikru metu
- /var/crash/ - čia koks nors Vi editorius saugo savo atliekas
- /var/cron/ - čia tokia "cron" komanda saugo duomenis, ką ir kada paleidinėti
- /var/db/ - čia guli kokios nors neaiškios sisteminės duombazės
- /var/log/ - katalogas specialiai logams, nors ir ne visiems (pvz., Apache, MySQL ar kiti logai guli visai kitur)
- /var/mail/ - elektroninio pašto akauntai visokie
- /var/run/ - čia guli programų einamieji failai ir duomenys, ir čia nieko geriau nejudinti
- /var/spool/ - failai, kurie skirti printeriui
- /var/tmp/ - laikini failai, kurie neištrinami po sistemos perkrovimo
