Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Multics

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Multics - taigi buvo kadaise apie 1960 metus pradėta kurti ir 1969 oficialiai išleista tokia OS, kuri buvo su labai daug visokių fyčerių, galėjo daryti viską, vartotojų teisės ten visokios ir taip toliau. Žodžiu, mainfreimai ir panašiai. Ir darė tą sistemą šimtai, o gal ir dar daugiau programuotojų daug metų, žodžiu, labai rimtas daiktas buvo. Labiausiai Multics žinoma tuo, kad tapo pramote UNIX sistemai. Tai iki šiol dar senesni kompiuterastai visus bendrai UNIX vadina kaip Unics.

Multics buvo kuriama kelių kompanijų ir įstaigų sutartinai - MIT, General Electric ir Bell Labs, o paskui dar tokios Honeywell, kuri vėliau ir buvo Multics platintoja. Iš kitų to meto operacinių sistemų šita išsiskyrė tuo, kad turėjo virtualią atmintį, kas buvo gana nauja, o taip pat sudėtingą failų sistemą su paskirais ACL kiekvienam failui. Taip pat Multics buvo ir viena iš pirmų multiprocesorinių sistemų, nes anais laikais šitai buvo vis dar labai neįprasta. Žodžiu, pagal esmines savo savybes Multics buvo panašesnė į daugelį šiuolaikinių operacinių sistemų, nei į tas sistemas, kurios buvo anuomet paplitusios.

Vienas iš geriausių dalykų Multics OS buvo hierarchinė failų sistema - pati pirma pasaulyje. Tai dabar tokios failų sistemos atrodo tiek įprastos, kad neįmanoma net pagalvoti, kaip be jų, o išties tai atsirado jos Multics. Kitas labai geras dalykas buvo šelas, nors gal ir ne pirmas, bet vienas iš pirmų. Vėliau UNIX atsiradę šelai buvo didele dalimi Multics šelo pamėgdžiojimai. Multics naudota BCPL kalba tapo pagrindu B kalbai, o toji - C kalbai, kuri, savo ruožtu tapo pagrindu C++ ir krūvai kitų kalbų, įskaitant ir šiais laikais naudojamas Java, PHP, JavaScript ir panašias kalbas.

Multics nuo pat pradžių buvo tiek sudėtinga ir galinga OS, kad projekte dalyvavusi General Electric netgi nusprendė, kad tam geriau sukurti naujos kartos mainfreimą - tai tą ir padarė, kaip 1965 metais išleistą GE-645, kuris irgi gavosi labai modernus kompiuteris, kaip tam metui. Tai buvo viena iš pirmų simetrinių multiprocesorinių sistemų, o taip pat išvis pirma simetrinė multiprocesorinė sistema, kuri palaikė pertraukimus atminties peidžingui, t.y., galėjo naudoti virtualią atmintį. Palyginimui, tokios pat savybės PC ir x86 architektūrose atsirado tik apie 1987-1989 periode, kai buvo pradėtos naudoti kai kurios išplėstinės 80386 procesorių galimybės kartu su naujais atminties kontroleriais, palaikančiais multiprocesorinį darbą. Žodžiu, 20 metų vėliau, negu Multics.

General Electric paskui visą kompiuterių bendrai ir mainfreimų konkrečiai biznį pardavė Honeywell kompanijai, kuri ir pardavinėjo tas sistemas. Ale taip gavosi, kad GE-645 tebuvo parduota gal keliolika, o gal kelios dešimtys, išvis gal kokioms 6 firmoms, kas buvo gana nedaug netgi kaip mainfreimams, tai pirmu momentu Multics nelabai tepaplito. Tačiau sistema ėmė smarkiai plisti vėliau, kai Honeywell ėmė leisti savo Honeywell-6000 serijų mainfreimus, kurie buvo tie patys, bet smarkiai patobulinti GE-645 variantai. Sistemai itin gerai paėjo maždaug apie 1974, kai JAV karinės oro pajėgos šitų serijų kompiuterius ir Multics sitemą paėmė kaip pagrindą radarų ir priešlėktuvinės gynybos valdymo sistemoms. Tačiau paskui naujų pardavimų nesigavo, o mainfreimus ėmė išstumdinėti minikompiuteriai ir darbo stotys, tai ir Multics pardavimai ėmė kristi, tad 1985 metais sistemos vystymas buvo praktiškai sustabdytas, nors tais pačiais metais NSA šią sistemą sertifikavo B2 saugumo lygiui, kas reiškė, kad kurį laiką šita OS tiesiog neturėjo konkurentų. Galų gale pačią Honeywell kompaniją nusipirko tokia Groupe Bull iš Prancūzijos, tai vėliau jau ir šita firma dar gamino mainfreimus su Multics, bet ir ji ilgainiui viską sustabdė.

Multics sistema buvo pardavinėjama ir platinama su mainfreimais iki 2000, bet paskui jau pasidarė per daug atgyvenusi. Groupe Bull paskelbė Multics sorcus kokiais tai 2006 metais, tačiau jokių atkartojančių projektų taip ir neatsirado, nors sistema buvo labai gerai atidirbta, švari ir turinti krūvas įvairių karinių sertifikacijų.


Multics ir UNIX

Apie kokius tai 1969 metus Bell Labs pasitraukė iš Multics projekto. Tačiau pora iš Multics dariusių hakerių, atstovavusių projekte Bell Labs kompaniją, tokie Ken Thompson Dennis Ritchie, ėmė ir sugalvojo, kad Multics labai per sudėtinga ir kasdieniams reikalams jos nereikia, o norint ant kokio nors PDP-11 dirbti, tokios OS netgi neįmanoma paleisti, nes įprasti kompiuteriai jos tiesiog negali pavežti, o todėl reikia kažko panašaus į DOS. Kadangi tais laikais DOS nebuvo, tai tie pora hakerių susigalvojo patys tą savo DOS pasidaryti. O kadangi jie ir tą Mutics gera dalimi kūrė, tai nutarė pavadinti priešingai - UNICS, taip parodydami, kad čia vat sistema, kuri skirta tik vienam vartotojui, o ne daugeliui, ir vienam procesui, o ne daugeliui.

Tai paskui gavosi, kad UNICS persivadino į Unix, nes taip buvo mažiau raidžių, o galų gale ir tas Unix gavosi sistema, skirta daugeliui vartotojų su daugeliu programų, dirbančių vienu metu, ir galų gale tas Unix visiškai tą Multics sistemą išstūmė iš visų sričių, kartu pats gaudamas daugumą visų Multics savybių. Vėlyvaisiais laikais kai kurios UNIX versijos gavo netgi per failą nustatomais ACL, kurių labiausiai niekam nereikėjo.

Multics naudota BCPL kalba ilgainiui buvo kelis kartus modifikuota, pavirto į B kalbą, šioji į C kalbą, o ta irgi buvo naudojama pačios UNIX sistemos kūrimui. Idėja kurti UNIX sistemą aukšto lygio programavimo kalba, o ne asembleriu irgi atėjo iš Multics.

Žodžiu, taip jau gavosi, kad UNIX galų gale pavirto į Multics, o tokiu pavidalu iki šiol tas Multics ir tebegyvuoja...