Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
System V
System V, o jei jau būti tikslesniems - tai išvis vadintis turėtų ATT - tai tokia originalioji UNIX atšaka, kuri išties orginaliai ir kilusi iš tikrojo AT&T kodo, taip kad jeigu tikras UNIX - tai yra System V, o ne visokie ten jūsų kokie nors BSD ar išvis kažkoks Lunix.
Reikia pasakyti, kad tuo System V pavadinimu tai dabar jau tradiciškai vadinama viskas, kas tik susieta su ATT kompanija, bet išties tai buvo ir System III, ir System IV, o ta pati System V - tai tik 1983 metais pasirodė.
Čia dar papildomai turime pasakyti, kad dabartiniais laikais kažkodėl ta System V pasidarė užmiršta, nes vos keletas firmų ją tegamina, o ir šiaip viskas ilgai maišėsi, pakolei dabar jau galutinai persimaišė ir dėl nuolatinės hibridizacijos tarp įvairių UNIX atšakų sunku jau ir pasakyti, kas ir kodėl ir kaip yra. Bet gi turime istorinį palikimą, tai juoju čia ir dalinamės, kad neužmirštumėt kompiuterinės senovės, lameriai jūs.
Pipedijai žinomos System V UNIX rūšys:
- UnixWare - kadaise tokių Novell turėta ir išties tai tiesioginė originalios System V palikuonė, kuri gal ir dabar dar pardavinėjama, nors gal ir nelabai kam įdomi
- Solaris - tai gal vienintelė dar gyva, nes iki šiol platinama ir vertinama, čia visokie santechnikai su ja dirba
- IRIX - jau visai nudususi, bet gi dar iki šiol prisimenama, nes vartotojui teikdavo sunkiai prilygstamus patogumus, taip kad visokie dezaineriai su šita dirbdavo
- AIX - čia kažką tokio kadaise IBM buvo sukūrę, tai gal dar ir dabar tebegamina
- HP-UX - šitą tai HP gamina, o gal jau ir negamina, bet kažkada gamino, kažkoksai užmirštas daiktas
- Xenix - o čia tai toksai Microsoft produktas, tik niekas jo nežino, nes niekas neįtaria, kad anie kadaise tuo užsiėmė, o ir išties tai jis kilęs gal dar iš System III, bet kai vis kažkaip siejosi su ATT, tai galų gale gavosi ir System V atitinkantis, o iš jos galų gale gavosi SCO UNIX
- SCO UNIX - o šitą tai kažkokia neaiški SCO kontora platina ir dar grasina kitiems, kad jei kažkas nenusipirks, tai užbylinės už linuksus
- Linux - tai išties ne System V, o šiaip vištgaidis kažkoksai, bet kad jau sąrašas trumpas, tai dėl kiekybės pridedam
Dar būdavo senas klausimas - Kuo System V skiriasi nuo BSD?
System V failų ir katalogų struktūra
Kadaise gana stipriai buvo sustandartizuota failų ir katalogų sistema, buvusi įvairiose AT&T atšakų UNIX sistemose. Tai gavosi visai toksai įprastas ir logiškas failų ir katalogų rinkinys, kuris iki šiolei gali būti aptinikamas įvairiose tradicinėse, komercinėse UNIX OS. Tai dėl to verta žinoti, kur kas čia yra.
Turim dar pridėti, kad laikui einant, dalį šitos struktūros perėmė ir Linux, tačiau kažkaip keistokai - nei šiaip, nei taip. Kai kurios Linux versijos yra smarkiai panašesnės į System V tipo sistemas (pvz., RedHat), nors kai kurios išlaiko ir dalį BSD specifikos.
Bendras System V direktorijų bruožas - katalogų yra truputį mažiau, nors ir atsiranda /opt/ katalogas. Daugelis failų iš /bin/ ar netgi /sbin/ yra permesti į /usr/bin/ ir /usr/sbin/, todėl viskas lyg ir paprasčiau, bet kartu tuose jungtiniuose kataloguose pasidaro dar daugiau visko, todėl sunkiau viską sužiūrėti.
- / - šakninis katalogas, kur viskas yra
- /bin/ - simbolinė nuoroda į /usr/bin/ katalogą
- /dev/ - įvairi įranga, virtualus katalogas su visokiais įrenginiais
- /etc/ - visi sistemos ir jos programų bendri konfigūracijų failai
- /etc/init.d/ - įvairiems pasileidimo būdams skirti OS konfigai, pagal runlevelius
- /opt/ - papildomai suinstaliuotos programos, paprastai visokių rimtų didelių gamintojų
- /proc/ - įvairūs sistemos darbo parametrai, sugeneruoti virtualiame kataloge
- /shlib/ - sistemos ir jos utėlių naudojamos programinės bibliotekos, šita direktorija būna ne visur, bet pvz., būna OpenServer
- /tmp/ - laikini failai, kurie niekada nesaugomi
- /sbin/ - specialios paskirties sisteminės programos, skirtos ne žmonėms, o taip pat kai kurios būtiniausios programos, sukompiliuotos statiškai, pvz., šelas
- /usr/ - pagrindinė visos operacinės sistemos dalis kartu su bendromis programomis
- /usr/bin/ - visokios vartotojams skirtos programos
- /usr/lib/ - įvairios programų naudojamos programinės bibliotekos
- /usr/sbin/ - visokios ne žmonėms skirtos programos
- /usr/share/ - visokie bendri programų duomenys, taip pat ir visokie manualai
- /usr/include/ - visokie inkliūdai kompiliavimui
- /var/ - visokių programų visokie duomenys, pradedant elektroniniu paštu ir baigiant logais
- /vol/ - užmontuotos kitos failų sistemos, pvz., kiti diskai
- /unix - visos operacinės sistemos kernelis, t.y., failas, o ne katalogas