Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Mac OS X
Mac OS X arba MacOS-X arba kartais tiesiog OS-X - tai tokia Apple kuriama ir platinama OS, skirta Mac kompiuteriams. Viena iš populiariausių pasaulyje UNIX versijų, kuri savo paplitimu nusileidžia gal tiktai Linux sistemoms. Nors, jei jau kalba užeitų apie desktop tipo OS, tai už Linux gerokai populiaresnė.
Nors formaliai dabar Mac OS X yra pervadinta į MacOS, išties tai yra toksai Apple firmos gudravimas, nes tikroji senoji MacOS beveik nieko bendro su šita OS-X neturi. Bet štai Apple tiesiog mąsto paprastai, kad senas pavadinimas geresnis, tai ir reikia jį perduoti kitam produktui. Taip kad senoji tikroji MacOS yra retrospektyviai pervadinta į MacOS Classic. Tikrasis pavadinimas "Mac OS X" - su dviguba prasme, nes viena vertus, kaip ir X, tai reiškia UNIX, o kitą vertus, tai 10 MacOS, todėl romėniškais skaičiais reiškia X.
Naujoji Mac OS X buvo sukurta, tiesiog perdirbant, patobulinant, radikaliai pagažinant dizainą tokiai NextSTEP sistemai, kuriai dar kartu buvo pakeistas ir branduolys - įtaisyta tokia Darwin OS bazė, kuri, savo ruožtu, buvo sukurta, perdirbant ir apjunginėjant FreeBSD su jau minėtos NeXTSTEP viduriais. Taigi, pagrindas buvo labai gera, greita, stabili ir puiki FreeBSD, o grafinė aplinka - PostScript pagrindu padaryta NeXTSTEP grafika.
O dar, kad būtų daugiau suderinamumo, tuo kartu Apple dar įkišo ir senų, tikros klasikinės MacOS programų palaikymą, kurį kažkiek metų dar vykdė. Paskui sudėjo ir Windows programų palaikymą. Bet vienok gi laikai keičiasi, tad pirma išnyko PowerPC makai, su kuriais dingo ir tų MacOS programų palaikymas, o paskui išnyko ir x86 makai, su kuriais išnyko ir Windows programų palaikymas. Dabar gi eina jau Apple Silicon procesoriai, tai ant jų net ir senesnis Mac OS X softas nedirba, jei bent kiek ankstesnių laikų. Taigi, nauji kompiuteriai greiti, bet jei reikia gudresnių programų - bus didesnių problemų. Panašu, kad nemažai laiko užtruks, kol vėl Apple sistemos gerai įsivažiuos.
Visgi, grįžtant prie MacOS-X - taigi, gavosi tokia išties labai gera operacinė sistema, kuria smarkiai skųstis nereikėtų. Tai jeigu turite Mac kompiuterį, tai žinokite, kad tai yra tikras labai geras tikrų tikriausio BSD tipo UNIX, kuris geresnis ir tikresnis, negu visokie netikę Linux. Bet tai nereiškia, kad neturėsite problemų, nes Apple pasižymi nuostabiu gebėjimu bėdas sukurti lygioje vietoje, o tada paskelbti, kad visa tai - vardan vartotojo patogumo ir gerovės. Tai jei jums reikės kokio nors retesnio, keistesnio ar senesnio softo, tai užjaučiam, nes gerų sprendimų gali nebūti. O dėl pasikeitusios procesorių architektūros tai netgi ir ant virtualios mašinos to softo nepasileisit.
Ne visi žino, bet visos BSD tipo operacinės sistemos yra demoniškos, nes jose yra demonai. Taigi, žinokite tą. Velniai čia jums pakaišios kojas dar.
Keli patarimai kompiuterastams
Vienas geras patarimas tiems, kas yra kompiuterastai, truputį besigaudantys UNIX reikaluose: yra Macports ir yra Homebrew. Nors Macports skamba gražiai ir primena BSD, tenai yra nudususi pelkė, kuri nepalaikoma ir neatnaujinama metų metais. Nors Homebrew skamba kaip kokie hipsteriai, ten yra tvarkoje. Tai vat tą rinkintės.
Dar vienas geras patarimas: kai kokia nors programa nepasileidžia, o Apple rėkia, kad ten su ja kažkas negerai, tai dalimi atvejų padės Ctrl-click, iš meniu pasirinkti "Open" ir tada jau kad visvien paleisti. MacOS tokį rankinį paleidimą įsimena ir paskui leidžia paleisti normaliai. Bet tai suveikia ne visada, nes būna ir prastesnių atvejų.
Terminalas leidžia išspręsti dar kitą dalį nepasileidimo problemų, jei System settings surasit, kad duoti jam specialias privilegijas. Bet tai gausis tik terminalui. Dar kartais padeda tokia xattr programa, bet kartais ji ir nepadeda.
O dar, Linux emuliacija ant UTM ar kitų virtualizatorių veikia gana prastai ir daugelis distribucijų tik žada, kad palaiko Aarch64, o realiai tai būna ir taip, kad tiesiog pisa protą ir net patys ant savęs neišsibando savo kroskompiliuotų versijų. T.y., reale kai kurių Linux distribucijų palaikymas yra toksai katastrofiškas, kad jie patys neišsibando netgi, ar jų siūlomi instalai pasileidžia.
Jei norisi per kokią nors Linux sistemų virutalizaciją grafinio desktopo, kuris būtų dar ir adekvatus, tinkamas darbui ir patogus (ne absurdiškas Gnome) - bene vienintelis geras bus OpenSUSE. Su kitais Linux variantais nebus linksma arba nebus prognozuojama. Laikai, kai Linux realiai palaikė daugybę skirtingų platformų, buvo prieš 20 metų, o dabar to nebėra ir Linux gerai dirba tiktai ant x86-64. Sorry.
Windows ir ix86 emuliacija ant Apple silicon
Dar, su UTM galima ant Apple Silicon pasileisti ir Windows 10 ar pan., normalioje ant emuliatoriaus paleistoje x86-64 versijoje. Tada dirba visos senos ir geros Windows programos, kurių nesigauna leisti ant ARM sistemų. Bet tam reikia pagudrauti: pirma atsisiųsti Windows 7 skirtą konfigą, ant jo suinstaliuoti Windows 7, o tada paleisti apgreidą - Windows 10. Kitais būdais suinstaliuoti bent kol kas nesigauna (t.y., instaliuojasi ARM Windows, ant kurių neveikia x86 softas). Nusiteikite, kad pilnas Windows 10 instaliavimas su visokiais apgreidais gali užtrukti porą parų, daugiausiai foninio darbo. Taip yra dėl to, kad naujos Windows versijos yra stebėtinai lėtos.
Rinktis dar galima ir Windows 8, bet šie savo palaikymu ir atsilikimu yra praktiškai tokie pat atjungti, kaip ir Windows 7, tuo pat metu savo beviltišku lėtumu ant emuliatoriaus gan primena Windows 10. Taigi, jei pasirinksite Windows 8, tai stabdys beviltiškai, o suderinamumas su softu bus nelabai geresnis, nei pas Windows 7.
Šitaip emuliuojami Windows 10 dirba nelabai greitai, bet naudojamumui iš bėdos visiškai tinka (aišku, reiks labai budistinio nusiteikimo). Tiesa, vienas momentas: vos instaliacijos metu ir vos suinstaliavus, kurį laiką darbo greitis būna katastrofiškai mažas, nes vyksta kažkokios baisios indeksacijos, kurias daro gal Windows, o gal ir MacOS, o gal ir abi sistemos kartu. Paskui, po pusdienio-dienos greitis pasitvarko savaime - nors geimų nepageiminsite, bet su kokiu nors Microsoft Office dirbti iš bėdos galėsite. Tam reikia neužmiršti, kad pusę paros ar parą ta Windows 10 mašina tiesiog turi veikti, bet su ja jūs neturite nieko daryti.
Kad Windows ant emuliatoriaus dirbtų visgi dar greičiau, verta padaryti keletą patiuninimų, o pirmas iš jų - tai atjungti kažkokį ten antivirusą, kurį Microsoft tenai yra įdėję. Tą padaryti beveik neįmanoma, bet vienas iš būdų - tai susiinstaliuoti trečiųjų šalių antivirusą, kuriame praktiškai viską atjungti, o ypač - visų programų iš C:\ disko tikrinimą, kad jis neėstų resursų.
Kažkiek dar greičio pridės visokių ekrano efektų ir išvaizdos pribumbasų išjungimas. Jį surasti gana sunku, reikia eiti kažkur į System properties, tenai ieškoti Advanced mygtuko ir jį spausti, kad iššoktų lentelė su krūva paukščiukų, kuriuos galima nuimti. Senesniuose Windows, kaip kad Windows 7, labai smarkiai greitį padidina perjungimas į Classic išvaizdą. Pasirodo, pagerinta išvaizda yra neįsivaizduojamas kompiuterio stabdis.
Visgi emuliacijos greitis bet kuriuo atveju bus labai prastas, tad jei tik įmanoma - patariam naudoti kuo senesnę Windows versiją. Jei išeina - tai taip ir likti su Windows 7, o jei aplinkybės labai nespaudžia - tai gal ir su Windows XP. Beje, pasilikę su senesne versija ir palyginę ją su naujesne, labai smarkiai nustebsite, kiek kartų ir kaip baisiai yra sulėtėję naujesnės Windows versijos, ir kaip greitai visgi dirbo senesnės.
Beje, jei labai prireiks - su senomis Windows versijomis dirba tokia Thorium naršyklė, kuri savo esme yra Chrome, tačiau specialiai apdeitinama taip, kad liktų suderinamas su Windows 7. Mat patys Google jau eilę metų kaip išjungė Windows 7 ir Windows 8 palaikymą. Tai šitą labai patariam. Taip pat, nors tai ir nustebins, Microsoft Edge, bent jau ant senovinių Windows 7, yra ir modernesnis, ir naujesnis, ir daugiau standartų palaikantis, ir greitesnis, ir stabilesnis daiktas, nei tie Chrome variantai, kuriuos pavyks suinstaliuoti. Visgi Thorium savo savybėmis lenkia ir tą, ir aną naršykles.
Galų gale, teks pasikrušti su galimybe dalintis failais. Bėda ta, kad UTM visokius draiverius ir panašiai palaiko labai prastai, tad reikia ieškoti per internetus ir tada siųstis. Kai kur reikia rasti naujesnes versijas, kurias instaliuoti vietoje tų, kurias siūlo UTM. Kitais atvejais, paradoksas, bet atvirkščiai - reikia ieškoti senų versijų, nes nemokami programeriai nebūtinai gerai daro ir kai kuriose vietose dar prieš keletą metų prigadino ir pataisyti nežada niekada. Taip kad susitaikykit, kad visokie virtio FS ir kiti su UTM pasitaikantys žodžiai veiks ne taip, kaip reikia. Nusiteikit prabandyti ir smarkiai pasenusius variantus, kol pavyks. Bet kai pavyks, tai jau bus gerai.
Dar čia kartą pasikartosim: jei normalūs žmonės žinotų, kiek greičiau veikia Windows 7, lyginant su Windows 10, tai nežinia, kas būtų. Tai va, jei bandysite tas sistemas ant UTM, tai gausite patyrimo.
MacOS-X failų ir katalogų struktūra
Kadangi savo esme MacOS-X yra didele dalimi tiesiog perdirbta BSD, tai vertėtų tikėtis čia visiškai tipiškos direktorijų struktūros, būdingos toms pačioms BSD sistemoms. Tačiau išties savo struktūra MacOS-X katalogai yra keistas neaišku kas, nes buvo labai smarkiai perdirbti, bandant kažkaip išspręsti tas problemas, kurios kyla, kai nori sistemą padaryti ir stabilia, ir kartu tinkama bet kokiam softo priinstaliavimui be galvos, koksai būna, kai kalba eina apie asmeninius kompiuterius.
MacOS-X direktorijų struktūra yra tokia:
- / - šakninis katalogas, kaip ir įvairiuose UNIX
- /Applications/ - suinstaliuotos Mac kompiuterio vartotojiškos (grafinės aplinkos) programos
- /Developer/ - būna tik tada, kai suinstaliuotas Mac developerio paketas (Apple’s Developer Tools), kuriame yra visokiems programuotojams reikalingi daiktai
- /Library/ - visos operacinės sistemos specifinės programinės bibliotekos
- /Network/ - čia būna matomi automatiškai prijungti kiti lokaliame tinkle esantys kompiuteriai
- /System/ - esminės operacinės sistemos dalys, be kurių MacOS-X nebūtų savimi
- /Users/ - sistemos varototojų namų katalogai, iš esmės, /home/ atitikmuo, ir niekas nežino, kodėl taip atskirai padarytas
- /Volumes/ - įvairūs diskai ir panašūs duomenų saugojimo įrenginiai, iš esmės, tas pats, kas BSD sistemose būna /mount/, o Linux sistemose - /media/ kataloguose
- /bin/ - būtiniausios UNIX tipo komandinės eilutės programos
- /cores/ -
- /dev/ - tipiškas UNIX įrenginių katalogas
- /etc/ - sistemos baziniai konfigūraciniai failai
- /home/ - tuščias katalogas, kuris tėra nuoroda į /System/Volumes/Data/home/, ir panašu, kad tėra skirtas darbui tinkle, jei reiktų perimdinėti kitų vartotojų namų katalogus. O kad nesimaišytų, per updeitus visi failai iš šito katalogo yra trinami be klausimų ir visiškai. Įprasti žmonės su šio katalogo naudojimu nesusiduria.
- /net/ - katalogas, kuris yra naudojamas tinklinėms failų sistemoms montuoti. Įprasti žmonės su šio katalogo naudojimu nesusiduria.
- /private/ -
- /sbin/ - visokios sisteminės programos, kurių normaliems žmonėms negali prireikti
- /tmp/ - laikini failai, kurie visi automatiškai gali būti trinami be jokių perspėjimų
- /usr/ - antros būtinybės UNIX sistemos failai, visokios programinės bibiliotekos, komandos ir panašiai
- /var/ - įvairūs UNIX sistemoms būdingi duomenys, tipiškas eilinis UNIX /var/ katalogas
