Virtuali mašina

Virtuali mašina - bendru atveju yra bet koks virtualus kompiuteris ar skaičiavimo įrenginys, kuris sukurtas emuliacijos ar virtualizacijos būdu. Gali būti ir tikro kompiuterio emuliacija, o gali būti ir kokia nors emuliacija platesne prasme, o gali būti ir virtualizavimo būdu išskirti kitos mašinos resursai.

Bendriausiu atveju bet kuri virtuali mašina yra tam tikras interpretatorius, o bet kuris interpretatorius vienaip ar kitaip, bet irgi sukuria ar sudaro tam tikrą virtualią mašiną. Taigi, teoriškai šios sąvokos sutampa.

Praktiškai visgi virtualiomis mašinomis vadinamos tokios, kurios gan smarkiai atskiria programos vykdymo aplinką nuo realaus kompiuterio, kuriame tai vyksta. Ir, negana to, paprastai čia visgi būna kalba apie gan visapusišką programos vykdymą, taigi, interpretatoriaus ir virtualios mašinos sąvoka visgi išsiskiria.

Taigi, nesigilinant per daug į teoriją, yra dviejų rūšių virtualios mašinos:

• Emuliuotos mašinos, kurios leidžiamos ant emuliatoriaus
• Virtualizuotos mašinos, kurios leidžiamos ant kokio nors hipervizoriaus

Programų vykdymo logikos požiūriu vienos mašinos nuo kitų išties nelabai tesiskiria, nes visas skirtumas dažniausiai tik tame, kad vienu atveju pagrindinė interpretatoriaus dalis yra softinė, o kitu atveju - geležinė. Abiem atvejais aplinka yra sukuriama softu.

Kitą vertus, tokios mašinos labai smarkiai skiriasi pagal tai, kaip naudojamos realybėje:

• Emuliuotos mašinos gali dirbti bet kur, ant bet kokių platformų, pvz., galima pasileisti Amiga ant Windows ar Windows 9x ant Apple M, tačiau jų darbo greitis būna tragiškai mažas. Ant gero, greito ir modernaus kompiuterio tragiškai stabdys tos OS, kurioms jau daugiau kaip 10 metų, tad praktiškai softą galėsit naudoti tik su kokių 20 metų atsilikimu.
• Virtualizuotos mašinos gali dirbti tik ant to paties tipo procesoriaus. Tai reiškia, kad jei jūsų kompiuteris yra su x86-64 architektūra, tai ant jo galės eiti tik mašinos, kurios yra x86 tipo, o jei bus Apple Silicon - tai tik ARM tipo. Tačiau yra čia ir pliusas - tos virtualizuotos mašinos bus tokios greitos, kad greičiu sulyginamos su pačiu kompiuteriu. Taigi, galėsite laisvai naudoti ir modernų softą (aišku, jei kalba neis apie geimus).

Atskira rūšimi yra išskiriamos virtualios mašinos, naudojamos tam tikrų programavimo kalbų - pvz., Java mašinos. Jų trūkumas - kad dirba jos visgi lėtokai, nes yra softinės. Privalumas - prieš 20 metų vienai platformai sukurtas softas gali dirbti ant visai kitos, naujos, visiškai kitą procesoriaus architektūrą turinčios mašinos, kur jokios kitos senos programos iš principo nepasileidžia.

Įvairus virtualių mašinų softas

• VMware - pirmas virtualizacijos softas
• VirtualBox - labai populiarus ir nemokamas virtualizacijos softas
• UTM - gana universalus emuliatorius ir virtualizatorius

Šiais laikais virtualizaciją siūlo ir kai kurios operacinės sistemos, bene pirma iš tokių buvo Solaris, bet paskui panašios priemonės atsirado ir Linux, o dar paskui ir Windows.