Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
CDE
CDE arba Common Desktop Environment - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms UNIX sistemoms. Išleista buvo 1993 metais, t.y., praėjus trims metams po Windows 3 išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie 1995 metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių 2000. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.
Vėliau vienaip ar kitaip CDE licencijas įsigijo ir nemažai kitų UNIX gamintojų. O dar gerokai vėlesniais laikais, jau 2012 metais, CDE buvo išleista į open source, taip kad dabar galima gauti, naudoti ir platinti už dyką.
Paskutiniais metais buvo nedidelių bandymų pagerinti CDE, pvz., tenai įvestas True Type šriftų palaikymas, tačiau svarbiausio pagerinimo - galimybės gerai sutvarkyti aplinkos spalvas, kad nerėžtų akių - vis dar niekas nepridėjo. Nepadarė ir kokio nors RPM ar pan. paketo, kad būtų galima lengvai susiinstaliuoti į bet kurį Linux. Šiaip jau šitais laikais CDE būtų labai gera, standartizuota ir kraštutinai greita darbo aplinka, užimanti operacinėje atmintyje vos keliasdešimt megabaitų, tai visiems patiktų, ypač kokiems nors Raspberry Pi ar kitų mažų kompiuterių naudotojams.
Pagal greitį CDE yra kokius 10x greitesnė už XFCE, kuris buvo kurtas, tą pačią CDE pamėgdžiojant. Bet tai matyt turėti CDE yra tiktai geri norai...
Trumpa CDE istorija
CDE buvo kuriama, kaip bandymas sukurti kažkokią daugmaž standartinę UNIX grafinę aplinką, kur būtų ir vartotojui galima dirbti, ir programoms būtų grafinės bibliotekos. Reikalas gi tas, kad vienam UNIX skirtos grafinės programos anais 198x nebūtinai dirbdavo ant kito kokio nors UNIX. Tai pirma standartizavimui atsirado Motif, kur buvo daugiau bibliotekos, nei vartotojo aplinka, o paskui jau įvairūs gamintojai susimetė ir nutarė padaryti ir standartinę darbo aplinką, kuri būtų panaši į kokią nors MacOS ar Windows. Iš bėdos gavosi, nors ir nebūtinai labai gražiai.
Tuo metu buvo nemažai įvairių UNIX grafinių aplinkų, bet tik nedaug iš jų buvo pakankamai išplitę ir tapę standartu, gal tik Sun Microsystems sukurta OpenWindows, kuri buvo gana seniai išvystyta, atidirbta, bet tokia keista ir savotiška, kad visiems buvo akivaizdu, kad nepaeis šitas daiktas, reikia kažko kito, normaliau atrodančio.
Common Desktop Environment aplinką sukūrė susimetę keli didžiausi UNIX sistemų ir darbo stočių gamintojai:
- Hewlett Packard, kuri jau turėjo Motif pagrindu padarytą darbo aplinką, skirtą desktopui, gerokai išyvstytą ant Apollo Computer darbo stočių ir OpenVMS - Visual User Environment
- IBM, kurie turėjo gana panašią darbo aplinką OS/2 sistemai ir buvo paruošusi labai detalią ir gerą vartotojų aplinkos specifikaciją iš serijos "daryk tiksliai, kaip parašyta ir gausis"
- Sun Microsystems, kurie turėjo jau neblogai išvystytą rinkinį visokiausių programų, su atidirbtom jų tarpusavio darbo priemonėmis ir tereikėjo jas tiesiog nukopinti - pvz., el. pašto programą, kalendorių ir panašiai
- USL, kuri buvo šiaip tradicinis visų UNIX sistemų vystymo žaidėjas ir viską sugebėdavo tarpusavy suderinti
CDE sistema buvo skirta X-Window grafinei aplinkai, tad palaikė visas X-Window savybes - pvz., galima buvo ant savo kompo dirbti su programa, kuri išties dirba kur nors visai kitame kompiuteryje. Tai aišku, dėl tokių galimybių šita aplinka buvo nepamainoma tiems, kas naudojo darbo stotis, užsiimdinėjo visokiu trimačiu modeliavimu ir panašiai, nes įprastų PC kompiuterių tokiems darbams nepakakdavo - tekdavo dalintis visokias galingesnes mašinas, kartais netgi ir mainfreimus ar superkompiuterius.
Kitą vertus, būdama uždara grafine aplinka, CDE netobulėjo, tad taip ir pasiliko beveik nevystoma. Kai kurie iš rimtesnių gamintojų dėl šių priežasčių kūrė nuosavas, pagerintas CDE versijas, bet dėl tokių pagerinimų tos versijos ėmė darytis nelabai suderinamos su kitomis UNIX versijomis.
Toliausiai čia pažengė Silicon Graphics, kuri pradžioje tą CDE įsidiegė savo IRIX sistemoje, bet jau po poros metų perdirbo į formaliai suderinamą, tačiau visiškai kito lygio grafinę aplinką - Indigo Magic Desktop, kurią dar kiek vėliau kažkodėl pervadino į IRIX Interactive Desktop. Šita desktopinė sistema jau buvo visai kito lygio, pvz., su vektorinės ir 3D grafikos (OpenGL) palaikymu ir panašiai. Tai šitoje sistemoje netgi ikonytės jau buvo vektorinės.
Gana nemažai pakeitimų padarė ir SCO, kur CDE nors ir buvo panašesnė į įprastą, bet vėlesnėse versijose turėjo desktopą su ikonytėmis - X.desktop, su išvaizda kiek panašiai, kaip kokiame MacOS, o taip pat sugebėjo kažkiek palaikyti ir bent jau dalį Windows programų, nes tam tikslui tenai buvo toksai Merge softas.
Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino Gnome ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau 2012 metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į Open Source.
Blogos ir geros CDE savybės
Bene blogiausia CDE savybė buvo išvaizda ir spalvos. Šitą aplinką kuriant, nedalyvavo jokie normalūs dizaineriai. Įmonės naudojo krūvas testuotojų, kurie užtikrintų, kad vaizdą gerai matys ir supras žmonės, naudojantys netgi prasčiausius monitorius, o taip pat tie, kas šiaip silpnai įžiūri, o taip pat ir daltonikai, tai skaitomumas buvo geras. Bet vat spalvų parinkimas tai buvo blogesnis, negu Windows XP. Nors skirtingi gamintojai pasirinkdavo skirtingas spalvų paletes, kad skirtųsi nuo kitų, visada tos spalvos būdavo beviltiškai blogos.
Šleikščios ir klaikios spalvų kombinacijos ir bendrai klaikių spalvų desktopai - tai būdinga ir, deja, nepataisoma CDE savybė. Kad ir kaip bebandytum CDE desktopą susireguliuoti taip, kad spalvos būtų nepjaunančios akių ir viskas gerai atrodytų, iki galo tai nepavyks.
Kažkiek prasmės tame CDE vis dar yra - nes kažkiek senovinių softų, skirtų visokiems specializuotiems reikalams ir dirbančių ant senų UNIX, buvo kuriami CDE aplinkai. Taigi, jei turite kokį nors naftos bazės valdymo softą, automatinių staklių valdymo softą ar dar kažką panašaus, industrinio - tai gali būti, kad CDE jums vis dar prireiks, ir gal dar reiks dešimtmetį-kitą, nes kai kurią įrangą įprasta eksploatuoti dešimtmečiais, jei ne ilgiau. Bet šiaip vartotojui CDE tėra kažkoksai praeities reliktas.
Yra ir vienas dalykas, kurio iki šiol neturi nei viena kita UNIX ar Linux tipo sistemoms skirta grafinė aplinka - tai dtksh grafinis šelas, kuris leido programuoti programas panašiai, kaip koks nors ksh, bet su grafine aplinka ir visomis tomis galimybėmis, kurias teikė Motif ir CDE. Tai šitas yra viena iš tų priežasčių, dėl kurių netgi praėjus tiek dešimtmečių ir taip smarkiai pasenus visai tai CDE aplinkai, kai kurios kompanijos iki šiol reikalauja, kad kokie nors kompiuteriai turėtų CDE aplinką ir viskas, ir jokia Gnome ar KDE jiems netinka.
Tai iš tokios nišos koks nors IBM, Hewlett Packard ar dar kelios kitos firmos iki šiol nemenkai uždirba.
Dar žr.
- NsCDE - toksai pagal išvaizdą labai panašiai į CDE, bet realiai tai FVWM, neturintis tikro CDE funkcionalumo
- X.desktop - su CDE kažkiek susijęs, bet anksčiau sukurtas ir žymiai geresnis konkurentas, naudotas daugelyje UNIX sistemų
- IRIX Interactive Desktop - irgi anksčiau pradėtas kurti, pagal OpenGroup standartus su CDE suderinamas, bet irgi daug geresnis, naudotas IRIX sistemoje
- http://sourceforge.net/projects/cdesktopenv/ - o čia jau patsai CDE saitas, kur atsisiųst ir susiinstaliuot galima
| ||
| Linux distribucijos: | ||
| Desktopai: | ||
| Svarbios sąvokos: | ||
| Svarbios programos: | ||
| Ne Linux: | ||