Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Raspberry Pi
Raspberry Pi - tokie pigūs visokiems hakeriams skirti maži kompiuteriai, turintys savyje faktiškai viską, ko tik reikia normaliam kompiuteriui ir kartu padaryti taip, kad nebūtų per daug gaila ir sugadinti kaip nors. Šie kompiuteriai būna naudojami su specialiai parinkta ir pritaikyta Linux sistema.
Raspberry Pi kompiuteriuose naudojama LXDE vartotojo aplinka, kuri kiek primena senesnes Windows versijas (tik su taskbaru viršuje, kaip pas MacOS. Bet paprastai naudotojams labiau patinka XFCE, prie kurios paprastai visi greitai pereina.
Yra daug įvairių Raspberry Pi kompiuterių variantų - pradedant mažomis pigiomis dėžutėmis ir baigiant kažkuo primenančiu senų laikų ZX Spectrum, kur visas kompiuteris su viskuo sutelpa į klaviatūros korpusą, kurį telieka prijungti prie elektros tinklo ir kokio nors televizoriaus ar monitoriaus. Pradedantiems būtent tokį "all in one" variantą ir rekomenduotume - tai būtų Raspberry Pi 400.
Trumpa Raspberry Pi istorija
Pirmi Raspberry Pi kompiuteriai buvo sukurti kaip mokykliniai, kad būtų koks labai pigus aparatas, kuris ir leistų vaikams mokytis, ir nebūtų gaila, jei sulaužys. Kadangi kompiuteriai buvo kuriami nuo nulio, tai buvo pasirinkta ARM architektūra, išvengta daugybės visokių senų suderinamumo palaikymų, perteklinių nesąmonių ir taip toliau. Taigi, jau pirmi kompiuteriai tekainavo apie 35 dolerius, kas buvo neįtikėtinai pigu, ypač turint omeny, kad gamino tai juos visai nepigi Didžiosios Britanijos firma.
Raspberry Pi kompiuteriai buvo tiek vykę, kad greitai didžiausiais jų pirkėjais tapo visokie hakeriai, o paskui ir pramoninių sistemų gamintojai. Mažas kompiuteriukas turėjo visko, ko tik reikia, norint jį sujungti su kokia nors įranga, tad buvo tiesiog idealiai tinkamas programavimui ir perdarymui į visokių įrenginių valdymo blokus.
Šiuo metu pigiausi Raspberry Pi variantai (minimali Raspberry Pi Zero plokštė be maitinimo bloko) kainuoja vos apie 5-10 baksų, tipiški ir viskam jau tinkami - kokius 50-100 dolerių, o viskam tinkami, patogūs, kur klaviatūros bloke sutalpintas visas kompiuteris - kokius 200 eurų.
Keistas dalykas: įprasti kompai vis galingėja ir pinga, bet Raspberry Pi populiarumas taip auga, kad gamintojas nespėja visko gaminti, todėl šitie kompai, netgi negerėdami, brangsta ir brangsta. Štai buvo, kai prabangus Raspberry Pi kainavo gal 120 eurų, o dabar ir už 200 neberasi.
Geri patarimai apie Raspberry Pi
Pirmas ir bendriausias patarimas - bent jau perskaitykite, kas išvis yra xterm ir shell, nes kitaip nežinosite išvis nieko. Galit nesimokyti, bet bent jau sužinoti tai reikia, nes geriau jau sužinokite, nes tai jums pravers.
Linkime, kad to neprireiktų, bet jei prireiks - tai geriau, jeigu žinosite. Nes jei nežinosite, tai būsite išvis bejėgiai. Ką padarysi, bet net per keliasdešimt metų Linux kūrėjai taip ir nesugebėjo sukurti OS, kurią būtų galima visiškai pilnai ir visada be problemų valdyti per grafinį interfeisą. Deja.
Dar vienas, mažesnis patarimas - susidėkite Synaptic programų instaliavimo menedžerį. Labai smarkiai sau pasilengvinsite gyvenimą.
Aparatūra, vaizdas, garsas
Jei pigiai nusipirkote Raspberry Pi, tai gana tikėtina, kad naudosite aparatą su senu VGA monitoriumi. O tai reiškia, kad neturėsite garso. Variantai yra du: vienas - pirktis adapterį su perėjimu į 3,5mm apvalų kištuką kolonėlėms, o kitas - naudotis Bluetooth. Abu variantai turi trūkumų ir privalumų.
Kištukinis variantas reiškia, kad turite VGA-HDMI adapterį, kuriame yra kištukas ausinėms ar kolonėlių įvadui. Toks adapteris dažnai veikia baisiai blogai, nes būna padarytas kiniečių, naudojant jų analines rankas, todėl garsą gali skleisti tokį, kad išvis nesuprasite, ką girdite. O geras adapteris ir kainuos gerai.
Bluetooth variantas geras yra tuo, kad gros su normalia garso kokybe (jei tik kolonėlės bus normalios), bet truputį labiau apkraus procesorių, o be to, kaskart reiks atskirai tą bluetooth kolonėlę įjunginėti ir paskui per meniu rinktis. Ir dar reiks kažką susiinstalinti papildomai, jei naudotis ruošiatės kokiu nors XFCE.
Nors to visiškai nereikia, Raspberry Pi kažkodėl neretai reikalauja, kad perkraudinėtumėt kompiuterį po visai nedidelių konfigūravimų. Pvz., pakeisit ekrano rezoliuciją ir kai kuriais atvejais jums siūlys perkrauti kompiuterį. Kodėl jie taip daro - mes nežinom, bet spėjam, kad developeriai buvo girti.
Raspberry Pi klaidos ir gedimai
Kartais kompiuteris būna, kad keistai gali grybauti, o kodėl - kartais būna, kad niekas aiškiai negali pasakyti. Matyt sunkiausi grybavimai - kai ekrane neatsiranda vaizdas. Problemos gali būti įvairios, viena iš jų - kad kažkodėl nepasigauna ant tinkamo HDMI porto, tai reikia pabandyti ir ant vieno, ir ant kito.
Dar kita bėda - maistblokis yra USB, su kažkokiu protingumu. Tai būna, kad banaliai maistblokis užsibugina ir paprastas kompiuteriuko atjungimas nuo USB nepadeda. Reikia ir patį USB maistą ištraukti iš rozetės ir palaikyti, pakolei neišsikraus.
Kartais klaidos su atvaizdavimu būna pataisomos, kaip nors paredaguojant konfigus, bet neretai padeda tik OS downgreidas į seną versiją. Paradoksalu, bet naujose versijose bugai neištaisomi, tačiau pridedami nauji, ir dar didžiuliais kiekiais. Liūdesėlis, bet labai būdingas šiuolaikiniams Linux reikalams.
Žodžiu, tokios smulkios absurdiškos problemėlės, bet nebūtinai jos padeda patogiam naudojimui.
Raspberry Pi ekrano rezoliucija
Ekrano rezoliucija yra labai svarbus nustatymas, tačiau nukištas taip giliai, kad jo galit ir nesurasti. Reikia eiti į Start meniu (kur nupiešta uoga - avietė), tenai į Preferences, tada į Screen Configuration. Pasileis tokia programa - "Screen Layout Editor", kurioje rezoliucijos nei pėdsakų.
Bet štai toje programoje reikia užeiti į meniu "Layout", tenai į "Screens", tada pamatysit submeniu su užrašais "HDMI", tenai išsirinkti reiks aktyvų, tenai jau tada pamatysit dar gilesnį submeniu su užrašu "Resolution", o jau tenai galima bus kažką pakeisti.
Kodėl normalius nustatymus ta chebra nukišo taip giliai, kad jų neįmanoma atrasti - mes nežinom. Gal jie buvo biškelį girti, nors gal ir ne biškelį.
Tiesa, jei jums atrodo, kad čia labai baisu ir absurdiška, tai žinokit, kad jūs dar kitų Linux sistemų nematėte.
Lietuvybės įvedimas
Kaip ir visuose kompuose, čia reikia įsijungti lietuvišką klaviatūrą. O ji įprastai yra labai paslėpta ir neaišku per kur įjungiama. Raspberry Pi čia tikrai padarytas durnai ir darė jį aiškiai amerikiečiai, nes taip ir šviečia nesuvokimas, kad gali būti daugiau, nei viena kalba ir daugiau, nei viena klaviatūra.
Ten, kur yra lokalizacija - nustatyti galima tiktai vieną klaviatūrą. Ir tiesiog nėra variantų antrai. Ir atrodo, kad padaryta visiška nesąmonė. O išties viskas labai paprasta - klaviatūrų pasirinkimus reikia daryti ne per klaviatūrų ir lokalizacijų konfigūravimą, o per panelės konfigūravimą.
Paspaudžiate dešinį klavišą ant viršuje (ar apačioje) esančios taskų panelės. Išlenda meniu, kuriame yra punktas "Add/Remove Panel Items...", pasirenkate jį ir iššoka lentelė. Tenai susirandate kairėje pusėje "Add" mygtuką ir jį paspaudžiate. Tada atsiranda dar viena lentelė su gan juntamo dydžio dalykų sąrašu. Jame susirandate "Keyboard Layout Handler", jį pasirenkate ir paspaudžiate "Add". Taip jį pridedate, pasirenkate jau bendrame sąraše, pažymite ir tada einate į "Preferences".
Tenai jums parodys tą vieną klaviatūrą, kuri yra pasirinkta dabar. Kad pasirinktumėte normalią lietuvišką, reikia nuimti paukščiuką, kuris yra prie užrašo "Keep System Layouts".
Dabar vienas labai svarbus momentas: tie prietrankos nesuvokia, kad sąrašo grupė yra grupė, o ne sąrašo elementas, todėl sugebėjo pagrindinę klaviatūrą nurodyti kaip visą lietuviškų klaviatūrų sąrašo grupę. Tai reiškia, kad jei išskleisite matomą lietuviškų klaviatūrų sąrašą, tai tenai rasite bet ką, išskyrus normalią lietuvišką klaviatūrą. Norint pasirinkti normalią lietuvišką klaviatūrą, reikia rinktis ne konkrečią klaviatūrą, o bendrą visų klaviatūrų grupę, kuri yra su Lietuvos vėliavėle.
Galų gale, klavišų kombinacija perjungimui (mes čia siūlom turėti Amerikietišką US English klaviatūrą, kuri atitinka Raspberry Pi klavišus ir Lietuvišką klaviatūrą). Tai va, toje lentelėje susiraskite užrašą "Change Layout Option", o po juo mygtuką, ant kurio nerišlus tekstas, maždaug "grp:shift_penises_toggle". Paspauskite tą mygtuką ir išsirinkite iš didelio kiekio visokių klavišų kombinacijų. Rekomenduojame pasirinkti Left Shift and Left Alt, nes tai klasikinė kombinacija.
Tada paspaudžiame "Close" ir viskas baigta.
Ai, bet čia dar tik pradžia, nes greičiausiai jūs norėsite susidėti kokią nors XFCE darbo aplinką, kuri daug geresnė, o tenai vėl viską reiks daryti iš naujo, tik jau kitaip. Bet jei sugebėsite susidėti XFCE, tai sugebėsite ir patys tenai rasti, ką kaip pakeisti, juoba, kad tenai bus lengviau.
Tiesą sakant, tai XFCE einat į meniu "Applications", tenai "Settings Manager", tenai susirandat "Keyboard", atsidariusioje lentelėje "Layout", o tada ir vėl pridedate analogiškai klaviatūrų grupę. Čia tik viena nesąmonė - kartais dėl visai nesuprantamų priežasčių tas daiktas nesureaguoja, tai gali prireikti kelis kartus pasikartoti, ka pradėtų veikti ar kažką ten...
Su XFCE kitur problema - jei norėsite kalbų ikonytės taskbare, tai papildomai reiks susidėti paketą "xfce4-goodies" ("Enhancements for the Xfce4 Desktop Environment"). Tiesa, tame pakete yra ir kitų gerų daiktų, tai gal ir verta susidėti.
Beje, nors XFCE ir geriau, nesiūlom išsyk prie jo skubėti, nes prie jo persijungę, paskui nesurasit, kaip prisijungti prie Interneto.
Kalant metaforomis, taip jau yra su tais Linuksais, kad kas bebūtų daroma, visvien kažkur nevietoje atsiranda šikna kokia nors, pvz., tiesiai ant veido. Arba atvirkščiai - šikna pradingsta ir tada sistema neprašika.
Procesoriaus turbinimas
Jei nusipirkote Raspberry Pi, greičiausiai galėsite jį gana smarkiai ir visai lengvai paturbinti. Kaip pvz., Raspberry Pi 400 procesorius nuo 1800 MHz lengvai ir be problemų pasiturbina iki 2150 MHz. Video procesorius irgi lengvai pasiturbina nuo 500 iki 750 MHz. Tai daroma labai paprastai:
Einate į shell, tenai sudo -s, tada - vi /boot/config.txt
Faile įrašot:
arm_freq=2150 gpu_freq=750
Svarbu: skirtingi aparatai skirtingai turbinasi, tai prieš tai pasiaiškinkit, kiek galima paturbinti. Savo kompo dažnius galit susirasti per tą patį shell: vcgencmd get_config arm_freq (procesorius) ir vcgencmd get_config gpu_freq (video).
Svarbu: jei nemokat naudotis Vi, tai šitas patarimas apie turbinimą nėra skirtas jums, tai geriau ir nebandykite.
Greitesnė ir didesnė SD kortelė
Kad ir kaip kvailai tai atrodytų, nuo kortelės greičio sistemos greitis priklauso labai smarkiai. Kartu su Raspberry Pi pateikiama kortelė yra maža ir pigi, todėl ir lėta. Nepagailėkit 20 eurų bent 150-170 MB/s greičio naujai padoriai kortelei. Už tiek gausite kortelę su 64GB (vargu, ar kada nors prireiks daugiau), ir ta kortelė dirbs kelis kartus greičiau. Ir jūs nustebsite, kiek smarkiai pagreitės daugybė dalykų, ypač koks nors Facebook (nes pastarąjį kraunant, Chromium kortelę labai aktyviai naudoja kešui).
Jei visai negaila pinigų, tai galima nusipirkti ir kokią nors prabangią Lexar kortelę iš kokio nors FotoFoto (kitur vargiai rasit). Tenai būna kortelių su kokiais 250 MB/s. Tiek, kad čia jau tos kortelės kaina pasidarys sulyginama su paties Raspberry Pi kaina, tai nežinia, ar atsipirks jums.
Taip ar kitaip, kortelę apgreidinti yra labai patartina ir todėl tą jums labai patariame.
Kaip išmesti šūdiną Mutter langų menedžerį
Jei nusipirkote naujesnį aparatą ir atsisiuntėte naujesnę operacinę sistemą, tai gal pastebėjote, kad kompiuteris veikia keistai lėtai, taip lėtai, kad netgi stebina.
Taip yra todėl, kad kažkurie begalviai iš kompanijos tiesiog grubiu būdu paupdeitino Raspberry Pi OS, be pakeitimų permesdami į ją kažkokius durnus atnaujinimus iš kažkokios naujesnės Debian versijos, kuri turėjo nelaimę įsidėti kažkokį tai GNOME su kažkokiu absurdiškai blogu ir beprasmiu langų menedžeriu (t.y., ta programa, kuri valdo langus).
Viskas yra labai lengvai pataisoma, bet tam reikia pasikeisti tą window manager programą. Tai daroma, užėjus į shell (t.y., X-Terminalą) ir tenai parašius "sudo nano /etc/xdg/lxsession/LXDE-pi/desktop.conf". Jums atsidarys primityvus teksto editorius, kuriame reiks surasti eilutę "window_manager=mutter" ir ją paredaguoti, kad būtų "window_manager=openbox". Ir tada išsaugoti, paspaudžiant "Ctrl-O" ir išeiti, paspaudžiant Ctrl-X.
Paskui teks perkrauti sistemą (kažkodėl čia stebėtinai daug reikia perkraudinėti). Ir paskui jūs realiai būsite nustebę, kiek smarkiai greičiau dirba tasai Openbox. Ir tada lygiai kaip ir mes sakysit, kad tie dibilai, kurie įdėjo Mutter, yra kažkokie dalbajobai.
Tinklo konfigūravimas ir kiti svarbūs nustatymai
Raspberry Pi visai gerai palaiko visokius tinklus ir daugelį dalykų padaro automatiškai, nes gerai supranta DHCP (jums greičiausiai niekad neprireiks sužinoti, kas tas DHCP yra). Bėda yra viena - daugybė nustatymų čia yra išmėtyta kur papuola ir kaip papuola, nes sistemos konfigūravimo nustatymus darė įvairūs nuo žmonių atitrūkę ir rūsiuose sėdintys bei tarpusavy nebendraujantys programuotojai.
Todėl kai kada nustatymai būna netikėtose vietose ar smarkiai užslėpti. Pvz., Bluetooth ir WLan konfigūravimas grafiniu būdu yra pasiekiamas tik per firminį Raspberry Pi desktopą, kur taskbaras turi Bluetooth ir WLan ikonytes ir meniu, per kurį leidžia patogiai prisijungti. O tai reiškia, kad nepasiekiamas tiems, kas vietoje to desktopo susidės kokį nors geresnį, pvz., XFCE.
Kažkiek gali pagelbėti shell - jei tenai įvesite komandą sudo raspi-config, tai išlįs toksai irgi nevisai pilnavertis ir gal ir su bugais veikiantis, bet visgi veikiantis konfigūratorius, kuris gali padėti su daugeliu problemų.
Visgi jei norite pirminių patogumų, tai geriausiai viską persikonfigūruoti pagrindinėje aplinkoje, o tiktai paskui įdėti kokį nors XFCE ar ką jūs ten norite naudoti.
XFCE aplinka
Nors dėl nesuprantamų priežasčių Raspberry Pi kūrėjai vengia šią aplinką padaryti pagrindine, šita aplinka yra matyt geriausiai tinkama Raspberry Pi kompiuteriams, nes yra ir pakankamai moderni, ir pakankamai aiški, ir kartu labai greita, ir be tokių nesąmonių, kurių pridaro visokie tenai GNOME veikėjai. Taigi, jūs jau pasirinkote XFCE.
XFCE galima suinstaliuoti per paprastą instaliatorių - "Add/Remove Software". Bet suinstaliavus, nieko nebus. Kad būtų, reikia užeiti į xterm, tenai parašyti - "sudo update-alternatives --config x-session-manager" ir paspausti Enter. Atsiras nerišlus meniu, kuriame skaičiumi reiks nurodyti, kad norite to varianto, kur "/usr/bin/startXfce4". Po kompo perkrovimo jau krausis XFCE. Kodėl tiek daug kartų reikia perkraudinėti - nežinom.
Persijungiant prie XFCE, turėkit omeny, kad bus keistumų - pvz., iš naujo reiks atskirai konfigūruotis lietuvybę.
Jei norite naudoti Bluetooth, tai jums reiks nueiti į xterm ir tenai parašyti komandą - "sudo apt install bluetooth pi-bluetooth bluez blueman". Nesvarbu, ką ji reiškia, bet atsiras toksai Bluetooth ženklas, kurį kažkur surasite. Įvedus tą komandą, terminale galite sulaukti neaiškaus klausimo su atsakymų variantais "Yes/No", tai pasirinkite "Yes".
Paskui per meniu "Applications-Settings" rasite tokį "Bluetooth Manager", jį pasileisite ir jis paklaus, ar automatiškai įjungti Bluetooth, tai pasirikinte "Yes". Tada galėsit rasti kažkokių ten įrenginių ir juos pajungti.
Nuliūdinsim tik vienu dalyku: Raspberry Pi Wi-Fi tinklų pajungimo pluginas, kuris skirtas LXDE aplinkai, neturi normalaus analogo XFCE sistemoje. Tai jei norėsite tokių pat patogumų, tai tikrai negausite. Tačiau ir pusėtinų, ir prastų sprendimų čia gali būti daug, iš kurių paprasčiausias - susikonfigūruoti visą tinklą dar originalioje LXDE aplinkoje, o tada persijungti į XFCE. Kadangi kažkokie tenai demonai viską paskui valdo, tai viskas paskui veiks savaime, jei tik neprireiks jungtis prie kokio nors naujo tinklo.
Visgi jei jums teks dažniau kaitalioti Wi-Fi pasijungimus, tai matyt teks ir užmiršti apie XFCE. Bent jau kuriam laikui, kol kažko tam skirto kas nors nesukūrė. Bet nepanašu, kad greitai sukurs.
Raspberry Pi trūkumai
Raspberry Pi, deja, turi ir trūkumų:
- Šiais laikais Facebook pavirto į tokį stabdantį monstrą, kad tarpais jau pasijunta lagas, kai jį peržiūrinėji ant Raspberry Pi. Nors didelių problemų nebus, bet retkarčiais kylančios pusės sekundės ar sekundės trukmės pauzės visvien nėra malonios.
- Senoviniai i386 kompiliuoti softai nedirba ant Raspberry Pi, nes architektūra yra kita. Taigi, jei norėsite panaudoti kokį tai priešistorinį komercinį ar šiaip keistą softą, tai nepaeis.
- Kaip bebūtų keista, nemažai Linux softo gamintojų nesugeba pagaminti multiplatforminio softo, tad nors dauguma programų ir bus pasiekiamos, taip bus ne su visomis. Kaip pvz., toksai editorius kaip Atom, kuris veikia i386 Linux sistemose, dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių nesusideda į Raspberry Pi.
- Raspberry Pi neretai naudojami su atitinkamai pigiais, visiškai senais, atitarnavusiais monitoriais, o šie teturi VGA įėjimą, bet neturi HDMI. Tai jei tą norit daryti, tai reiks papildomai nusipirkti du adapterius: vieną VGA-HDMI, o kitą - dvigubą mamą HDMI (nes ir kompo laidas, ir adapteris iš VGA bus tėtės).
- Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti.
- Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje langų menedžerio absurdišką Mutter iš absurdiško GNOME, todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į Openbox nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai.
- Visas desktopas, nors ir primena Windows ar MacOS, nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti XFCE, o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų. Ir paskui turi visokių problemų, pvz., negalėjimą patogiai jungtis prie Wi-Fi.
- Dėl niekam nesuprantamų priežasčių, konfigūruojant sistemą, Raspberry Pi reikia perkraudinėti netgi dažniau, nei tekdavo perkraudinėti Windows 3. Kodėl taip yra - niekas negali paaiškinti, nes šiiap jau Linux sistemų nereikia perkraudinėti visiškai. Bet Raspberry kažkodėl reikia. Galimai kažkurie developeriai buvo girti.
- Kai kurie nustatymai yra smarkiai neakivaizdūs ir sunkiai atrandami. Pvz., ekrano rezoliuciją atrasite tik po to, kai ieškosite jos per kokį Google (ar čia pat Pipedijoje), bet pats nerasite niekaip, nors tie nustatymai pasiekiami per grafinius meniu. Painiavos privelta, deja, absurdiškai daug.
- Nors tuo sunku patikėti, bet čia nėra normalaus MySQL, o yra tiktai MariaDB, kuris kažkodėl pervadintas į MySQL. Tikro MySQL nėra ir viskas. Dėl nesuprantamų priežasčių Oracle kompanija už šitą fake MySQL dar nepritrėškė Raspberry Pi kūrėjų, bet mes nežinome, kodėl. Tikra priežastis labai paprasta - Raspberry OS yra sukurta iš kažkokio Ubuntu, o tas - iš kažkokio Debian, o šios Linux kūrėjai šitą nesąmnonę padarė dar prieš dešimt metų.
- Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis apt programa ir shell.
Bet šiaip kasdieniams darbams visai tokio kompiuteriuko pakanka. Normalus kompas už kokį 100 eurų - čia gi nuostabu.
- (Straipsnis parašytas, pasijungus per Raspberry Pi)