Open source

Open source arba atviras kodas - taigi toks programos (programinės įrangos) tipas, kuomet naudotojas gali keisti programos kodą (angl. source code). Teoriškai čia viskas turėtų būti labai gražu, nes puikūs programuotojai dirba už dyką vardan visuomenės gerovės. Praktiškai gi toli gražu ne taip jau ir gražu.

Realybė gi čia tokia, kad visa ta atviro kodo aplinka yra labai anarchiška, o programuotojų tenai pilna visokių, ir nebūtinai jie yra geri. Praktiškai galima išskirti tokias atviro kodo programuotojų rūšis:

• Maniakai - labai mikroskopinis kiekis nepaprastai geros kompetencijos programuotojų, kurie pavieniui sugeba padaryti megaprojektus. Faktiškai, ant jų ir laikosi visa gera atviro kodo reputacija, bet šių programuotojų yra tiek mažai, kad visiems projektams iš principo neužtenka. Realiai per pasaulį yra apie keliasdešimt tokių programuotojų, t.y., juokingas skaičius.
• Ekspertai vidutiniokai - jų yra gerokai daugiau, bet pavieniui viso projekto ištempti jie neįstengia, nes viskas turi ribas. Daugelis projektų būtent šių programuotojų dėka ir sugeba išsilaikyti ir išlikti. Deja, ir šių programuotojų skaičius yra labai mažas, lyginant su poreikiu. Esminė vidutiniokų stiprybė - kad jie turi labai didelę patirtį ir žinias, dėl kurių sugeba daryti rimtus darbus.
• Kompanijų samdomi profesionalai - paprastai samdomi tiesiog tam, kad programintų tą atviro kodo softą, tikintis, kad šitaip prie to softo rankas pridės ir kiti programuotojai, o pats tas softas taip gaus daugiau palaikymo, taps pagrindu standartams ir panašiai. Tokius profesionalus samdo rimtos firmos, pvz., IBM ar kitos. Duoda pakankamai kokybišką kodą, bet dirba už pinigus, o ne už dyką.
• Ekspertai priešokomis - paprastai duodantys laikas nuo laiko visokių patčų, t.y., pagerinimų, klaidų pataisymų ir panašiai, bet labai nereguliariai ir nedideliu kiekiu, todėl negalintys ištempti viso kodo. Paprastai ilgainiui stipriai gerina kodo kokybę, nes pataiso daug klaidų ir kartu turi labai stiprią patirtį su realiais naudojimo atvejais.
• Entuziastingi lameriai - pati didžiausia dalis, pasižymi prastomis žiniomis ir kompetencijomis, tačiau labai dideliu pasitikėjimu savimi, buriasi į dideles grupes ir pisa protą seniems programeriams. Dėl didelės kiekybės kartais sugeba užėsti ir išėsti ekspertus, pridaryti visokių absurdiškų ir durnų nekompetencija paremtų sprendimų ir taip toliau. Kuria labai nekokybišką, šūdiną kodą, dažnai net nesiaiškina, kam išvis ko nors reikia. Tikru anekdotu tapęs pavyzdys - kai Debian Linux programeriai išmetė nettools paketą, nes nesuprato, ką jis daro, o paskui ėmė iš naujo patys kurti analogus tokioms programoms, kaip ping ar traceroute.
• Entuziastingi bezdalai - tai tie, kur dar blogiau už lamerius pagal žinias, tačiau nesugebantys programuoti, užtat užteršiantys visokius forumus savo kliedesiniais aiškinimais. Paprastai tai būna esminiai entuziastingų lamerių palaikytojai.

Kaip parodė kelių dešimtmečių praktika, tik softas, kurį ištempia maniakai, sugeba pasiekti gerą kokybę. Kiti projektai geriausiu atveju tiesiog iš lėto ir gana stabiliai veikia, nesivystydami, o dažnesniu atveju - tiesiog vegetuoja. Bandymas į atvirą kodą permesti didelius programinės įrangos paketus dažniausiai nebūdavo sėkmingas arba sėkmė įvykdavo po didelių lūžių, kai tuos projektus valdyti perėmę veikėjai nieko nepadarydavo, tada įvykdavo koks nors skilimas, paskui dar skilimas ir po kažkiek skilimų atsirasdavo būrelio maniakų valdomas paketas, kur jokie lameriai neturėdavo balso teisės.

Kaip puikus pavyzdys - Mozilla, kur visas projektas eilę metų vegetavo, vis perrašinėjamas, veikė kaip sulėtintas šūdas ir atrodė panašus į atsilikusį kliedesį. Tik po to, kai vienas pramestas programeris padarė savo forką, pavadintą Firefox, galų gale prasidėjo judesys, ir tai koksai - kelerius metus Mozilla veikėjai įsižeidę ignoravo ir vaizdavo, kad nieko tokio nėra, o tik paskui, kai tas Firefox visur išplito, galų gale pradėjo sakyti, kad čia jų nuopelnas, lyg jokio forko ir atskiro kūrėjo nei nebūtų buvę.

Panaši istorija buvo ir su OpenOffice, kuris vegetavo ir vegetavo, ir nieko iš jo tiesiog nesidarė, pakol visur neišpopuliarėjo atskilęs Libre Office.

Dar kita primenanti, bet jau kitokia istorija buvo su MySQL, kur atskilo MariaDB, kurios kūrėjai pradėjo vaizduoti tobulus ir nuostabius, o paskui paaiškėjo, kad išties jie tėra tobuli ir nuostabūs šūdmaliai, nesugebantys pataisyti tų bugų, kuriuos MySQL pataisė prieš dešimtmetį.

Žodžiu, nėra taip jau gerai su tuo atviru kodu, nes daug dalykų tenai yra blogai.

Visgi, kad ir kaip užvarydami, negalim paneigti ir to, kad atviras kodas davė ir daug gėrio - štai ir MediaWiki visgi yra atviro kodo projektas, ir Apache, ir Linux, ir FreeBSD bei OpenBSD, ir daug kitų dalykų. Taip kad nors ir užvarėm, turim čia ir kuo pasidžiaugti - jei ne jau minėtas MediaWiki - tai ir Pipedijos nė nebūtų.