X.desktop

Kažkokia sena X.desktop grafinė aplinka iš kokių tai senovinių laikų, maždaug 1993 metų, dirbanti ant kokio tai SCO UNIX, nelabai graži, bet visvien gražesnė už daugelį kitų ano meto UNIX sistemų, o taip pat biškė gražesnė ir smarkiai patogesnė už tuo metu paplitusius Windows 3, ir gerai suderinama su to meto UNIX standartu - su CDE.

X.desktop buvo bene geriausias ankstyvas UNIX sistemų grafinė aplinka arba žmogiškiau šnekant, tai desktopas, pardavinėtas visai nepriklausomai nuo pačių UNIX sistemų. Sukurtas buvo nedidelės britų firmelės - kokios tai IXI, pradžioje buvo pastatytas ant Athena libų, o paskui - ant Motif. Pradžioje desktopas buvo siūlomas kaip gera darbinė aplinka, skirta X-Window sistemai, kuri būtų normalesnė, nei šiaip paskiras koks nors langų menedžeris su keliais appsais.

Visa to X.desktop esmė buvo sukurti tokią UNIX aplinką, kuri per daug nesismulkinant atkartotų savo patogumais tai, kas buvo Macintosh kompiuteriuose. Tai reiškė, kad viršuje būtų patogus ir visiems suprantamas meniu, kad ant ekrano būtų ikonytės ir galima būtų valdyti failus, kad būtų ir šiaip failų valdymo programa, ir panašiai. Nors tokie reikalavimai atrodo labai akivaizdūs, bet daugeliui ano meto gamintojų, ypač iš tos korporatyvinės UNIX rinkos, tai nebuvo labai akivaizdu - pvz., kai buvo išleista CDE sistema, tai normaliai tenai nebuvo desktopinių ikonyčių, nes nu kam tam vartotojui kažką daryti ant desktopo?

Tai žodžiu, X.desktop buvo pakankamai patogi aplinka, kad vartotojams labai patikdavo, nes kai belenkokio galingumo darbo stotis yra dar ir patogi naudoti - tai darbas visai kitoks pasidaro.

X.desktop labiausiai išpopuliarėjo, kai licencijas platinimui nusipirko IBM ir pradėjo jį platinti su AIX, o paskui panašiai nusipirko ir ėmė platinti SCO su savo SCO UNIX, pradžioje tik su desktopiniu variantu, o paskui ir su serveriniu. O paskui atsirado ir X.desktop variantai, skirti krūvoms kitų UNIX variantų, pradedant Dell UNIX ir baigiant išvis nesuprasi kokiems daiktams.

Kai įvairios kompanijos susimetė ir išleido CDE, tai IXI firma tik paapdeitino tą savo X.desktop, kad atsirastų programinis suderinamumas, nors išvaizda taip ir liko geresnė už CDE. Iš esmės tai buvo CDE analogas, pilnai suderinamas, bet pagal išvaizdą - jau ne visai CDE. Itin vartotojus džiugindavo tai, kad čia buvo spalvos, kurios nerėždavo akių ir atrodydavo normaliai, tinkamai darbui, ypač vėlyvesnėse X.desktop versijose.

Dar paskui visą tą IXI firmelę nusipirko SCO ir tas X.desktop tiesiog pasidarė visų SCO sistemų dalis. Tiesa, SCO kompanijos elgesys ne visada buvo suprantamas, nes pirma jie lyg ir tiekė X.desktop, o paskui kažkaip susigalvojo downgreidintis iki paprasto CDE. Na, nesuprasi tos firmos, nelabai adekvati ji buvo.

O dar paskui visą tą X.desktop biznį su SCO likučiais kažkaip eventualiai nusipirko Sun Microsystems, tačiau taip ir nesugebėjo pasiapdeitinti savo Solaris į normalų pavidalą, tai taip ir pasiliko su CDE, nors turėjo žymiai geresnį ir naujesnį desktopą nusipirkę su viskuo ir su visomis teisėmis. O dar paskui visą Sun Microsystems nusipirko Oracle ir tada jau išvis visi net pamiršo, kad tokie dalykai kadaise egzistavo.

Tiesa, dar paskui buvo toksai trumpas laikas, kai X.desktop buvo platinamas su Caldera Linux, tačiau tai buvo labai neilgai ir beveik niekas to nematė.