Asmenybės sutrikimas

Asmenybės sutrikimas - tai toksai ilgalaikis, per gyvenimą nekintantis psichikos sutrikimas, kuris panašesnis į kažkokią gilią charakterio ar mąstymo savybę, tik kad nepataisomas ir keliantis problemas. Problemos gali kilti pačiam asmenybės sutrikimą turinčiam žmogui, bet gali būti ir taip, kad aplinkiniams. Kartais žmogus problemas kelia kitiems ir pats vargo nemato. O dar kartais būna taip, kad ir kitiems problemos, ir pačiam žmogui.

Bendras asmenybės sutrikimų požymis - kad sutrikimas būna atsiradęs dar vaikystėje, dažniausiai ankstyvoje, o dažnai - net ir kūdikystėje. Ir nelabai besikeisdamas, tęsiasi visą gyvenimą, taip ir nepasitaisydamas. Visokie vaistai čia nepadeda. Psichoterapija - arba irgi nepadeda, arba būna menkai efektyvi.

Ankstesniais laikais asmenybės sutrikimai buvo tapatinami ir su psichopatija, ir su asmenybės tipais, tariant, kad tai tiesiog charakterio akcentuacija, sustiprėjusi iki patologijos. Kitais atvejais būdavo tariama, kad išties tai būna psichinė patologija - psichopatija, o asmenybės tipas tiktai rodo, kokia liga ilgainiui išsivystys, ir kad visada išsivysto tiesiog šizofrenija. Taip aiškindavo baudžiamosios psichiatrijos atstovai.

Šiais laikais asmenybės sutrikimų supratimas yra gerokai pasikeitęs ir nagrinėjami jie jau kitaip, kaip kažkurie keisti neprisitaikymai. Kita vertus, ir dabar į asmenybės sutrikimų tarpą metama kas papuola.

Asmenybės sutrikimų klasifikacija ir klasteriai

Pagal DSM, dar nuo DSM-III laikų, asmenybės sutrikimai dar yra skirstomi į tris klasterius, kur galima būtų tarti, kad kiekvienas klasteris yra tiesiog šiaip toksai bendrai didelis asmenybės sutrikimas, kuris neapibrėžtas, tačiau tai nebūtinai tiesa:

• A klasteris - asmenybės sutrikimai, kurie gal ir nėra kenksmingi, tačiau juos turintys žmonės atrodo kažkokie keistai, nenormaliai mąstantys ir nenormaliai, keistai besielgiantys:
  • Paranoidinis asmenybės sutrikimas - visur mato blogį ir kenkimą, yra labai įtarus visų aplinkinių atžvilgiu, viską aiškina blogais kėslais
  • Schizoidinis asmenybės sutrikimas - vengia aplinkinių, nebendrauja, gali gyventi absoliučiai atsiskyrėlišką gyvenimą, metų metais nematydamas žmonių
  • Schizotipinis asmenybės sutrikimas - turi keistus pajautimus, jaučia kažkokias energetikas, praregėjimus ir panašiai
• B klasteris - asmenybės sutrikimai, kur būna savanaudiškas, dramatiškas, emocingas, klaidingas, aplinkiniams ar pačiam sutrikimą turinčiam žmogui kenksmingas ir pavojingas, neadekvatus elgesys:
  • Antisocialus asmenybės sutrikimas - kitus žmones laiko ne tiek žmonėmis, kiek padarais, kuriuos galima išnaudoti, apgauti, ir taip toliau, visiškai neturi etikos, moralės, pasižymi patologiniu melavimu
  • Ribinis asmenybės sutrikimas - įtraukiamas į asmenybės sutrikimų sąrašą, ir būtent klasterį B dėl to, kad nėra kur daugiau traukti, pasižymi kraštutiniu emociniu disbalansu ir nestabilumu, prisigalvojimais ir iš to kylančiomis dramomis
  • Histrioninis asmenybės sutrikimas - naudoja aplinkinių dėmesį savo reikmėms, manipuliuoja aplinkiniais, siekdamas jų dėmesio, tuo tikslu rengia pusiau sąmoningai suvaidintas dramas
  • Narcisistinis asmenybės sutrikimas - laiko save vieninteliu svarbiu, visiškai nuvertina aplinkinius, tačiau skirtingai nuo sociopatų, moka elgtis pagal socialines normas ir taip sugeba išvengti bausmių už nusikaltimus ar manipuliacijas
• C klasteris - asmenybės sutrikimai, kuriems būdingas baikštus, nerimu paremtas mąstymas ir elgesys:
  • Vengiantis asmenybės sutrikimas - vengia kitų žmonių, kompanijų, nepasitiki savimi tiek, kad beveik iki nulio apriboja savo bendravimo ratą ir veiklą
  • Priklausomas asmenybės sutrikimas - yra neįstengiantis savarankiškai priimti sprendimus ir savimi pasirūpinti, reikalauja kitų žmonių sprendimų
  • Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas - dar būna vadinamas anankastiniu asmenybės sutrikimu, pasižymi skrupulingu tvarkingumu, kuris toks gilus ir visaapimantis, kad visi darbai pradeda byrėti būtent dėl nenormalaus sutvarkymo
• Kitas specifinis asmenybės sutrikimas - čia ne klasteris, o tie asmenybės sutrikimai, kurie šiaip reti ar neverti būti bendroje klasifikacijoje

Iš esmės, šita asmenybės sutrikimų klasifikacija yra tai, kuo ir reikia remtis, jei tik apie asmenybės sutrikimus kalbame. Senesniais laikais, ankstesnėse klasifikacijose būdavo ir nemažai kitų asmenybės sutrikimų, tačiau ilgainiui paaiškėdavo, kad kažkurie esminiai tų sutrikimų požymiai ar bruožai yra kiek kitokie, tad tos klasifikacijos pasendavo ir nusibaigdavo. Kita vertus, yra požymių (remiantis ICD-11), kad ir šita dabartinė klasifikacija jau bus užmiršta ir neliks naudojama.

Specialiais atvejais, kai yra daugiau kaip vieno asmenybės sutrikimo požymiai, gali būti nustatomas kompleksinis asmenybės sutrikimas, susidedantis iš kelių kitų sutrikimų.

Ribinis sutrikimas ir jo specifika

Specifinę išimtį visų asmenybės sutrikimų tarpe sudaro ribinis asmenybės sutrikimas, nes skirtingai nuo kitų, per gyvenimą tęsiasi netolygiai (gali būti blogėjimo etapai, gali būti gerėjimo etapai), reiškiasi paprastai ne visose gyvenimo srityse, o paprastai stipriausiai asmeniniuose santykiuose, be to gana stipriai pasiduoda psichoterapijai. Kitaip tariant, ribinis asmenybės sutrikimas neatitinka esminių asmenybės sutrikimo požymių. Deja, į atskirą sutrikimų rūšį šio sutrikimo skirti nėra pagrindo, o daugiau dėti jį irgi nėra kur.

Savo sunkumu ribinis sutrikimas yra tarpinis tarp neurozių ir psichozių (nuo to ir kyla pavadinimas - ribinis, ant ribos tarp tų ir kitų), todėl pagal elgesio nestabilumą yra netipiškas, lyginant su dauguma kitų asmenybės sutrikimų. Vėlgi, skirtingai nuo kitų asmenybės sutrikimų, čia reiškiasi ne kažkuris gebėjimas ar negebėjimas vertinti realybę, o tiesiog bendras neišaugimas, kada suaugęs asmuo mąsto, elgiasi ir reaguoja taip, lyg sugebėjimai vertinti situaciją ir savo paties emocijas būtų lyg mažo, nesubrendusio vaiko.

Savo atsparumu terapijai ribinis sutrikimas yra tarpinis tarp asmenybės sutrikimų ir neurozių, kitaip tariant, jo terapijai reikia gerokai daugiau laiko, o ir terapija turi specialiosios pedagogikos požymių, tačiau pataisyti šitą sutrikimą yra įmanoma.

Būtent dėl savo ribiškumo ir netinkamumo kitoms klasifikacijoms ribinis sutrikimas paprastai būna nagrinėjamas asmenybės sutrikimų konktekste, B klasteryje: jis pataisomas sunkiai, sukelia daug problemų aplinkiniams, reikalauja didelio globėjų dėmesio ir kontrolės.

Šiuolaikinis asmenybės sutrikimų nagrinėjimas

Bendras šiuolaikinis asmenybės sutrikimų konceptas yra toksai: jis atsiradęs ankstyvoje vaikystėje, nekintamas, jo neveikia vaistai, tęsiasi visą gyvenimą, silpnai pasiduoda psichoterapijai arba jai išvis nepasiduoda. Lengvesniu atveju, kai toksai sutrikimas netrukdo žmogui gyventi (ar netrukdo kitiems) - tai vadinama charakterio akcentuacija. Sunkesniais atvejais, kai jau problemos darosi realios - tai imama vadinti asmenybės sutrikimu.

Diagnozuojant asmenybės sutrikimą, viskas vykdoma dviem etapais:

• Pirmame etape turi būti įsitikinta, kad išvis yra asmenybės sutrikimas:
  • Turi būti mąstymo, elgesio, reagavimo ar kiti psichikos nuokrypiai, kurie stabilūs, visąapimantys - veikiantys visose gyvenimo srityse
  • Tie nuokrypiai turi būti stabiliai, be didėjimų ir mažėjimų besitęsiantys nuo pat vaikystės, visą gyvenimą
  • Tie nuokrypiai neturi būti sukelti kokios nors kitos organinės ligos, psichikos ligos ar socialinių veiksnių, jie turi būti savaiminiai
  • Tie nuokrypiai turi kelti pripažįstamas problemas pačiam pacientui arba aplinkiniams
• Antrame etape turi būti įvardinami konkretūs nuokrypiai, pagal kuriuos identifikuojamas pats asmenybės sutrikimas:
  • Turi būti pakankamai aiškūs požymiai, kad tas sutrikimas nėra atitinkantis įprasto, kad ir keisto mąstymo ar reagavimo požymius
  • Tie požymiai turi vienareikšmiškai atitikti bent vieno identifikuojamo sutrikimo, esančio asmenybės sutrikimų sąraše, požymius

Esminiai asmenybės sutrikimų skirtumai nuo kitų paplitusių psichikos sutrikimų rūšių:

• Lyginant su schizofrenija, nebūdingos haliucinacijos, asmenybės sutrikimo eiga yra nekintama, be aiškesnių gerėjimų ar blogėjimų
• Lyginant su bipoliniu sutrikimu, asmenybės sutrikimo eiga yra nekintama, nesimato ilgų pakitusios nuotaikos būsenų
• Lyginant su neurozėmis, psichoterapija yra mažai veiksminga arba netgi neveiksminga, ribotai padeda netgi ilgalaikės giluminės psichoterapijos kursas

Tiesa, yra ir išimčių: pvz., ribinis sutrikimas gana juntamai pasiduoda psichoterapijai, nors tam reikalingas gana ilgas, poros metų kursas.

Įvairios asmenybės sutrikimų klasifikacijos

Asmenybės sutrikimai yra tiek įvairūs ir keisti, kad tik paskutiniu metu pradedama kažkiek jau sutarti, kokie yra esminiai asmenybės sutrikimai. Bet ir tai labai ribotai - pvz., britų tyrimai rodo, kad DSM numatytas asmenybės sutrikimų klasifikavimas padengia vos apie 60-70% iš visų asmenybės sutrikimų atvejų. Kiti asmenybės sutrikimai būna tokie, kur DSM nenumatyti.

Taigi, norint suprasti asmenybės sutrikimus, reikia žinoti ne vieną asmenybės sutrikimų klasfikaciją, o taip pat ir daugelį retesnių, netipinių asmenybės sutrikimų, kurie kažkuriose klasifikacijose nenumatyti.

Čia žemiau pateikiame įvairias asmenybės sutrikimų klasifikacijas. Kai kurios iš jų yra smarkiai pasenusios, tačiau būtent jų įvairovė ir kaita rodo, kiek smarkiai keitėsi asmenybės sutrikimų suvokimas psichiatrijoje:

• Kurt Schneider asmenybės sutrikimų klasifikacija - ta, nuo kurios gal viskas ir prasidėjo dar prieš 100 metų
• Theodore Millon asmenybės sutrikimų klasifikacija - ta, kuria daugiausiai remiamasi, kuriant kitas šiuolaikines asmenybės sutrikimų klasifikacijas
• asmenybės sutrikimai pagal Andrejų Snežnevskį - čia ta, kur visus vadino psichopatais
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-9 - jau nebegaliojanti klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-10 - dabartinė klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal ICD-11 - nauja klasifikacija, siejanti sutrikimus su akcentuacijomis
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-I - priešistorinė asmenybės sutrikimų klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-II - priešistorinė, tik naujesnė asmenybės sutrikimų klasifikacija
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-III - sena amerikietiška klasifikacija, kurios variantais visi naudojasi iki šiol
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-IV - vis dar gera amerikietiška klasifikacija - beveik ta pati, kaip DSM-III
• asmenybės sutrikimai pagal DSM-5 - nauja amerikietiška klasifikacija - beveik ta pati, kaip DSM-IV

Be asmenybės sutrikimų, esančių šiose klasifikacijose, yra ir kai kurių kitų, kurie gerokai primiršti, kartais pernelyg reti, o kartais - pripažįstami tiktai kai kuriose šalyse.

Visos asmenybės sutrikimų klasifikacijos turi ir savų problemų ar kritikuojamų dalių: pvz., dabar į daugelį klasifikacijų įtraukiamas ribinis asmenybės sutrikimas, nors jis neatitinka kai kurių esminių kriterijų - pvz., gali būti sutvarkomas, taikant ilgalaikę psichoterapiją. Tuo pat metu Aspergerio sindromas netraukiamas į asmenybės sutrikimus, nors pats Hans Asperger jį išskyrė kaip asmenybės sutrikimą. Taip pat daug ginčų yra ir apie retesnius asmenybės sutrikimų variantus, kurie neretai būna ignoruojami, nors galėtų būti įtraukiami, nes turi visus asmenybių sutrikimų požymius.