Vengiantis asmenybės sutrikimas

Vengiantis asmenybės sutrikimas, kartais prastesnių vertėjų išverčiamas kaip "vengiančio tipo asmenybės sutrikimas" - toksai asmenybės sutrikimas, kur žmogus baidosi visokių kontaktų, ypač naujų, ypač su mažai pažįstamais, slepiasi, vaizduoja, kad jo nėra ir išvis bando gyventi taip, kad su niekuo nesusitiktų ir su niekuo nekontaktuotų. Daugeliu atžvilgių sutrikimas persikloja su agorafobija ir socialine fobija, tik skirtingai nuo šių, turi ir asmenybės sutrikimo požymius - yra totalus, visaapimantis.

Žmonės, kuriems būna vengiantis asmenybės sutrikimas, turi totalinius visaapimančio drovumo požymius - jie drovisi, bijo ir vengia tiesiog visko, ko tik įmanoma. Paprastai tokie žmonės prisipažįsta, kad jaučiasi neadekvačiai, netingamai, kad jiems netinka būti kažkur ir bendrauti su kažkuo, nes jie to neverti ar tiesiog netinka. Kartu tokie žmonės būna hipersensityvūs, t.y., kraštutinai jautrūs ir labai bijo, kad bus atstumti, išjuokti, pažeminti ir panašiai. Dėl to vengia bet kokių situacijų, vietų ar kontaktų, kur galėtų pasijusti pažeidžiamais, įskaudintais, užgautais.

Vengiantis asmenybės sutrikimas yra priskiriamas C klasteriui, kartu su kitais, kuriems būdingas nerimas ir baimės. Paprastai čia nerimas ir baimės kyla dėl bet kokių socialinių interakcijų, naujų pažinčių, naujų veiklos sričių ir panašiai. Vengimas būna tiek gilus ir visapusiškas, kad žmogui tiesiog stringa ir visa gyvenimo veikla, ir darbas, ir išvis viskas.

Vengiančio asmenybės sutrikimo požymiai

Pirmiausiai, diagnozuojant vengiantį asmenybės sutrikimą, būtina įsivertinti, ar tikrai yra visi tipiški asmenybės sutrikimo kriterijai - pirmiausiai, ar tai nėra šiaip kažkokia neurozė, fobija ar PTSD (visi šie dalykai gali būti paaiškinami kadaise buvusiomis trauminio tipo patirtimis), ir jei trauminių patirčių nėra - ar tikrai tie požymiai tęsiasi visą gyvenimą, nuo vaikystės ir visose srityse.

Esant vengiančiam sutrikimui, žmogaus bendravimo ratas būna sumažėjęs iki vos kelių žmonių, o bendras pažinčių kiekis siekia kokius kelioliką ar porą dešimčių žmonių, taip pat vengiama bendrauti ne tik fiziškai susitinkant, bet ir per nuotolį, pvz., Facebook, Reddit ar kituose socialiniuose tinkluose. Žmogaus socialinių kontaktų vengimas būna visaapimantis, neturintis įtikinamos priežasties, baimė ar nerimas irgi nebūna paaiškinami racionaliai. Žmogus vengia ir draugų, ir giminių, ir bendradarbių, ir išvis visų žmonių.

Kai yra vengiantis asmenybės sutrikimas, žmogui sudėtinga atlikti bet kokias socialines interakcijas, nes jas lydi nerimas ar baimė dėl vieno ar kelių iš šių dalykų:

• Kad būsi atstumtas ar nepriimtas kitų žmonių
• Kad kažkas nepritars tavo žodžiams ar veiksmams
• Kad dėl kažko teks gėdintis, drovėtis
• Kad būsi kritikuojamas, vertinamas neigiamai
• Kad teks susipažinti su naujais žmonėmis
• Kad gali tekti kalbėti apie save ar kažkam atsiverti
• Kad gali tekti su kažkuo suartėti ar užmegzti santykius
• Kad kažkas išjuoks, pasityčios ar pažemins

Daugeliu atvejų vengiantį asmenybės sutrikimą turintis žmogus dar ir bendrai nepasitiki aplinkiniais ir įsivaizduoja, kad bet koks, kad ir nenegiamas, neutralus ar netgi teigiamas pasakymas išties reiškia kažkokį neigiamą dalyką. T.y., pvz., pagyrimą toksai žmogus gali vertinti, kaip pajuoką ar kritiką.

Diagnozuojant, reikia atkreipti dėmesį, kad paprastai būna ne paskiria kažkuri iš tokių baimių, o daug jų arba netgi visos iškart. Ir tos baimės reiškiasi visose bendravimo, veiklos, darbo ir pan. srityse. Kas būdinga būtent asmenybės sutrikimams - tos baimės ir klaidingi įsitikinimai praktiškai nepasiduoda korekcijai, netgi ilgalaikė psichoterapija būna neveiksminga arba menkai veiksminga.

Jei yra toksai visaapimantis, visą gyvenimą besitęsiantis vengimas, galima preliminarią diagnozę patikrinti konkrečiai. Turi būti visiškai vienareikšmiškai išreikšti bent keturi iš šių požymių:

• Žmogus vengia darbinių veiklų, kuriose reikia bendrauti su kitais žmonėmis. Vengimas susijęs su kritikos, nepritarimo ar atstūmimo baime.
• Žmogus nenori ir vengia bet kokio kontaktavimo su kitais žmonėmis, nebent yra visiškai iš anksto užtikrintas, kad jie tikrai jį mėgsta.
• Žmogus vengia bet kokių intymių santykių ir juos stabdo, nes bijo, kad bus išjuoktas ar pažemintas.
• Pagrindinė apmąstymų tema - kad bus kritikuojamas ar atstumtas kokiose nors bendravimo situacijose.
• Jaučiasi tiek neadekvatus ir netinkamas socialinėms situacijoms, kad tiesiog negali bendrauti ar užmegsti naujų pažinčių.
• Vertina save kaip prastesnį už kitus, nepilnavertį, socialiai netinkamą, nepatrauklų, negebantį bendrauti.
• Labai nenori užsiimti jokiomis naujomis veiklomis, jokiomis asmeninėmis rizikomis, nes bijo, kad dėl to jausis nepatogiai prieš kitus, bus gėda.

Sunkesniais vengiančio asmenybės sutrikimo atvejais gali būti pastebimi ir antrinių, dėl ilagalaikės desocializacijos išsivysčiusių sutrikimų požymiai, pvz., depresija, lėtinis buitinis alkoholizmas, agorafobija (baimė išvis netgi išeiti iš namų) ir pan..