Priklausomas asmenybės sutrikimas

Priklausomas asmenybės sutrikimas - toksai asmenybės sutrikimas, kur žmogus savarankiškai tiesiog negeba daryti jokių sprendimų, ir dar tiek negeba, kad jam būtinai reikia kažko, kas už jį nuspręstų. Dėl to negebėjimo tampa priklausomu nuo kitų žmonių, kartais netgi vergaudamas. Tai vienas iš C klasterio sutrikimų, pasižymintis gana dideliu nerimo, baimės ir nesaugumo jausmo lygiu.

Kau kuriais sunkesniais atvejais priklausomas asmenybės sutrikimas gali būti gana panašus į mazochistinį asmenybės sutrikimą, tačiau nuo pastarojo skiriasi: mazochistinio atveju žmogus kankinimus ar žeminimus supranta, kaip įrodymą, kad jis svarbus kankintojui, o tuo tarpu priklausomo sutrikimo atveju žmogus pasiryžęs iškentėti kankinimus ar žeminimus, kad neprarastų sprendėjo.

Paprastai priklausomas asmenybės sutrikimas reiškiasi kaip esminis negebėjimas priimti bent kiek rimtesnius sprendimus bet kokioje gyvenimo srityje. Tipiniu atveju toksai sutrikimas labai primena įvairias su nerimu susijusias neurozes su gilia ir labai stabilia simptomatika, nuo kurių jį svarbu skirti, nors tas atskyrimas nebūna lengvas.

Prastesni vertėjai dar būna, kad išverčia šitą pavadinimą kaip "priklausomo tipo asmenybės sutrikimas", bet tai nėra nei teisinga, nei tikslu, nes jokių čia tipų tiesiog nėra.

Priklausomo asmenybės sutrikimo požymiai

Kaip ir įprasta, reikia pirmiausiai įsitikinti, kad tikrai yra asmenybės sutrikimas, nepriklausomai nuo požymių: tai reiškia, kad sutrikimas tęsiasi visą gyvenimą, visose srityse, ir nei gerėja, nei blogėja, yra tiesiog pastovus, bet kartu pakankamai sunkus, kad trukdytų asmeniniame gyvenime, darbe ir kitose srityse. Tokiu atveju jau galime tarti, kad žmogus patiria asmenybės sutrikimą.

O tada jau tokie esminiai požymiai:

• Žmogui reikia nenormaliai daug ir stiprių patvirtinimų, kad jam galima kažką daryti
• Žmogui reikia labai daug priežiūros visur, kur tik jisai pats kažką dirba ar šiaip daro, nes be priežiūros jis neįstengia
• Žmogus jaučiasi labai prastai, nekomfortiškai ir pamestas, jei tik yra vienišas
• Jei santykiai su kažkuo nutrūksta (kitas žmogus neišlaiko ir meta tokį prisisiurbusį ir nesavarankišką), būna krizė su labai giliu beviltiškumu
• Žmogus turi labai stiprią baimę ir nerimą, kad bus atstumtas
• Žmogus labai nepasitiki savimi daugelyje situacijų, nors tas nepasitikėjimas gali išnykti, jei sprendimus daro kažkas kitas
• Žmogus negeba arba patiria problemas, rūpindamasis netgi pats savimi, nes tam irgi reikia priimdinėti sprendimus, kad ir tokius menkus, kaip maisto prekių pasirinkimas parduotuvėje
• Paprastai tokie žmonės turi gana nesveikus, smurtinius, išnaudojančius santykius, kur jų partneris juos žemina, naudojasi savo tikslais ir pan.
• Jei santykiai baigiasi, toksai žmogus išsyk ieško kažko kito, nuo ko vėl galėtų būti priklausomas

Paprastai literatūroje būna minima, kad sutrikimas ima reikštis ankstyvos brandos metu, tačiau tai yra klaidingas vertinimas. Esmė labai paprasta: vaikams ir paaugliams paprastai neleidžiama būti pilnai savarankiškais ir daryti sprendimus. Todėl vaikai ir paaugliai, turintys priklausomą asmenybės sutrikimą, yra klaidingai priskiriami normaliems, asmenybės sutrikimo neturintiems. Svarbu suprasti, kad toksai sutrikimas vaikystėje ir paauglystėje pasireiškia, kaip geresnis vaiko paklusnumas, kai vaikas nedaro negerų veiksmų, nes jam nėra leista.

Priklausomo asmenybės sutrikimo diferenciacija nuo neurozių

Svarbu nepainioti šio sutrikimo su įvairiomis neurozėmis. Pastarosios irgi gali tęstis labai ilgai, nuo vaikystės, daugelį metų, su pakankamai vangia ir tolygia eiga. Esminiai skiriamieji bruožai:

• Neurozių atveju žmogus visgi pasiduoda psichoterapijai, netgi jei tos psichoterapijos reikia ilgalaikės, ir netgi jei viskas vyksta lėtai
• Priklausomo asmenybės sutrikimo atveju simptomati yra ne tik labai visapusė, visas sritis apimanti, bet ir labai gili, primenanti anekdotinius sutrikimus, o ne neurozes.

Priklausomo asmenybės sutrikimo atveju žmogus gali nepasitikėti savo atmintimi ir supratimu tiek, kad netgi kai darbe jams reiks išmokti užpildyti kokį nors kompiuterio laukelį, kur parašyta, ką į jį reikia įvesti (pvz., kad reikia įvesti įmonės pavadinimą, įrašytą sąskaitoje), žmogus prieš tai daug kartų klausinės kolegų, ką ten įvedinėti, užsirašys tai į specialų savo užrašų sąsiuvinį, tada dar užrašys ant lapuko, kurį prisiklijuos prie monitoriaus, ir visvien, įvedinėdamas pirmus keliasdešimt kartų, vis dar klausinės kolegų ir prašys pažiūrėti, ar teisingai įvedinėja.

Neurozėms, skirtingai nuo asmenybės sutrikimų, tokie nenormaliai rigidiški mąstymo ir elgesio būdai nėra būdingi, neurozės būna juntamai lankstesnės netgi itin sunkiais atvejais.