Asmenybės sutrikimai pagal DSM-II

Asmenybės sutrikimai pagal DSM-II jau kažkiek primena ir dabar esančius, nes iš tų sutrikimų tarpo buvo išmesta daug nesąmonių. Taigi, čia jau galime pasižiūrėti į asmenybės sutrikimų klasifikaciją, kuri truputį normalesnė, nors vis dar labai senovinė, 1968 metų. Vienok čia jau galime visgi atrasti gana normalų asmenybės sutrikimų sąrašą, kuris primena dabartinį, o gal netgi turi ir nežymių privalumų.

Gal gi esminiai skirtumai nuo ankstesnės klasifikacijos yra tie, kad asmenybės sutrikimai pagal DSM-I turėjo savyje ir alkoholizmą, narkomaniją, seksualinius iškrypimus bei dar visokius simptomus. Gi naujoje klasifikacijoje liko tik tai, kas jau išties ir gali būti pavadinta asmenybės sutrikimais, o visa kita buvo perkelta į kitas dalis.

Negana to, ir patys asmenybės sutrikimai sumesti į vieną krūvą, neskirstant į rūšis. Gal tik du sutrikimai buvo tarpusavyje kažkiek susieti - pasyviai agresyvus asmenybės sutrikimas ir neadekvatus asmenybės sutrikimas, nes dalinosi perpus tą patį numerį 8, bet tai greičiausiai tiktai todėl, kad skaičių neužteko numeravimui.

Bendrai DSM-II įvardinami esminiai požymiai, būdingi asmenybės sutrikimams:

• Jie juntamai skiriasi nuo panašių neurotinių ar psichotinių simptomų
• Tai būna gyvenimo trukmės asmenybės pažeidimai
• Dažnai tokie pažeidimai pastebimi jau paauglystėje ar dar anksčiau
• Tokių sutrikimų požymiai gali būti panašūs į smegenų pažeidimo požymius, tačiau tikrų smegenų pažeidimų sukeltos pasekmės nepriskiriamos asmenybės sutrikimams

Asmenybės sutrikimai pagal DSM-II

Čia tokie yra asmenybės sutrikimai pagal DSM-II:

• Paranoidinė asmenybė - itin jautri viskam, įtari, pavydi, pagiežinga, linkusi kaltinti kitus ir visur matyti blogus kėslus. Turi perteklinį savo svarbos vertinimą ir prastai sugeba palaikyti santykius su aplinkiniais.
• Ciklotiminė asmenybė arba afektyvinė asmenybė - patiria besikartojančius depresijos ir sužadinimo periodus, kurie kyla dėl jos pačios mastymo būdo, o ne dėl išorinių faktorių. Išskiriami trys subtipai arba būsenos:
  • Hipomaninis - su pertekline energija, gera nuotaika - hipomanija
  • Depresinis - su energijos trūkumu, prasta nuotaika - depresija
  • Kintamas, kur nuotaikos viena kitą keičia
• Schizoidinė asmenybė - drovi, pernelyg jautri, atsiskyrėliška, vengianti artimų santykių ar rungtyniavimo, konkurencijos, neretai ekscentriška. Mąstymas dažnai būna autistiškas, bet be prarasto realybės jausmo. Polinkis į neadekvatų svajojimą, negebėjimas išreikšti net paprasčiausio pykčio ar agresijos. Į trikdančias situacijas reaguoja, emociškai atsijungdami.
• Sprogstama asmenybė arba epileptoidinis asmenybės sutrikimas - patiria būdingus pykčio ir agresyvumo priepuolius, agresiją reiškia verbališkai ar fiziškai. Tokie priepuoliai būna absoliučiai neatitinkantys įprasto paciento elgesio, o po jų kyla didelis gailestis ir kaltės jausmas. Šio asmenybės sutrikimo skiriamasis bruožas - būtent agresyvumo priepuolių stiprumas ir negebėjimas tuos priepuolius sukontroliuoti.
• Obsesinė kompulsinė asmenybė - išskirtinai stengiasi atitikti reikalavimus. Tokie individai būna nelankstūs, rigidiški, užspausti, labai ištikimi pareigoms ir negebantys atsipalaiduoti. Nors kartais gali būti panašumų, labai svarbu skirti nuo neurotinės kilmės obsesinio-kompulsinio sutrikimo.
• Isterinė asmenybė - lengvai sužadinama, emociškai nestabili, dramatizuojanti savo pergyvenimus ir patirtis. Savo elgesiu siekia aplinkinių dėmesio, lengvai pasiduoda įtaigai, tačiau yra tuščia ir savimyliška. Šį sutrikimą būtina skirti nuo isterinės neurozės.
• Asteninė asmenybė - išsiskiria labai greitu nuovargiu, maža energija, entuziazmo trūkumu, negebėjimu džiaugtis gyvenimu ir kraštutiniu jautrumu stresui. Šį sutrikimą būtina skirti nuo neurasteninės neurozės.
• Antisociali asmenybė - individai būna prastai prisitaikę prie visuomenės, prastai socializuoti, pakliūna į pasikartojančius konfliktus su visuomene, nepajėgūs įsipareigoti kitiems žmonėms, savimyliški, neatsakingi ir negebantys mokytis iš ankstesnių patirčių.
• Pasyviai agresyvi asmenybė - būdingas ir pasyvumas, ir agresija, pasireiškianti per užsispyrėlišką elgesį, įsiskaudinimus, įsižeidinėjimą, prokrastinaciją, buką užsispyrimą ir intelektinį nepajėgumą. Būdinga, kad toksai elgesys veikia kaip užmaskuota agresija, nukreipta visų pirma prieš žmones, nuo kurių pasyviai agresyvi asmenybė yra priklausoma.
• Neadekvati asmenybė - pasižymi neadekvačiomis, netinkamomis reakcijomis į emocinius, intelektinius, socialinius ir fizinius reikalavimus, nors kartu yra visiškai laisvai pajėgi tuos reikalavimus įvykdyti.

Norime atkreipti dėmesį, kad neadekvati asmenybė ir pasyviai agresyvi asmenybė šioje klasifikacijoje jau yra suartintos, tad vėliau gali būti apjungtos ir į vieną, bendrą sutrikimą.