Ribinis asmenybės sutrikimas

Ribinis sutrikimas arba dabar taip vadinamas ribinis asmenybės sutrikimas (anglų kalba - borderline personality disorder) anksčiau buvo daugiausiai priskiriamas kokioms nors kitoms ligoms, pvz., maniakalinei depresinei psichozei ar, gal netgi dar dažniau - schizofrenijai, nes sunkiais atvejais nučiuoždavo stogas gi iki labai nemenko.

Plačiuose psichologų, psichoterapeutų ir kriminologų sluoksniuose šitie vadinami žargoniškai - borderlainai.

Čia paprastas sutrikimas, bet dėl savo paprastumo šimtą metų jaukęs visokiems psichiatrams protus ir iki pat dabar tebejaukiantis. O jaukia gi tik dėl to, kad toksai nei šioksai, nei toksai - lyg ir nėra jau neurozė, nes kai stogas žmogui čiuožteli, tai kažkodėl per smarkiai, o bet tačiau nėra ir psichozė, nes kažko dar trūksta. Toksai tarpinis sutrikimas, ant ribos.

Taigi, dar psichikos ligų klasifikacija pagal ICD-9 jokio ribinio sutrikimo paskirai neaprašinėjo, o vietoje to buvo tiktai kaip kažkoks šizofrenijos variantas, o tiksliau, kaip latentinė schizofrenija, nes normalios schizofrenijos įžiūrėti čia nesigauna, nes nėra haliucinacijų, o ir kliedesiai visgi dar nepasiekę psichozės lygio.

Bet jau paskui, kai atsirado psichikos ligų klasifikacija pagal ICD-10, tai ten jau visas ribinis sutrikimas prie asmenybės sutrikimų.

Kiti gi dabar spėlioja, kad gal čia tėra laikinas reikalas, nes ir prie asmenybės sutrikimų netinka. Taigi, nors visiškai nauja ir dar netgi nenaudojama psichikos ligų klasifikacija pagal ICD-11 vis dar ribinį sutrikimą priskiria asmenybės sutrikimams, čia jau neaišku, ar ilgai tenai tasai sutrikimas pasiliks.

Ribinis - tai taip ir reiškia, kad ant ribos ir neaišku, kur turėtų būti. Kaip ir ribiniai žmonės, kuriems ir su emocijomis ant ribos, ir su viskuo ant ribos.

Ribinio asmenybės sutrikimo esmė

Esminiai ribinio asmenybės sutrikimo elementai - tai nuolatinis paliktumo, pamirštumo jausmas, likęs iš vaikystės ir kamuojantis tokį žmogų labai giliai. Borderlainui nuolat reikia meilės iš aplinkinių, tačiau jei jis ją gauna, jis ją atmeta, nes negali ja patikėti, negali jos priimti iš principo, laiko, kad tai melaginga.

Tipiškas variantas - jei moteris borderlainė susiranda sau vyrą, tai jei tik jis ją myli ir rūpinasi, ji skaito, kad jis nenormalus ir nuo jo bėga. Tuo tarpu jei vyras vaikšto į kairę, ją pačią tik išnaudoja ir taip toliau - tai ji gali įsimylėti iki to, kad kilus kokiam nors konfliktui gali prasidėti ir savižala ar suicido bandymai.

Pagal Freudo pasekėjus, kurie šitą sutrikimą išskyrė, viso ko pirminė priežastis - absoliučiai neišsivystęs Superego, dėl ko žmogus viduje taip ir lieka visiškai vaikišku, nesuprantančiu taisyklių, savo asmeninius reagavimus statančiu aukščiau visko. Toksai žmogus negali suprasti ir kitų žmonių rūpesčio, ir tą rūpestį paskui pradeda laikyti manipuliavimu ir išnaudojimu, nors realiai tai pats išnaudoja ir manipuliuoja aplinkinius.

Toksai išvirkščias mąstymas koreguojasi labai sunkiai, tačiau dėl to, kad nėra jokių moralinių/etinių stabdžių, užtat yra nieko neribojami prisigalvojimai, tai borderlainai būna kraštutinai intensyvūs emociškai.

Dėl savo emocinio intensyvumo borderlainai pasižymi tuo, kad sugeba itin smarkiai užkabinti ir į save įkliopinti aplinkinius (būna daug labai smarkiai ir nelaimingai įsimylėjusių gerbėjų), o taip pat tuo, kad neretai pereina į kriminalinį ar pusiau kriminalinį elgesį, patys to elgesio nesuprasdami ir nevertindami, kaip netinkamo.

Dar žr.

• Femme fatale - toksai itin specifinis ir sunkus atvejis, kur stipriai manipuliuoja kitais