Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
DOS
DOS arba Disk Operating System - tai tokia labai primityvi operacinė sistema, skirta minimaliam darbui su failais, duomenimis ir panašiai. Įprastos, klasikinės DOS versijos nepalaiko daugelio vartotojų darbo, vartotojų teisių ar kitų gudrybių. Žodžiu, pati paprasčiausia operacinė sistema, daranti tik tai, kas visai būtina, ir be jokių ten išplėstinių ir perteklinių patogumų.
Būdinga, kad DOS vartotojo aplinka yra ne grafinė, o tekstinė arba, kaip prieš pusę šimtmečio sakydavo - dialoginė, nes vartotojui reikia įvedinėti tekstines komandas, bendraujant su OS taip, lyg tai būtų koks nors botas kažkokiame mesendžeryje. Tai šitai daroma paprastai - rašomos visokios DOS komandos, o tada paspaudžiamas mygtukas Enter. Žodžiu, visai kaip kokiame mesendžeryje, tik ne su žmogum, o su kompiuteriu bendraujat.
Senais laikais tokia tekstinė aplinka ir buvo įprasčiausia, tačiau kai pasirodė Norton Commander, tai viskas pasikeitė...
DOS operacinių sistemų panaudojimas
Dėl savo paprastumo DOS tipo sistemos labai gerai tinka paprastiems, primityviems, mažiems kompiuteriams. Itin primityviai DOS versijai gali pakakti maždaug 64kB ar netgi dar mažiau operacinės atminties.
Įprastos DOS sistemos naudoja FAT tipo failų sistemą, nors kai kurios gali pažinti ir dar vieną-kitą sudėtingesnį formatą.
Kadangi DOS sistemos išplito kartu su IBM PC, tai su jomis smarkiai siejamas ir Wintel platformos įsitvirtinimas.
Dėl savo prastumo ir ribotumo DOS sistemų neįmanoma panaudoti taip, kaip galima UNIX sistemose panaudoti shell. Tai todėl niekas iš užkietėjusių kompiuterastų DOS sistemų nevertina, bet užtat jei jau tenka - tai visi naudoja kokį nors Norton Commander ar kažką panašaus.
Nors dažnai aiškinama, kad DOS nebuvo jokio multitaskingo, tai ne visai tiesa, nors lameriai to nelabai žino. Išties buvo du dalykai: TSR programos, kurios atlikdavo nemažai multitaskingui reikalingų darbų, o taip pat ir kai kurios DOS sistemos, kurios multitaskingą palaikė pačios - pvz., Concurrent DOS ir DR DOS. Išties tai čia tik MS-DOS tokių galimybių neturėjo ir buvo nuo kitų atsilikusi.
DOS ir Windows
Ilgą laiką DOS buvo absoliučiai būtina Windows sistemoms. Pvz., iki pat Windows 3 imtinai buvo taip, kad Windows tebuvo grafinis antstatas ant DOS. Integracija su trečiais Windows buvo tokia įdomi, kad Windows negalėdavo dirbti su kitų gamintojų DOS, pvz., su DR-DOS pakibdavo. Vėliau per teismus Microsoft teko už tai mokėti pinigus, nes paaiškėjo, kad šitaip buvo išstumti konkurentai.
Kiek vėlesnėse versijose, kaip Windows 95, Windows 98 ir Windows ME, DOS jau nebuvo pačios OS pagrindas, bet nepaisant to, be DOS tie Windows variantai net nesugebėdavo pasikelti. Taigi, tenai DOS irgi buvo būtina.
Dar naujesnėse Windows versijose, kilusiose iš Windows NT, t.y., Windows 2000, Windows XP ir dar naujesnėse, jau DOS nėra būtina, tačiau tam tikras DOS ekvivalentas ir toliau palaikomas, nes be to negali dirbti dalis programų, o ir kai kurios Windows funkcijos nesuveikia. Čia vietoje DOS yra palikta tokia programa Cmd, kuri veikia panašiai, kaip DOS sistemose veikdavo Command.com.
Nudirbta puslapio versija, skirta wannabe hackoriams
DOS (Denial Of Service) - tokia Microsoft'o operacinė sistema, tiksliau, winosas, labiausiai pamėgtas hackerių. STT paskaičiavimais, daugiau nei pusėję atakų ir įsilaužimų buvo naudota DOS. Niekas negali rišliai ir aiškiai paaiškinti, kuo skiriasi DDoS nuo DoS ar MS-DOS.
Įsilaužimai
Atakos naudojantis DOS operacine sistema paprastai vadinamos DOSinimu, Dosinimu, Nudosinimu ar Dusinimu. Specialistai jas skirsto į tris fazes.
- Pirmoji fazė: hackeris įsilaužia į jūsų namus, Pentagoną ar Lietuvos Respublikos Seimą ir nepastebėtas pritykina prie kompiuterių. Jei kompiuteriai būna išjungti, profesionalūs hackeriai prieš pradėdami darbą juos dažniausiai įjungia.
- Antroji fazė: hackeris į kompiuterius suinstaliuoja DOS, kartu ištrindamas ten buvusią operacinę sistema. Tokiu būdu jis sukuria pažeidžiamumą, per kurį gauna prieigą prie visų kompiuteryje esančių bylų šakninėmis teisėmis. Žinia, kad būdami visuomenės atmatos, hackeriai šiuos gražius lietuviškus žodžius dažniausiai pakeičia atitinkamais angliškais barbarizmais vulnerability, access, files ir root privileges.
- Trečioji fazė: hackeris dirba savo juodą darbą: vagia informaciją, piratauja, nulaužinėja, kopijuoja, trina, gamina virusus ir taip toliau.
Apsauga
JAV apsaugai nuo DOS atakų naudojamos specialios, saugesnės spynos. Ne darbo metu kompiuterius rekomenduojama laikyti užrakintus seife. Slaptažodis nuo seifo turi būti užrakintas kitame seife. Slaptažodis nuo šio seifo turi būti išsaugotas kompiuterio atmintyje, kad nepasimestų.
Lietuvoje realios apsaugos nuo DOS nėra, tačiau specialioji Seimo komisija svarsto galimybę įsigyti iš Čekijos specialius monitorius, nerodančius juodos spalvos. Kadangi DOS grafinė aplinka yra juoda, per šiuos monitorius ji nebebus rodoma. Tokiu būdu hackerio laukia nemalonus siurprizas!
Įvairios žinomiausios DOS versijos
DOS yra viena iš kelių operacinių sistemų, kurias gamino daug įvairių įmonių, kiekviena - savą versiją. Taigi, skirtingu metu buvo sukurta nemažai įvairių DOS variantų:
Dar žr.
