Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Psichikos liga
Psichikos liga - tai ne sutrikimas, o durnystė. Išties, čia gi tiesiog kita pasaulėžiūra, nors aišku, čia kaip pažiūrėsi. Išties tai nenormalumas yra norma, taip kad normalumas - ne jokia ne norma, todėl čia jūs visokie, kurie atseit normalūs - turėtumėt būti gydomi kaip nors - čia jums padės psichiatrija. Kažkodėl gi viskas gaunasi atvirkščiai.
Vat pavyzdžiui, farmacijos vertelgos tai labai džiaugiasi šituom, nes dėl belenko psichiatrai puikiai gali skirti visokius ten vaistus, neuroleptikai, trankvilizatoriai ir antidepresantai - ypač populiarūs, gi daro jie neaišku ką, bet pinigai didžiuliai, o tai kai kas tyrimą padaro, kad tie vaistai nepadeda ar smegenis žaloja, tai gi puikiai tie tyrimai paneigiami šimatais kitų labai nepriklausomų ir teisingų tyrimų, pademonstruojančių, kad patys neteisingų tyrimų darytojai serga kokia nors psichikos liga ir yra gydytini vaistais bei elektrokonvulsine terapija, kuri puikiai gali padėti tokiais atvejais.
Gi skaitytojau, čia ir tau vertėtų susimastyt apie šitai, nesgi juk ar nekamuoja tavęs liūdesys ar nerimas, kokia nors nuotaikų kaita, kai vieną dieną būni linksmas, o kitą susinervini? Tai akivaizdus jau požymis, tikras schizoafektinis sutrikimas, o gal ir vangioji šizofrenija, na mažų mažiausiai - tai depresija, bipoliarinis sutrikimas ar neurozė, puikiai pagydoma vaistukais.
Dargi ir PSO statistika teigia, kad 25 procentai pasaulio populiacijos yra ne kas kita, o psichai, gi likę tiesiog neištirti, tai tirtųjų tarpe psichikos ligomis matomai serga visas 100 procentų žmonių, taip kad rimtai patartume susirūpinti savo sveikata, o ir puikios sanatorinės gydymo vietos, kaip kad Nauja Vilnia ar Švėkšna bei kitos psichiatrinės ligoninės čia puikiai tam padės.
Esminė psichikos ligų klasifikacija pagal Karl Jaspers
Kadaise prieš 100 su viršum metų toksai vokiečių pscihiatras Karl Jaspers sugalvojo tokią pscihikos ligų klasifikaciją, kuri yra tiek tobula ir gera, kad jos niekas nesugebėjo pagerinti iki šiol, gal nebent tik kažkur padetalizavo smulkmenose. Visos klasifikacijos, kurios buvo vėliau, arba pagadindavo Karl Jaspers sugalvotą, arba visiškai smarkiai pagadindavo tą pačią Karl Jaspers sugalvotą. Ir atvirkščiai - kuo klasifikacija būdavo artimesnė tai, kurią sugalvojo Karl Jaspers, tuo viskas būdavo aiškiau ir geriau.
Čia, beje, reikia pastebėti, kad Karl Jaspers labai kritiškai žiūrėjo tiek į Emil Kraepelin kliedesius, kurie buvo paremti sifilitiniu psichikos ligų modeliu, tiek ir į psichoanalizės nusišnekėjimus, kur vis buvo bandoma suvesti viską išvis į neaišku ką.
Visas Karl Jaspers klasifikacinis modelis yra labai paprastas:
- I grupė - žinomi somatiniai sutrikimai, sukeliantys psichikos pažeidimus. Visoms šioms ligoms būdinga tai, kad yra vienareikšmiai smegenų pažeidimo mechanizmai:
- Cerebralinės ligos (įvairios smegenų ligos ir smegenų pažeidimai)
- Sisteminės ligos (įskaitant infekcines) su simptomatinėmis (t.y., ligos sukeltomis) psichozėmis
- Nuodai arba intoksikacijos (įskaitant alkoholį ir narkotines medžiagas)
- II grupė - trys pagrindinės psichozės. Visoms šioms ligoms būdinga tai, kad smegenų pažeidimo mechanizmai yra neaiškūs, užslėpti ir sunkiai įvertinami:
- Pilnavertė epilepsija (čia galima priskirti ir kai kuriuos kitus artimus neurologinius susirgimus)
- Schizofrenija (įvairios lėtinės psichozės su ilgalaike asmenybės degradacija)
- Maniakalinės-depresyvinės ligos (įvairūs afekto sutrikimai)
- III grupė - asmenybės sutrikimai. Visiems šiems sutrikimams būdingi specifiniai psichologiniai arba į psciholognius panašūs sutrikimai, kylantys ne dėl ligos:
- Izoliuotos nenormalios reakcijos, kurios kyla ne dėl ligų, įvardintų I ar II grupėse
- Neurozės ir neurotiniai sindromai (pasiduoda psichoterapijai)
- Nenormalios asmenybės ir jų vystymasis (asmenybės sutrikimai, autistinis spektras, silpnaprotystė)
Kaip matote, pagal šitą visiškai paprastą schemelę galima suklasifikuoti viską, ir ta klasifikacija bus pasiteisinanti, aiški ir taip toliau. Ir čia bus aiškūs dar ir išvis bendri mechanizmai, kaip viskas veikia. Skirtingai nuo DSM, kur lieka tik simptomų rinkiniai ir viskas, ir neaišku apie ką išvis kalba eina.
Alternatyvi psichikos ligų klasifikacija pagal ICD-10
Pagal dabar naudojamą metodiką, yra ir tokia klasifikacija, kur kokia nors raidė ir skaičius - kodas, specialiai kad pacientas nesuprastų, kokia jo diagnozė, ir viskas pagal tarptautinę ICD-10 klasifikaciją. Mes čia išviešinsim jums, kad žinotumėt, ką tai reiškia. Nes jei nežinosit, tai gal galvosit, kad nesergate arba šiaip kokie nors atseit normalūs esate.
Žinokite, kad psichikos liga jūs sergate, tik jums dar diagnozės nepaskyrė. Tai kol jums diagnozės nepaskyrė, tai galite patys ją sau pasiskirti, bet užsiimti savigyda visgi nepatariame. Štai jums psichikos kodai visokie su pavadinimais ligų, kurias jūs žinote, kai kur ir įdomesnius atvejus išskiriant (čia neapsigaukit, kad tik tiek rūšių - yra ir dar detalesnės klasifikacijos, o ir šiaip mes čia dėl paprastumo daugumą visko praleidžiam):
- F10-F19 - psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir jų sukelti sutrikimai, t.y., narkomanija ir panašiai
- F10 - alkoholizmas su visokiomis pasekmėmis, pradedant šiaip girtuokliavimu ir baigiant belenkuo dar blogesniu
- F10.4 balti arkliai
- F11 - narkomanija, kur opioidai
- F12 - narkomanija, kur kanabinoidai
- F13 - narkomanija, kur raminantieji ir šiaip barbitūratai visokie
- F14 - narkomanija, kur kokainas
- F15 - narkomanija, kur šiaip visokie stimuliantai, įskaitant netgi kofeiną
- F16 - narkomanija, kur haliucinogenai
- F17 - narkomanija, kur tabakas
- F18 - narkomanija, kur bazas, moment klijai ir panašūs tirpikliai
- F19 - šiaip visokios kitų medžiagų narkomanijos, o taip pat visokių narkomanijų kombinacijos
- F10 - alkoholizmas su visokiomis pasekmėmis, pradedant šiaip girtuokliavimu ir baigiant belenkuo dar blogesniu
- F20-F29 - visokia ten schizofrenija ir kitos ligos, kur jau kaip reikiant keistai atrodančios
- F20 - Schizofrenija savo įprastais pavidalais
- F21 - Schizotipinis sutrikimas, kur kaip ir schizofrenija, bet dar gal ir ne
- F22 - Kliedesiai ir šiaip su jais susiję reikalai, kur ne šizofrenija
- F23 - Psichozės, kur irgi dar ne šizofrenija
- F24 - Indukuotos psichozės - kur psichikos ligomis apsikrėtę nuo kitų, bet dar pagydomi
- F25 - Schizoafektinis sutrikimas, kur kaip ir schizofrenija, bet gal dar ir ne, o ir gal kokia nors kita liga, bet gal ir ne
- F30-F39 - visokie tenai nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, kur lyg ir nėra dar kliedesių arba tie kliedesiai pakankamai riboti, kad pacientas dar sugebėtų suvokti bent jau aplinką
- F30 - Manija, vienkartinis atvejis
- F31 - Bipolinis sutrikimas
- F32 - Depresija, vienkartinis atvejis
- F33 - Depresija, pasikartojanti
- F34 - nuotaikos sutrikimai, afektai
- F34.0 - Ciklotimija
- F34.1 - Distimija
- F38.8 - PMS
- F40-F48 - visokios įvairiarūšės neurozės
- F40 - įvairios fobijos
- F41 - nerimo sutrikimai
- F42 - obsesinis-kompulsinis sutrikimas
- F43 - stresas ir su juo susiję sutrikimai
- F43.0 - aštri stresinė reakcija, pvz., psichologinis šokas
- F43.1 - PTSD, dar žinomas kaip potrauminis streso sutrikimas
- F43.2 - prisitaikymo sutrikimai
- F44 - disociatyviniai sutrikimai, liaudyje žinomi kaip isterija
- F45 - somatoforminiai sutrikimai, ypač visokia hipochondrija
- F48 - kiti neurotiniai sutrikimai:
- F48.0 - neurastenija
- F48.1 - depersonalizacinis-derealizacinis sindromas
- F48.8 - kiti įvairūs neurotiniai sutrikimai
- F50-F59 - įvairūs elgesio sutrikimai
- F50 - Anoreksija ir visokie kiti valgymo sutrikimai
- F60-F69 - įvairiausios asmenybinių sutrikimų rūšys, pradedant asmenybės patologijomis, seksualiniais iškrypimais ir baigiant potraukiu azartiniams lošimams
- F60 - įvairios psichopatijos
- F61 - kitos psichopatijos, nepasiduodančios klasifikacijai
- F62 - asmenybės pokyčiai, susiję su ilgalaikiais traumuojančiais poveikiais
- F63 - įpročių ir impulsyviniai sutrikimai
- F63.0 - azartiniai lošimai
- F63.1 - piromanija
- F63.2 - kleptomanija
- F63.3 - trichotilomanija
- F64 - lytinės identifikacijos sutrikimai, ypačiai transseksualumas
- F65 - seksualiniai iškrypimai ir nukrypimai
- F65.0 - fetišizmas
- F65.1 - fetišistinis transvestizmas
- F65.2 - ekshibicionizmas
- F65.3 - vojerizmas
- F65.4 - pedofilija
- F65.5 - sadomazochizmas
- F65.6 - daugybiniai seksualiniai iškrypimai
- F65.8 - kiti seksualiniai iškrypimai, įskaitant nekrofiliją
- F70-F79 - visokia įvairaus sunkumo ir silpnumo silpnaprotystė irgi demencija
- F80-F99 - visokios kitokios psichikos ligos, gyvas galas jų
Galų gale, nors dabar čia istorijos ir tradicijų neigėjai išbraukė, bet mes vardan teisybės privalome sugrąžinti svarbiausią ir esminę psichikos ligą, nuo kurios tyrimų prasidėjo visa šiuolaikinė psichiatrija, nes būtent ją tirdamas Emil Kraepelin atado kitų psichikos ligų dėsningumus. Toji liga - tai neurosifilis.