Psichoanalizė

Psichoanalizė - tai tokia psichoterapija, kurią sugalvojo Sigismund Freud, toksai psichiatras iš tų laikų, kai dar nebuvo psichiatrijos. Tai realiai ta psichoanalizė buvo paremta labai teorine anais laikais buvusia psichodinamine terapija. Bet kai šioji buvo tiesiog grynai teorinė ir praktiškai niekaip niekur nenaudojama, tai galima tarti, kad jos nebuvo. O Freudas, pasiėmęs pscihodinaminę teoriją, ją perkūrė, susiejo su realybe bei neurozėmis ir gavosi psichoanalizė. O tada jau psichoanalizė beveik 1:1 buvo perkelta atgal į psichodinaminę terapiją.

Tai dabar yra taip, kad išties tai yra ta pati psichoanalizė, tik vieni save priskiria jai, tai vadina save psichoanalitikais, o kiti kažkodėl drovisi Freudo ir tada aiškina, kad jie ne psichoanalizė, o psichodinaminė terapija. Bet išties yra tiesiog ta pati psichoanalizė.

Taigi vat, psichodinaminė teorija sakė, kad žmogaus galvoje yra daug psichinės energijos - tai yra, visokių minčių, emocijų, norų, instinktų ir taip toliau. Ir visa ta psichinė energija išties yra kaip koksai katilas, kuriame verda viskas. Ir todėl viskas veikia kaip kokioje termodinaminėje mašinoje: jei užspausi ir neleisi perkaitusiam garui išeiti, tai viskas susprogs. O jei visvien uždarinėsi visokias skyles, tai slėgis nueis į kitas skyles ir irgi prasiverš išorėn.

Tai štai, Freudas kartą mokėsi pas tokį pirmą pasaulio psichiatrą - Jean-Martin Charcot, kuris visiems vis demonstruodavo visokias isterikes ir didžiąją isteriją su visokiais priepuoliais. Tai paskui pasaulis tyčiojosi, kad šitas profesorius buvo šarlatanas, o patyčioms pradžią davė tas pats Freudas, kuris pasižiūrėjo, pasižiūrėjo ir nusprendė, kad tos isterikės visai jokių priepuolių nepatiria, o tik apsimetinėja ir durnina visus.

Tačiau liko tasai klausimas, kodėl jos apsimetinėja. Ir čia Freudas pamatė, kad kažkodėl labai gerai toms isterikėms padeda paprasčiausi vibratoriai ir masturbacija, kurią netgi daktarai atlikdavo, kaip kokį masažą. O anais laikais gi žinia, buvo seksas draudžiamas, o moterys, kaip skelbiama, išvis jokio seksualinio potraukio neturėjo ir pasitenkinti negalėjo. Ir tą tvirtino visi viktorianizmo daktarai. O Freudas pasižiūrėjo ir nusprendė, kad visgi taip nėra, ir kad moterys patiria seksualinį geismą ir nori pasitenkinimo.

Štai taip Freudas ir išvedė savo pirmąją teoriją - kad išties toms isterikėms tiesiog niekas neleisdavo turėti geismo (visuomenė tai draudė), o jos tai norą turėdavo. Ir tas noras būdavo užspaustas tiek stipriai, kad joms stogai imdavo čiuožti. Ir kai nučiuoždavo, jos imdavo apsimetinėti ir daryti visokius imitacinius priepuoliuos, kad tiktai gautų dėmesio, o gal būt dar ir kokios nors masturbacijos ir panašiai. Ir kadangi Charcot su savo daktarais tą specialų putės masažą joms padarydavo kaip gydomąją procedūrą, tai jos ir pasitenkindavo.

Štai taip ir užgimė visa psichoanalizė, kuri ilgainiui buvo papildyta ir kitokiomis teorinėmis dalimis, pvz., apie pasąmonę, apie kitas emocijas, apie visokias neurozes ir taip toliau.

O paskui paaiškėjo, kad yra ir kitų visokių emocijų, ir kitų dalykų, ir taip toliau, tai vieni vystė tą Freudo teoriją, o kiti su ja kovojo, bet visvien psichoanalizė kaip tapo, taip ir liko pačia pradžia ir pagrindu visoms kitoms psichoterapinėms teorijoms. Ir netgi kai viktorianizmas baigėsi, įvyko seksualinė revoliucija ir seksualinės neurozės beveik išnyko, visvien psichoanalizė vis dar yra viena iš svarbiausių teorijų, ir be jos vargu ar įmanoma suprasti, kaip veikia psichoterapija.

Psichologijos ir psichoterapijos kryptys, atskilusios nuo psichoanalizės

Tiesiogiai ar netiesiogiai, bet nuo psichoanalizės atskilo visa krūva vėlesnių psichologijos ir psichoterapijos krypčių. Kai kurios dabar labai kratosi bet kokių sąsajų su psichoanalize, nors kai kurios visai normaliai tuos ryšius pripažįsta.

Tokios susijusios kryptys, kur įvairūs psichoanalizės veikėjai sukūrė naujas, smarkiai pagerintas psichoterapijos kryptis, yra kad ir tokios:

• Psichodinaminė terapija - ta kryptis, kuri vaizduoja, kad psichoanalizė išsivystė iš jos, bet realas gi tas, kad jie nei vieno psichoterapeuto neturėjo, kol neatsirado Sigmund Freud. Taigi, išties tai būtent psichodinamikai tėra atsišakoję psichoanalitikai, labiau vaizduojantys kažkokį moksliškumą, nei freaky analogijas visur kaišiojęs Freudas.
• Transakcinė analizė - tokio Eric Berne sukurta kryptis, kurioje galų gale padoriai perrašyta terminija, o kartu didelis akcentas uždėtas ant žmonių tarpusavio interakcijų ir išmokimų. Šiuo metu racionaliausia iš pakraipų, artimų klasikinei psichoanalizei.
• Individualioji psichologija - tokio Alfred Adler sukurta kryptis, kur esminis dėmesys atkreiptas į esminius instinktus - savisaugos, nesaugumo, baimės ir pan., o taip pat ir į visiškai bazinius žmonių santykių ir elgsenos pagrindus. Būtent šitas pokytis leidžia sufokusuoti psichoterapiją daug geriau ir realistiškiau.
• Analitinė psichologija - tokio Carl Gustav Jung sukurta kryptis, kurioje itin daug dėmesio skirta mūsų įgimtiems, natūraliems, instinktyviems elgesio modeliams ir išmokimams. Skirtingai nuo daugelio kitų krypčių, šioji labai padeda rasti žmonėms ir savo gyvenimo kryptį.
• Transpersonalinė psichologija - tokio Stanislav Groff sukurta kryptis, akcentuojanti ankstyvas (kūdikystės) patirtis ir taikanti terapijoje psichodelikus. Ši kryptis atrado gana brutualius, bet efektyvius lindimo į pasąmonę metodus. Po ilgų karų prieš narkotikus, šiais laikais šita kryptis po truputį vėl ima atsigauti.
• Geštalt terapija - tokio Fritz Perls sukurta kryptis, kurios nuostata - kad žmogaus suvokimo ir mąstymo analogija yra geštaltas, o ne kažkas panašaus į spaudimą ar energiją. Dėl tokios nuostatos ši kryptis daug lengviau ir greičiau tvarkosi su trauminėmis patirtimis, neretai įvardinama, kaip pati efektyviausia iš psichoterapijos rūšių.
• Kognityvinė terapija - tokio Aaron Beck sukurta kryptis, kurioje didesnis dėmesys kreipiamas į išmokimus ir įgautas blogas nuostatas, o paskui - ir į jų keitimą. Šioje kryptyje vietoje gana abstrakčios traumos sąvokos atsiranda daug konkretesnės blogos nuostatos ir jų atsiradimo bei įsitvirtinimo būdai ir priežastys. Ši kryptis davė daug paprastų ir racionalių įrankių tvarkytis su traumomis.