Sifilitinis psichikos ligų modelis

Sifilitinis psichikos ligų modelis yra labai garsus ir senas, sukurtas dar paties Emil Kraepelin, kuris sugalvojo, kad visos psichikos ligos yra labai panašios į kokią nors neurosifilio stadiją. O tai reiškia, kad bet kokia psichikos liga, kokia ji bebūtų, išties yra dėl degeneracijos, kuri kyla dėl panašių priežasčių, kaip ir sifilis.

Todėl būtent pagal tokį sifilitinį modelį buvo sukurtas ir pagrindinis psichikos ligų skirstymas. Tame skirstyme buvo pasiremta ir simptomais (vystantis nervų pažeidimams, simptomai darosi ryškesni, pvz., pirmiausiai - tik nuotaikos sutrikimai, paskui - haliucinacijos, o galų gale - marazmas), ir kartu prielaida apie blogėjančią eigą - kuo toliau, tuo mažiau žmogus gali būti adekvačiu, vis menkiau suvokia aplinką. Tai šiuolaikinėje Snežnevskio ir Tiganovo sistemoje žinoma, kaip "procesas", o senesnėje, Krepelino teorijoje buvo žinoma kaip degeneracija.

Kad ir kaip nesąmoningai dabar tai atrodo, bet būtent neurosifilis tapo pagrindu visai bendrai Emil Kraepelin sukurtai psichikos ligų klasifikacijai, t.y., tam sifilitiniam modeliui, kuris buvo perkeltas ir į daugelį vėlesnių psichiatrijos krypčių. Nors ta klasifikacija gavosi labai nerišli, atspindinti nerišlias neurosifilio atmainas, ji tapo pačia Kraepelin darbų esme, o paskui tapo pagrindu ir Snežnevskio, ir Tiganovo klasifikacijoms.

Sifilitinis psichikos ligų modelis ir psichinės degeneracijos procesas

Tokiame sifiliu paremtame psichikos ligų modelyje laikoma, kad visos psichikos ligos yra ne kas kita, o tiktai bendro, gilesnio degeneracijos proceso apraiška, kur liga po truputį progresuoja, o tuo pačiu progresuoja ir sunkėja visokie simptomai. T.y., procesas yra analogiškas sifilitinės nervų sistemos degeneracijos procesui. Tai viskas vyksta tokiomis štai stadijomis:

• Pirmiausiai žmogų labiau ima kamuoti bendras nuovargis - tai asteninis sindromas
• Paskui atsiranda ir nuotaikos sutrikimai - tai jau afektiniai sindromai, iš kurių ryškiausi būna du:
  • Depresija - neadekvatus nuotaikos pablogėjimas
  • Manija - neadekvatus nuotaikos pagerėjimas
• Paskui jau atsiranda ir neurotiniai sindromai, kur žmonėms jau ne tik nuotaika sutrinka, bet atsiranda ir klaidingi įsivaizdavimai ir dėl to pastebimas sutrikęs mąstymas ir liguisti, nesveiki poreikiai:
  • Isterija - įsivaizdavimas, kad esi išskirtinis, neadekvatus aplinkinių dėmesio poreikis
  • Obsesija - įsivaizdavimas, kad kažkas yra netvarkinga, neadekvatus tvarkos poreikis
  • Hipochondrija - neadekvatus susirūpinimas savo sveikata
  • Depersonalizacija ir derealizacija - pojūtis, kad esi netikras ar kad aplinkui viskas yra netikra
  • Dismorfofobija - įsivaizdavimas, kad esi pasikeitęs, kažkuo negražus, netinkamas ar panašiai
• Sunkesnėse stadijose pastebima įvairi psichotinė simptomatika, būdinga šizofrenijai ir epilepsijai:
  • Paranoja - įvairios paranoidinės teorijos, ir kompleksinės, pavirstančios į sąmokslo teorijas, ir nerišios, panašesnės į paskirus kliedesius
  • Haliucinacijos - nesami dalykai, kurie suvokiami kaip esami, tipiškiausiu atveju - įvairūs balsai galvoje, švelnesniais atvejais - minčių aidas ir panašiai
  • Haliucinaciniai-paranoidiniai reiškiniai - visas kompleksas įvairaus sudėtingumo kliedesinių reiškinių ir psichinio automatizmo, kurie būna papildyti visokiais pernelyg ryškiais aplinkos suvokimais, kartais pereinančiais į iliuzijas, pseudohaliucinacijas ar haliucinacijas
  • Parafrenija - vulgariai buitiškai kalbant, tiesiog beprotybė, kurioje yra daugybė kliedesių ir sutrikęs, neadekvatus, labai iškreiptas aplinkos suvokimas
  • Katatonija - žmogaus sustingimo ir bevališkumo būsena, kur žmogus negali atlikti jokių veiksmų, praranda valią iki tiek, kad netgi negali vaikščioti ar save prisižiūrėti, ir netgi nepajėgia mąstyti
  • Kliedesiai - įvairiarūšiai atvirai nesąmoningi ir absurdiški įsivaizdavimai, visiškai neatitinkantys jokios realybės, alogiški, tačiau paciento įsivaizduojami kaip tikra realybė, kuria jis visiškai nuoširdžiai tiki ir nepasiduoda jokioms abejonėms.
  • Traukuliai - fiziologinės kūno reakcijos, kylančios dėl tų pačių smegenų pažeidimų, kurie sukelia ir kitus aukščiau minėtus reiškinius
• Paciento būsenai toliau blogėjant, simptomatika keičiasi į visiškai blogą, kur pacientas jau praranda ir gebėjimą jausti aplinką, nes nervų sistema jau tiek pažeista, kad jis nelabai į ką nors ir reaguoja. Tada ištinka šitokios būsenos:
  • Apdujimas - pacientas jau visiškai nesiorientuoja laike, nežino, ar rytas, ar vakaras, neatsimena ką šiandien veikė, sunkesniais atvejais nežino, kokiame mieste ar valstybėje yra, nepastebi, kas vyksta aplinkui jį, o visai jau sunkioje būsenoje - netgi neatsimena, koks jo vardas ir nesupranta, kas jam sakoma
  • Soporas - dar sunkesnė už apdujimą būseną, kur susilpnėja netgi ir refleksai, pacientas silpnai reaguoja netgi į skausminius dirgiklius, būsena artima sąmonės praradimui
  • Koma - čia jau ima atsijunginėti ir dauguma refleksų, dingsta reakcijos į skausmą, žmogus jokių sąmonės požymių neturi visiškai
• Pacientas miršta dėl galutinės nervų sistemos degeneracijos.

Daugiau apie sifilitinį psichikos ligų modelį galite sužinoti, paskaitę Pipedijos straipsnį - Neurosifilis, kur yra paaiškintas ir nervų pažeidimų vystymasis prie sifilio.