Schizotipinis sutrikimas

Schizotipinis sutrikimas, dar kitaip - šizotipinis sutrikimas arba F21, (o liaudyje tai išvis vadinamas kaip šizoptinis sutrikimas) - tai tokia psichikos liga, kuriai būdingas ekscentriškumas ir keistas elgesys, neatitinkantis kultūrinių normų. Jis yra tikras psichiatrų išsigelbėjimas, kai būtinai reikia diagnozuoti ligą, nes dėl diagnostikos kriterijų lankstumo jį galima pritaikyti bet kam. Tai daug geriau negu, pavyzdžiui, schizofrenija, nes iki jos diagnostikos kriterijų, bent jau taikant etiškus metodus, pacientą pritempti sunkiai įmanoma.

Otgi buvo paprasta senesniais laikais - reikia diagnozės, parašei "vangioji šizofrenija" - vat štai tau ir yra! Dabar gi tenka visokias kitas diagnozes išradinėti...

Labai svarbu nepainioti šito šizotipinio sutrikimo su taip vadinamu schizotipiniu asmenybės sutrikimu, nes pastarasis yra išsigalvotas ir jo nėra.

Tikrasis schizotipinis sutrikimas

Manoma, jog yra žmonių, iš tiesų turinčių schizotipinį sutrikimą. Tokie žmonės pasižymi idėjomis apie savo pačių paranormalius sugebėjimus, dideliu įtarumu, dėl kurio sunkiai bendrauja su kitais žmonėmis, jie nuolat jaučiasi stebimi, nors realybėje bijo ir šalinasi kitų žmonių, tačiau savo fantazijose atsigriebia juos nužudydami ar kankindami. Jie yra linkę priklausyti sektoms, domėtis astrologija, pasaulio pabaiga ir kitais logiškai nepaaiškinamais reiškiniais, žavėtis nehumaniškais dalykais (pvz. Hitleriu, kankinimais, bandymais su žmonėmis), jie sudaro didžiąją dalį ufonautų pagrobtų žmonių ir jie pirmieji perpranta visus vyriausybės rengiamus sąmokslus. Tai būtų nieko tokio, tačiau prie viso to dar prisideda ir malonumo jausmo praradimas, nuolatinė bloga nuotaika, nerimas (sukeltas buvimo tarp žmonių), apatija - dėl šitų dalykų šie žmonės ir kreipiasi į psichiatrą. Gydymas neuroleptikais yra efektyvesnis už gydymą antidepresantais.

Netikrasis schizotipinis sutrikimas pagal vakarietiškas klasifikacijas

Labai paprasta atskirti: tikrasis schizotipinis sutrikimas yra vadinamas kaip schizotipinis asmenybės sutrikimas, ir kaip ir visi asmenybės sutrikimai, yra nekintantis, neblogėjantis, stabiliai besitęsiantis per visą gyvenimą ir visas gyvenimo sritis. Tokie žmonės būna nei ten kažkokie blogi, nei kokie, o paprastai kažkuo fantazuoja, svaigsta apie dvasingumines energijas, keistus pojūčius, ekstrasensorikas, astrologijas ir panašiai.

Kadangi toksai netikras schizotipinis asmenybės sutrikimas yra nieko bendro neturintis su didžiojo akademiko Anrejaus Snežnevskio ir jo didžiojo mokinio Aleksandro Tiganovo aiškinimais, tai netikėkite tais prakeiktais amerikonų išmislais, jie viską meluoja!

Kaip diagnozuoti schizotipinį sutrikimą

Šis skyrius bus naudingas kiekvienam į bėdą pakliuvusiam psichiatrui. Visi mes, žmonės, žinome, kaip yra sunku, kai kažką darai darai, ir vis neišeina! Turi ligonį ir nebežinai žmogus, ką ir bediagnozuoti, nes nė viena liga jam netinka. Manytum, lyg ir sveikas, nu ir kas, kad priėmimo dieną verkė ir buvo užsidepresavęs, visiems juk būna liūdnų momentų, nu bet negali rašyti, kad sveikas - ką tada sveikas veikia durnyne? ir negi nori pasakyti, kad tavo kolegos iš poliklinikos, kur atsiuntė, ir priėmimo skyriaus, kur priėmė, yra nemokšos ir daro klaidas? Puiki išeitis - diagnozuok šiam ligoniui schizotipinį sutrikimą! Paprasta kaip dukart du ir tavo garbė, savigarba bei geras vardas bus išsaugoti.

Visų pirma dar kartą patikrink, ar tikrai negalima pritempti ligonio prie schizofrenijos diagnostikos kriterijų, tai būtų tikras lobis, juk pagalvok, kiek pinigėlių nubyrėtų iš ligonių kasų už naują schizofrenijos atvejį! Jei visgi ne, tuomet gali pasinaudoti šia instrukcija, kaip efektingai diagnozuoti schizotipinį sutrikimą. Jis turi devynis lanksčius ir lengvai pritaikomus diagnostikos kriterijus, iš kurių turi atitikti trys ar keturi.

• Neadekvatus ar susiaurėjęs afektas. Čia reikia vertinti, ar ligonis rodo įvairias veido išraiškas, ar šypsosi, kai pasakai ką nors juokingo, ar atrodo abejingas. Šitą kriterijų reikia vertinti, kai ligonis yra paveiktas neuroleptikų. Jeigu vis dar neatitinka, neuroleptikų dozę reikėtų padidinti.
• Keistas, ekscentriškas, savotiškas elgesys ar išvaizda. Čia pats krūčiausias ir lengviausiai pritaikomas diagnostikos kriterijus, jį sugeba įvertinti net dibilai. Keistumas yra labai geras dalykas diagnostikoj, nes yra visiškai subjektyvus ir nereikalauja jokio loginio pagrindo. Nu ką žinau, keistas ir tiek.
• Keisti įsitikinimai arba magiškas mąstymas, veikiantys elgesį ir neatitinkantys kultūrinių normų. Čia panašus kriterijus į prieš tai buvusį, jei ligonis atitiko aną, tai atitiks ir šitą. Vėlgi galima pasidžiaugti, kad nėra vieningo susitarimo, kokios yra tos kultūrinės normos, tai padaro ir šį diagnostikos kriterijų lankstų ir lengvai pritaikomą.

O, jau turim tris kriterijus! Nu dar išbandyk ketvirtą, kad ligonis turėtų dar tvirtesnę ir stabilenę diagnozę.

• Obsesijos be vidinio pasipriešinimo, dažnai su dismorfofobiniu, seksualiu ar agresyviu turiniu. Dažniausiai pasitaikanti obsesija yra su dismorfofobiniu turiniu - nuo jos kenčiančios moterys dažosi, nes galvoja, kad šiaip yra nepakankamai gražios, arba būna apsėstos minčių, jog yra kiek per storos. Vyrams pasireiškia idėjomis apie tai, kad jų raumenys turėtų būti kuo didesni.
• Neaiškus, išsamus, metaforiškas, sudėtingas ar stereotipiškas mąstymas, pasireiškiantis keista kalba arba kitais būdais, nėra aiškaus minčių nenuoseklumo. Neaiškus, sudėtingas, keistas - va kiek parametrų subjektyviam vertinimui, čia tam atvejui, jei visgi pakliuvo nesidažanti moteris ar raumenų auginimu nesidomintis vyras.

Pagaliau diagnozė yra! Štai kokie mes puikūs specialistai ir kaip gerai išmanom savo darbą.