Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Grafinė aplinka
Grafinė aplinka - tai tokia naudotojo aplinka kompiuteryje, kur naudotojas gali matyti visokius dalykus atvaizduotus grafiškai ir su jais dirbti be visokių tenai tekstinio interfeiso nesąmonių ar visokios pseudografikos.
Esminiai grafinės aplinkos požymiai - galimybė dirbti su pilnaverčiais keičiamo dydžio fontais, langais ir visokiais paveiksliukais, naudojant kokį nors manipuliatorių, paprastai pelę ar kokį nors pieštuką ar netgi pirštą, t.y., liečiamą ekraną, o darbas organizuojamas pagrindinai pagal WYSIWYG principus. Daugeliu atvejų grafinė aplinka duoda ir geresnę ar prastesnę programą darbui su failais bei įvairius operacinės sistemos konfigūravimo įrankius.
Pirma tikra grafine aplinka laikoma Xerox Alto sistema, kurta dar nuo 1973, o paskui išleista į rinką 1981 kaip Xerox Star su Xerox Pilot operacine sistema. Kiek vėliau atsirado keletas kitų įvairių bandomųjų sistemų, skirtų darbo stotims, tačiau visos jos buvo klaikiai brangios ir tokios lėtos, kad beveik niekas jų nenaudojo. Pirma bent kiek labiau paplitusi sistema su grafine aplinka buvo Apple Lisa, o pirmu realiai populiariu kompiuteriu su grafine aplinka tapo 1984 metais išleistas Apple Macintosh. Taigi, ten naudota MacOS tapo faktiškai pirma populiaria operacine sistema, turėjusia grafinę aplinką.
Tais pat 1984 metais buvo išleista ir X-Window, kur buvo išties ne grafinė aplinka, bet tarpsluoksnis tarp įvairių grafinių aplinkų ir kompiuterių. Įvairios X-Window pagrindu sukurto sistemos naudojamos iki šiol, įvairiose UNIX ir Linux tipo sistemose. Šios sistemos ilgainiui išsivystė į grafinių darbo stočių aplinkas, iš kurių žinomiausios buvo Motif, išleista 1989 ir CDE, išleista 1993. Dar paskui šios sistemos netiesiogiai davė pradžią ir iki šiol visokiuose Linux naudojamoms grafinėms darbo aplinkoms.
Kiek vėliau, nei MacOS, pasirodė ir kitų sistemų, iš kurių bene žymiausios buvo 1985 išleistos GEM ir AmigaOS. Šios abidvi palaikė spalvas ir judančius vaizdus, tai buvo itin modernios. O štai 1988 metais buvo išleista NextSTEP, kuri buvo tiek moderni, ir tiek galimybių teikianti, kad ilgainiui pavirto į MacOS-X. Taip pat pasirodė ir keletas kitų grafinių aplinkų, kaip kad 1988 išleista OS/2 su grafine aplinka.
Visgi matomai svarbiausia iš ano laiko grafinių aplinkų buvo Windows 3, išleista 1990 metais (ankstesnės Windows versijos buvo nedarbingos). Su šia sistema ir vėlesnėmis jos modifikacijomis Microsoft greitai uždominavo visą rinką. Dar paskui buvo išleista Windows95, kuri išpopuliarėjo dar labiau, o Microsoft dešimtmečiams įsitvirtino, kaip grafinių aplinkų gamintojas nr.1.
Kuo grafinė aplinka skiriasi nuo desktopo?
Grafinė aplinka - tai visa ta grafinė sistema, kurią ir mato ir nemato vartotojas, bet kuri sąveikauja su viskuo, ką vartotojas daro ir taip toliau. Žodžiu, grafinė aplinka gali būti labai įvairi - ir tokia, kaip įprasta kompiuteryje, ir tokia kaip mobiliame telefone, ir netgi kaip šaldytuvo meniu, ar dar kokia nors. Žodžiu, grafinė aplinka - tai bendrinis toksai dalykas.
Tuo tarpu desktopas - tai yra atskira rūšis grafinių aplinkų, kuri vaizduoja tam tikrą stalo analogiją. Tokias grafines aplinkas kadaise išpopuliarino Apple su savo MacOS, o paskui visi kiti irgi ėmė pamėgdžioti. Desktopas reiškia, kad ekrane yra kažkokios ikonytės, koksai tai gal meniu ir galimybės dirbti su failais ir katalogais, juos tampant, panašiai lyg tai būtų kokios tai popierių krūvos.
Nors būta daug įvairių bandymų nukrypti nuo desktopų ir sukurti kažką naujesnio, bet bandymai nepavyko ir tai ir liko populiariausia kompiuterių grafinių aplinkų rūšis.
Įvairios grafinės aplinkos, žinomos Pipedijai
Pipedija žino gyvą galą visokių grafinių aplinkų ir operacinių sistemų su tomis aplinkomis, piae kurias jūs gal net neįtarėte, nes jų išties buvo daug daugiau, nei galvojate. Kartais sunku pasakyti, kur riba tarp grafinės aplinkos ir operacinės sistemos, o kartais sunku pasakyti, kur riba tarp grafinės aplinkos ir grafikos, kuri daroma, ar tarp grafikos ir desktopo. Žodžiu, visaip tenai būna.
Tai čia kažkiek pavardinam, kad žinotumėte visokių, smarkiai skirtingų: