Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
CDE: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Aix_cde.png|480px|thumb|right|Kažkoksai [[AIX]] su CDE grafine aplinka]] | |||
'''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje. | '''CDE''' arba '''Common Desktop Environment''' - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms [[UNIX]] sistemoms. Išleista buvo [[1993]] metais, t.y., praėjus trims metams po [[Windows 3]] išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie [[1995]] metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių [[2000]]. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje. | ||
| 14 eilutė: | 15 eilutė: | ||
Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino [[Gnome]] ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau [[2012]] metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į [[Open Source]]. | Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino [[Gnome]] ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau [[2012]] metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į [[Open Source]]. | ||
Bene blogiausia CDE savybė buvo išvaizda ir [[spalvos]]. Šitą aplinką kuriant, nedalyvavo jokie normalūs dizaineriai. Įmonės naudojo krūvas testuotojų, kurie užtikrintų, kad vaizdą gerai matys ir supras žmonės, naudojantys netgi prasčiausius monitorius, o taip pat tie, kas šiaip silpnai įžiūri, o taip pat ir daltonikai, tai skaitomumas buvo geras. Bet vat spalvų parinkimas tai buvo blogesnis, negu [[Windows XP]]. Šleikščios ir klaikios spalvų kombinacijos ir bendrai klaikių spalvų desktopai - tai būdinga CDE savybė. | |||
Kažkiek prasmės tame CDE vis dar yra - nes kažkiek senovinių softų, skirtų visokiems specializuotiems reikalams ir dirbančių ant senų UNIX, buvo kuriami CDE aplinkai. Taigi, jei turite kokį nors naftos bazės valdymo softą, automatinių staklių valdymo softą ar dar kažką panašaus, industrinio - tai gali būti, kad CDE jums vis dar prireiks, ir gal dar reiks dešimtmetį-kitą, nes kai kurią įrangą įprasta eksploatuoti dešimtmečiais, jei ne ilgiau. Bet šiaip vartotojui CDE tėra kažkoksai praeities reliktas. | Kažkiek prasmės tame CDE vis dar yra - nes kažkiek senovinių softų, skirtų visokiems specializuotiems reikalams ir dirbančių ant senų UNIX, buvo kuriami CDE aplinkai. Taigi, jei turite kokį nors naftos bazės valdymo softą, automatinių staklių valdymo softą ar dar kažką panašaus, industrinio - tai gali būti, kad CDE jums vis dar prireiks, ir gal dar reiks dešimtmetį-kitą, nes kai kurią įrangą įprasta eksploatuoti dešimtmečiais, jei ne ilgiau. Bet šiaip vartotojui CDE tėra kažkoksai praeities reliktas. | ||
18:02, 25 rugsėjo 2024 versija
CDE arba Common Desktop Environment - tokia grafinė darbo aplinka, kaip sakant - desktopas, kuris buvo skirtas įvairioms UNIX sistemoms. Išleista buvo 1993 metais, t.y., praėjus trims metams po Windows 3 išleidimo, iš išvaizdos, lyginant - tai visai neblogai atrodė, kaip tiems laikams. Jau apie 1995 metus CDE buvo tikru UNIX grafinių aplinkų standartu, kuriuo išliko ir vėliau, bent iki kokių 2000. Tačiau kartu CDE ilgam pastrigo su tobulinimu ir taip ir pasiliko praeityje.
Common Desktop Environment aplinką sukūrė susimetę keli didžiausi UNIX sistemų ir darbo stočių gamintojai:
- Hewlett Packard, kuri jau turėjo Motif pagrindu padarytą darbo aplinką, skirtą desktopui, gerokai išyvstytą ant Apollo Computer darbo stočių - Visual User Environment
- IBM, kurie turėjo gana panašią darbo aplinką OS/2 sistemai ir buvo paruošusi labai detalią ir gerą vartotojų aplinkos specifikaciją iš serijos "daryk tiksliai, kaip parašyta ir gausis"
- Sun Microsystems, kurie turėjo jau neblogai išvystytą rinkinį visokiausių programų, su atidirbtom jų tarpusavio darbo priemonėmis ir tereikėjo jas tiesiog nukopinti - pvz., el. pašto programą, kalendorių ir panašiai
- USL, kuri buvo šiaip tradicinis visų UNIX sistemų vystymo žaidėjas ir viską sugebėdavo tarpusavy suderinti
CDE sistema buvo skirta X-Window grafinei aplinkai, tad turėjo visas X-Window savybes - pvz., galima buvo ant savo kompo dirbti su programa, kuri išties dirba kur nors visai kitame kompiuteryje. Tai aišku, dėl tokių galimybių šita aplinka buvo nepamainoma tiems, kas naudojo darbo stotis, užsiimdinėjo visokiu trimačiu modeliavimu ir panašiai, nes įprastų PC kompiuterių tokiems darbams nepakakdavo - tekdavo dalintis visokias galingesnes mašinas.
Kitą vertus, būdama uždara grafine aplinka, CDE netobulėjo, tad taip ir pasiliko beveik nevystoma. Kai kurie iš rimtesnių gamintojų dėl šių priežasčių kūrė nuosavas, pagerintas CDE versijas, bet dėl tokių pagerinimų tos versijos ėmė darytis nelabai suderinamos su kitomis UNIX versijomis.
Toliausiai čia pažengė Silicon Graphics, kuri pradžioje tą CDE įsidiegė savo IRIX sistemoje, bet jau po poros metų perdirbo į formaliai suderinamą, tačiau visiškai kito lygio grafinę aplinką - Indigo Magic Desktop, kurią dar kiek vėliau kažkodėl pervadino į IRIX Interactive Desktop. Šita desktopinė sistema jau buvo visai kito lygio, pvz., su vektorinės ir 3D grafikos (OpenGL) palaikymu ir panašiai. Tai šitoje sistemoje netgi ikonytės jau buvo vektorinės.
Bet paskirų kompanijų patobulinimai įtakos nedarė, tad galų gale CDE buvo užmirštas, vietoje jo visur įsitvirtino Gnome ir kitos grafinės UNIX aplinkos, o dar paskui, jau 2012 metais, kai pasidarė niekam nebereikalingas, CDE buvo paleistas į Open Source.
Bene blogiausia CDE savybė buvo išvaizda ir spalvos. Šitą aplinką kuriant, nedalyvavo jokie normalūs dizaineriai. Įmonės naudojo krūvas testuotojų, kurie užtikrintų, kad vaizdą gerai matys ir supras žmonės, naudojantys netgi prasčiausius monitorius, o taip pat tie, kas šiaip silpnai įžiūri, o taip pat ir daltonikai, tai skaitomumas buvo geras. Bet vat spalvų parinkimas tai buvo blogesnis, negu Windows XP. Šleikščios ir klaikios spalvų kombinacijos ir bendrai klaikių spalvų desktopai - tai būdinga CDE savybė.
Kažkiek prasmės tame CDE vis dar yra - nes kažkiek senovinių softų, skirtų visokiems specializuotiems reikalams ir dirbančių ant senų UNIX, buvo kuriami CDE aplinkai. Taigi, jei turite kokį nors naftos bazės valdymo softą, automatinių staklių valdymo softą ar dar kažką panašaus, industrinio - tai gali būti, kad CDE jums vis dar prireiks, ir gal dar reiks dešimtmetį-kitą, nes kai kurią įrangą įprasta eksploatuoti dešimtmečiais, jei ne ilgiau. Bet šiaip vartotojui CDE tėra kažkoksai praeities reliktas.
Yra ir vienas dalykas, kurio iki šiol neturi nei viena kita UNIX ar Linux tipo sistemoms skirta grafinė aplinka - tai dtksh grafinis šelas, kuris leido programuoti programas panašiai, kaip koks nors ksh, bet su grafine aplinka ir visomis tomis galimybėmis, kurias teikė Motif ir CDE. Tai šitas yra viena iš tų priežasčių, dėl kurių netgi praėjus tiek dešimtmečių ir taip smarkiai pasenus visai tai CDE aplinkai, kai kurios kompanijos iki šiol reikalauja, kad kokie nors kompiuteriai turėtų CDE aplinką ir viskas, ir jokia Gnome ar KDE jiems netinka.
| ||
| Linux distribucijos: | ||
| Desktopai: | ||
| Svarbios sąvokos: | ||
| Svarbios programos: | ||
| Ne Linux: | ||