Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
X-Window: Skirtumas tarp puslapio versijų
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms [[UNIX]] tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos [[Windows]], [[MacOS-X]] ir panašiai. Kažkodėl neretai šitas daiktas vadinamas dar "X11" - nes nuo kokios tai 11 tinklinių grafinių sistemų versijos kilęs. | '''X-Window''' arba '''X11''' - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms [[UNIX]] tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos [[Windows]], [[MacOS-X]] ir panašiai. Kažkodėl neretai šitas daiktas vadinamas dar "X11" - nes nuo kokios tai 11 tinklinių grafinių sistemų versijos kilęs. Visiškai pilnu pavadinimu šitas daiktas vadinasi labai gargariškai - '''X Window System - Version 11'''. | ||
Nors X-Window ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Kitaip tariant - tai ne tiek aplinka, kiek kažkokia API. | Nors X-Window ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Kitaip tariant - tai ne tiek aplinka, kiek kažkokia API. | ||
12 eilutė: | 12 eilutė: | ||
Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas. | Kadangi X-Window dirba per pilną [[TCP/IP]] steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos [[darbo stotys]] su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas. | ||
Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis [[UNIX]] sistemomis, pirmos, [[1984]] išleistos versijos buvo skirtos [[VAX]] kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su [[OpenVMS]] sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros [[IBM]] gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia [[BSD]] tipo [[UNIX]] sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai [[1987]] metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios. | |||
Kas dar įdomiau, iki X-Window buvo tokia W Window System, kuri buvo kuriama jau gal porą metų, bet kažkuo netiko. Tai kai ją programeriai perrašė, kardinaliai viską taisydami ir gerindami, tai galvojo, kaip pavadinti. Tai tiesiog paprastai sumąstė, kad po raidės [[W]] eina raidė [[X]], tai tegul vadinasi X Window System ir bus gerai. | |||
20:06, 1 rugsėjo 2024 versija
X-Window arba X11 - tokia grafinė aplinka, skirta visokioms UNIX tipo operacinėms sistemoms, nors, reikia pasakyti, yra ir X-Window realizacijos, skirtos Windows, MacOS-X ir panašiai. Kažkodėl neretai šitas daiktas vadinamas dar "X11" - nes nuo kokios tai 11 tinklinių grafinių sistemų versijos kilęs. Visiškai pilnu pavadinimu šitas daiktas vadinasi labai gargariškai - X Window System - Version 11.
Nors X-Window ir yra grafinė aplinka, šita grafinė aplinka nesuteikia galimybių dirbti vartotojui, nes tą daro atskiros programos - visokie desktopo menedžeriai, failų menedžeriai, langų menedžeriai ir kita. Kitaip tariant - tai ne tiek aplinka, kiek kažkokia API.
Tokie vartotojams skirti per X-Window dirbantys programų paketai būna gana įvairūs, bene populiariausi ir žinomiausi iš jų - tai XFCE, KDE ir Gnome, nors labiausiai užkietėję frykai kartais naudoja ir egzotiškesnius daiktus, pvz., CDE, TWM, Blackbox, GNUstep ar kitus.
Skirtingai nuo įprastų kompiuteriams grafinių sistemų, X-Window veikia visiškai kitaip - kaip tiesiog grafinis tarpsluoksnis tarp visokių programų ir vartotojo. Tai reiškia, kad pati X-Window sistema neduoda nieko - nei langų valdymo, nei failų valdymo, nei dar ko nors, o duoda tik atvaizdavimo sluoksnį. Tasai atvaizdavimo sluoksnis, tiesa, yra pasiekiamas per kompiuterinius tinklus, tad veikia kaip serveris, kuris rodo programas klientams.
Techniškai X-Window architektūra dar vadinama atvirkštine kliento-serverio architektūra, nes skirtingai nuo normalios, žmogus sėdi čia ne prie klientinės programos, o prie serverinės programos, tuo tarpu klientinės programos gali dirbti kažkur tinkle ir žmogus su jomis bendrauja tik per serverį.
Tokia architektūra reiškia, kad jūs galite pasileisti kokią nors programą, kuri valdys langus, ir štai su ta programa ir pasieksite tą patį X-Window serverį, o ta programa ir valdys to X-Window serverio langus. O tuose languose gali dirbti kokios nors dar programos, kurios gal bus visai kituose kompiuteriuose, bet su jomis jūs dirbsite taip, lyg jos būtų jūsų kompiuteryje.
Kadangi X-Window dirba per pilną TCP/IP steką, tai dideliu greičiu nepasižymi, nors šiais laikais, kai kompiuteriai ir tinklai pasidarė supergreiti, tai jau nebesudaro bėdų. Kadaise senovėje tai visgi buvo problema, nes netgi neblogos darbo stotys su ta X-Window sistema neretai kaip reikalas stabdydavo. Kitą vertus daugybė tinklinių galimybių, kurios senais laikais būdavo naudojamos, pvz., galimybė dirbti su programomis, kurios fiziškai yra paleistos visiškai kituose kompiuteriuose, dabar pasidarė nelabai kam reikalingos. Taigi, X-Window tėra kažkuo panašus į kokį tai programoms skirtą programinį video interfeisą ir viskas.
Nors X-Window visiems asocijuojasi su tikromis klasikinėmis UNIX sistemomis, pirmos, 1984 išleistos versijos buvo skirtos VAX kompiuteriams, konkrečiau VAXstation 100 (su grafiniais terminalais VS100) su OpenVMS sistema. Negana to, tos pirmos versijos buvo nespalvotos. Tiktai nuo 9 versijos X Window System buvo perkelta į visai nesusijusios architektūros IBM gamintus kompiuterius, kuriuose buvo kažkokia BSD tipo UNIX sistema. Realiai X Window System išplito tik nuo 10 versijos. O toji galutinė versija, kuri buvo smarkiai perdirbta, kardinaliai našesnė, perkeliama ir universali, pasirodė tiktai 1987 metais. Tai toji buvo jau 11 versija, tai todėl ji ir gavo pavadinimą X11. O jau ji kai tapo standartu, tai paskui visos vėlesnės X Window System versijos visvien vadindavosi X11, nesvarbu, kad naujesnės ir smarkiai besiskiriančios.
Kas dar įdomiau, iki X-Window buvo tokia W Window System, kuri buvo kuriama jau gal porą metų, bet kažkuo netiko. Tai kai ją programeriai perrašė, kardinaliai viską taisydami ir gerindami, tai galvojo, kaip pavadinti. Tai tiesiog paprastai sumąstė, kad po raidės W eina raidė X, tai tegul vadinasi X Window System ir bus gerai.
![]() | ||
Linux distribucijos: | ||
Desktopai: | ||
Svarbios sąvokos: | ||
Svarbios programos: | ||
Ne Linux: |