Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Radijo imtuvas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Puikiausias senovinis Telefunken firmos radijo imtuvas, prieš kokius 70 metų buvęs daugelio žmonių svajone, nes buvo ir gražus, ir labai kokybiškas.
Gal ir ne pats geriausias, bet vienas iš geriausių kada nors išleistų buitinių radijo imtuvų buvo dar 1983 metų Sony ICF-2002, kitur žinomas kaip ICF-7600D. Tai buvo pirmas pasaulyje kišeninis (mažos knygos formato) radijo imtuvas, savo savybėmis (puikiausiu jautrumu ir selektyvumu, dviem heterodinais, skaitmeniniu dažnių įvedimu ir pan.) prilygęs pusiau profesionaliems ir profesionaliems. Net ir šiais laikais šis imtuvas priskiriamas labai neblogiems ir kartu nepigiems.

Radijo imtuvas - toksai aparatas, per kurį galima girdėti radiją. Radijo laidos yra garsinės ir priimamos radijo bangomis, per kurias leidžiamos visokios kalbos ir muzika. Taigi, turint radijo imtuvą, galima tų laidų klausytis.

Šiais laikais, kai visur Youtube ar dar kokie nors internetai, pilni visokios muzikos, radijo imtuvai tampa atgyvena ir žalias jaunimėlis ir jauniausios Z kartos netgi nelabai supranta, kam ta radija ir ką su ja veikti. Taigi, po truputį radijo imtuvai tampa atgyvena ir juos naudoja nebent kokie nors radijo mėgėjai.

Senais gi laikais geriausia radija buvo VEF, nors buvo ir dar geresnė - Grundig. Tiesa, pastaroji buvo tokia gera, brangi ir reta, kad jos net pavadinimo dauguma nežinojo. Vienok jei VEF šiais laikais tapo mažai pritaikoma atgyvena, tai gerai išsilaikęs senas Grundig aparatas vis dar kainuoja juntamus pinigus, nes dėl puikių savo savybių leidžia klausytis tolimų radijo stočių netgi nepaisant to, kad šiųjų dabarties laikais beveik nelikę.

Senovėje dauguma radijo imtuvų priimdavo radijo stotis, transliuojančias ilgosiomis bangomis bei vidutinėmis bangomis. Tiktai brangūs, prabangūs dideli geri radijo imtuvai priimdavo dar ir trumpųjų bangų transliacijas. Paskui gi atsirado ultratrumposios bangos ir po kiek laiko tipiški vakarietiški radijo imtuvai ėmė priimdinėti jau tik vidutinių bangų ir ultratrumpųjų bangų transliacijas. Galų gale dabar, kai vidutinių bangų radijo stotys išnyko, tai dauguma imtuvų priima tiktai ultratrumpųjų bangų FM, netgi jei teoriškai ir galėtų kažkokias kitas bangas klausytis.


Radijo imtuvo sandara

Šiuolaikinis radijo imtuvas tipišku atveju susidaro iš kelių dalių. Konstrukcijų būna daur ir įvairių, tačiau tipiškiausia, nors ir ne paprasčiausia, yra taip vadinama superheterodininė schema, kur nuosekliai yra šios dalys:

  • Antena
  • Maitinimo šaltinis
  • Kontūras
  • Aukšto dažnio stiprintuvas
  • Heterodino dažnių generatorius
  • Dažnio maišiklis - heterodinas
  • Tarpinio dažnio stiprintuvas
  • Detektorius
  • Žemo (garsinio) dažnio stiprintuvas
  • Garsiakalbis

Paprastesnė, bet prasčiau veikianti, o todėl retesnė schema būna paprastesnė:

  • Antena
  • Maitinimo šaltinis
  • Kontūras
  • Aukšto dažnio stiprintuvas
  • Detektorius
  • Žemo (garsinio) dažnio stiprintuvas
  • Garsiakalbis

Aišku, yra ir sudėtingesnių, ir praprastesnių schemų, bet daugiau mažiau visos yra panašios. Įvairūs labai gerų firmų radijo imtuvai turi dažnio sintezatorių, kuris leidžia dažnį nustatyti elektroniniu būdu ir daug kartų tiksliau, nei mechaniniu kintamu kondensatoriumi. Dar geresni radijo imtuvai turi du ar netgi tris heterodinus (tarpinius dažnius), dėl kurių pasižymi dar didesniu selektyvumu ir jautrumu. Bet tokie radijo imtuvai jau būna gana reti ir gana brangūs.

Čia reikia suprasti šitas dvi sąvokas, nes jos yra pačios svarbiausios, vertinant radijo imtuvus:

  • Jautrumas - tai reiškia gebėjimą priimti ir sustiprinti signalą, kuris labai silpnas, t.y., signalą ateinantį iš labai tolimų nedidelės galios radijo stočių
  • Selektyvumas - tai gebėjimas nesumalti kelių skirtingų radijo stočių signalų į vieną krūvą, kur gal kažkas ir girdėsis, bet niekas nesupras, ką išvis girdi

Selektyvumas ir jautrumas yra gana priešingos savybės, vieną gerinant - paprastai stipriai prastėja kita. Todėl reikia išties gero radijo imtuvo, kad ir jautrumas, ir selektyvumas būtų geri.


Tipiškiausios radijo imtuvų schemos ir tipai

Tipiškiausi radijo imtuvai pagal savo principines veikimo schemas ir veikimo būdus:

Geriausi radijo imtuvai radijo mėgėjams

Šiame skyriuje aprašome pačius pradmenis, kuriuos verta žinoti, norint įsigyti radijo imtuvą ir imti klausytis įvairių radijo stočių iš kitų pasaulio galų. Tai išties kainuoja nebrangiai - skyrus kiek laiko ir pasiieškojus kažko gero internetų skelbimuose ar aukcionuose, įmanoma rasti kokį nors visai tinkamą radijo imtuvą vos už 10-20 eurų. Geresnį radijo imtuvą galima rasti už 20-40 eurų, o už kokį 100-250 eurų galima įsigyti pasirinktinai arba gerą naują kompaktišką pasaulio bangų imtuvą (t.y., pusiau profesionalų), arba kurį nors iš panašių legendinių, tapusių kolekciniais, pvz., kažką iš rinktinių Grundig, Panasonic ar Sony modelių.

Radijo imtuvų rūšys bendrai

Be abejonės, jei nori kokių nors radijo stočių klausytis, tai reikia įsigyti ir radijo imtuvą. Tam reikia susigaudyti kai kuriose sąvokose ir bendrai gauti truputį orientacijos pagrindus. Taigi, šiame skyriuje bus trys skyreliai apie tai, ką reikia žinoti, norint bendrai susigaudyti. Ypač to gebėjimo susigaudyti reikia todėl, kad normaliose parduotuvėse geresni radijo imtuvai pasitaiko labai retai (ir būna neišvaizdūs), o dažniausiai tų imtuvų tenka žvalgytis užsieniniuose internetuose ar vietiniuose lietuviškuose skelbimų puslapiuose, turgeliuose ir panašiai.


Radijo imtuvai, kurie netiks, tačiau greičiausiai pasitaikys

Radijo imtuvai, kurie vargu ar jums reikalingi:

  • Įvairūs dideli senoviniai griozdai su radijo lempomis. Paprastai dauguma jų nieko nepriima arba būna tiesiog sugedę nuo senatvės (išdžiūvę kondensatoriai), kas labiausiai būdinga rusiškai technikai. Pasižymi gana ribotu jautrumu. Kiek geresni yra kai kurie vakarietiški, ypač po II Pasaulinio karo gaminti radijo imtuvai, turintys trumpųjų bangų (anglų kalba SW, vokiečių kalba KW, rusų kalba KB) diapazonus.
  • Įprasti dviejų diapazonų AM/FM imtuvai. Tinka tik vietinėms FM stotims klausytis, nes AM pas juos reiškia vidutines bangas, o jose radijo stočių jau tiesiog nebeliko. Taigi, naujesni tokios rūšies radijo imtuvai net neturi AM diapazono išvis.
  • Dar labiau klasikiniai (pagrindinai sovietiniai) LW/MW (Long Wave/Medium Wave arba Langwelle/Mittelwelle), DB/CB (Dlinije Bolny/Crednije Bolni) - išvis nieko šiais laikais nebepriima, nes ilgosios bangos juo labiau nenaudojamos.
  • Radijo taškas - tai toksai kaip ir radijo imtuvas, bet jis išvis negali radijo bangų priimti, nes priima tik signalus per elektros laidus. O tokių radijo transliacijų jau seniai nėra.
  • Tiuneriai - labai kietai atrodantys, dideli HiFi įrangos gargarai, kurie paprastai priima tiktai FM diapazoną, kartais niekam nereikalingą vidutinių bangų AM, dar rečiau dar mažiau reikalingą LW ir tik jau absoliučiai retais atvejais pasitaiko kad būtų dar ir SW. Bet tokie atvejai būna tokie reti, kad apie juos užmirškit, nes nepasitaikys. Bendrai imant, tiuneriai duoda gerą, gražų garsą iš gerų FM stočių, tačiau šiaip tai yra šlamštas, kurio pirkti nereikia, nes jie gaudo, bet ne tą.


Radijo imtuvai, kurie verti dėmesio, bet kuriuos sunkiau surasti

Kokių radijo imtuvų reikia žvalgytis:

  • Ieškokite radijo imtuvų, kur būtų diapazonai SW (Short wave) arba KW (Kurzwelle). Dar geriau tinka radijo imtuvai su užrašu "World band receiver" ar "Synthesizer receiver" su nurodytu diapazonu maždaug nuo 100-30000 kHz arba 0,1-30 MHz (išties tai viena ir tas pat). Taip pat geri radijo imtuvai, kurie yra su daugeliu skalių, atrodančių panašiai, kaip kažkokios nesuprantamos lentelės. Jei skalė didelė, panaši į kvadratinę, per pusę radijo imtuvo ploto ir ten daugybė daugybė skaičių - tai gali būti, kad čia koks nors neblogas. Bet gali ir nebūti. Visaip būna.
  • Geri radijo imtuvai visai nebūtinai dideli. Dar apie 1975-1985 metus Vakaruose ėmė rastis, o paskui visur išpopuliarėjo kompaktinio formato radijo imtuvai, kurių dydis - maždaug kaip nedidelės knygos, ar labai labai mažo tapšninuko (tik storis daug didesnis). Tokiuose radijo imtuvuose kai kurios japonų firmos, pirmiausiai Sony ir Panasonic sutalpino tiek schemų, kad jie savo jautrumu, selektyvumu ir kitomis savybėmis galėjo lygintis su pusiau profesionaliais ar profesionaliais imtuvais. Vėliau tokių radijo imtuvų atsirado dar daugiau.
  • Visai nauji, pvz., Tecsun firmos radijo imtuvai kartais būna išvis kišeniniai, bet visvien turi gebėjimą priimti labai daug pačių įvairiausių radijo stočių, pasižymi labai geru jautrumu ir selektyvumu.
  • Bendrai pasižvalgykite dar ir kitame skyriuje, apie geriausias radijo imtuvų firmas. Yra ir daug kitų firmų, gaminusių ar gaminančių gerus radijo imtuvus, bet lengviau surasti kažką gero. Verta paieškoti konkrečių modelių aprašymų ir vertinimų kur nors Google.


Įvairūs sudėtingi radijo imtuvų atvejai

Kokiais radijo imtuvais verta abejoti ar tiesiog gerai susimąstyti, nes gal kažkas atrodys patraukliai, bet visvien bus problemų:

  • Nekreipkite dėmesio į tai, kad radijo imtuvas turi baisiai sudėtingai atrodančias rankenėles, skales ir panašiai. Kai kurie visiškai šūdini radijo imtuvai buvo tyčia daromi taip, kad atrodytų labai sudėtingai, nors išties yra šūdas. Kai kurie geri radijo imtuvai turi kelis ratukus, gana nedaug mygtukų ir nedidelį skaitmeninį indikatorių, t.y., visai paprastą išvaizdą. Žodžiu, išvaizda yra niekas.
  • Sovietiniai radijo imtuvai nėra geri, realiai nėra nei vieno gero ar netgi pusėtino sovietinio radijo imtuvo, jei jau juos lyginsim su vakarietiškais. Absoliuti dauguma sovietinių radijo imtuvų yra visiškai netinkami, nes turi tik DB/CB diapazonus, o KB diapazono neturi išviso. O kurie turi KB diapazoną, tai tas diapazonas būna nepilnas. Sovietiniai radijo imtuvai tinkami tik pabandymui, bet ir tai nelabai, nes gali būti, kad vien dėl blogo imtuvo nieko neišgirsite ir nusivilsite.
    • JFYI: vienintelis sovietinis radijo imtuvas, pakenčiamiau tempęs visus diapazonus ir turėjęs geresnį jautrumą, buvo toksai "Kazachstan", kuris buvo parduodamas tiktai registruotiems DOSAAF radijo mėgėjų būrelių nariams, turintiems specialų leidimą ir tik per DOSAAF vidinę prekybą (t.y., parduotuvėse išvis jo nebūdavo). Tas radijo imtuvas atrodė taip baisiai, kad jums geriau to išvis nežinoti. Ir tai, eiliniai Sony, Panasonic ar Grundig radijo imtuvai lenkė tą Kazachstan savo charakteristikomis, taigi, jei sovietų radijo mėgėjai gaudavo šansą, tai įsigydavo kokį nors vakarietišką radijo imtuvą.
    • Tokie radijo imtuvai, kaip VEF ir kiti (pvz., Okean) - tapo legenda dėl to, kad jais žmonės klausydavosi radijo balsų, bet šiais laikais iš jų maža naudos, netgi jei per stebuklą imtuvas kažkodėl bus veikiantis. Per mažas selektyvumas ir jautrumas. Gal kažkada jie atrodė gerai, bet dabar jie kels nusivylimą. Nors, jei pasiseks, jais galite priimti kokią nors labai galingą tolimą stotį, kuri greičiausiai bus propagandinis Kinijos valstybinis radijas, transliuojantis kinų, rusų ar anglų kalbomis.
    • Vienas keistas paradoksas, dėl kurio daugelis senų perdylų galvoja, kad sovietiniai imtuvai buvo visai jautrūs - tai tas, kad prieš keliasdešimt metų pasaulyje buvo daug labai didelės galios radijo stočių, kai kurios, kaip kad Liuksemburgo radijas, buvo šimtų kilovatų galios, todėl girdimos kraštutinai toli netgi ir su labai labai prastu radijo imtuvu. Dabar tokių galingų radijo stočių beveik nebeliko (išimtį sudaro tik minėta Kinija).
  • Įvairūs jums nežinomi kinietiški radijo imtuvai. Tarp jų, kaip bebūtų keista, retkarčiais pasitaiko visai neblogų (pakanka prisiminti, kaip kadaise išgarsėjo Degen ar Tecsun firmos), tačiau dažniau tai būna pakankamai prasti imtuvai, už kuriuos blogesni būna tiktai sovietiniai. Visgi jei pamatysite kinietišką radijo imtuvą su daug daug diapazonų ar "World band" užrašu ir panašiai - gali būti, kad ten bus kažkas įdomesnio, o gal netgi ir labai gero (retais atvejais). Bet būkite atsargūs.
  • Taip vadinami skeneriai - pusiau profesionalūs ar profesionalūs radijo imtuvai, kurie sugeba automatiškai skenuoti visas bangas. Dažniausiai tokie imtuvai yra naudojami arti esančių stiprių stočių paieškai, todėl tie labiau patyrę radijo mėgėjai, kurie vadinami DX-eriais, tokius paprastai vadina šūdu, nes nepaisant jokių savybių, jautrumas ir selektyvumas būna paaukotas tam, kad imtuvas galėtų skanuoti eterį automatiškai.
  • Pusiau profesionalūs ar profesionalūs radijo imtuvai - dideli griozdai, gaminami Kenwood, ICOM, Yaesu ir dar kelių firmų. Kainuoja pasakiškai daug (tūkstančiais), netgi seni kainuoja labai brangiai (pvz., kelių dešimtmečių profesionalus Kenwood gali kainuoti kokius 500 eurų), ir nors galimybių duoda labai daug, visiškai pradedančiam radijo mėgėjui tai yra visgi per baisiai jau galingas dalykas.

Geriausios radijo imtuvų firmos

Geros firmos, kurias verta įsiminti. Ne visi šių firmų radijo imtuvai geri, bet kai kurie yra tinkami radijo mėgėjams:

  • Sony - kai kurie iš vėlyviausių modelių buvo tokie neįtikėtinai geri, kad net praėjus 30-40 metų, išlikę seni imtuvai be jokio taisymo pakliūna į geriausių radijo imtuvų topus iš visko, ką tik galima gauti rinkoje.
  • Panasonic - daugelis šių imtuvų tokie geri, kad netgi kažkiek lenkia kai kuriuos iš geriausių Sony imtuvų. Kaip sako, jautrumo ribas mini imtuvams Panasonic nubrėžė apie 1990 su paskutiniais savo modeliais, tada imtuvus nustojo gaminti, bet jų taip niekas ir nepralenkė iki šiol
  • Grundig - daugelis gerų Yacht Boy ir Satellit radijo imtuvų, kai kurie didžiuliai (Satellit), kai kurie maži (Yacht Boy), kai kurie priima tik oficialius diapazonus (Yacht Boy), kai kurie visus (Satellit), pasižymi puikiausiu jautrumu ir kitomis geromis savybėmis, artimomis jau netgi visai profesionaliems imtuvams. Bet yra ir daug šlamšto su užrašu Grundig, tai neapsirikite. Kaip radijo mėgėjui, Grundig yra vienas iš sunkesnių pasirinkimų, nes kompaktiniai modeliai turi trūkumų bangų diapazonuose, o dideli modeliai yra sunkūs, dideli ir brangūs (netgi tie, kurie jau visai susenę).
  • Kenwood - faktiškai čia kalbėti verta tik apie pusiau profesionalius ir profesionalius radijo imtuvus, kurie labai geri, užima daug vietos, baisiai įspūdingai atrodo, bet ir yra labai brangūs.
  • ICOM - irgi labai geri profesionalūs ir pusiau profesionalūs radijo imtuvai, faktiškai su visomis geromis ir blogomis Kenwood savybėmis
  • Yaesu - irgi, dar viena labai gerų profesionalių ir pusiau profesionalių radijo imtuvų firma, ir taip pat vėlgi su tomis pačiomis Kenwood ar ICOM savybėmis
  • Eton - daug įvairių radijo imtuvų, dažniau gerų, nors kartais ir visiškai pigaus šlamšto. Ši firma dabar yra perėmusi Grundig prekės ženklą radijo imtuvų gamyboje, tad jei pirksite kokį nors naują kietai atrodantį Grundig, tai išties bus Eton, bet tai visvien bus labai geras radijo imtuvas.
  • Degen - kadaise egzistavęs labai gerų kompaktiškų ir pigių (bet kartais nekokybiškų) radijo imtuvų gamintojas, kuriam šitas biznis nepasisekė, tai dabar gamina ne radijo imtuvus, o maitinimo blokus ir kitą pigų šlamštą. Vienok senų Degen radijo imtuvų vis dar galima rasti įvairiuose skelbimuose ir aukcionuose, o jie (kai būna veikiantys) yra tikrai netoli geriausių standartų ir kartu vis dar pigūs (nors kaina po truputį kyla).
  • Sangean - garsi Taivano firma, gaminanti radijo imtuvus jau daugelį metų. Kažkada tapo vienu iš rimčiausių konkurentų, kurie iš rimtesnės radijo mėgėjų rinkos išstūmė tokias firmas, kaip Sony, Grundig ir Panasonic, nes gamino labai gerus imtuvus daug kartų pigiau. Dabar jau tie Sangean imtuvai nėra tokie pigūs (o kurie pigūs - tai ir neverti pirkimo, nes ne tam skirti), bet world band imtuvų segmentas yra vis dar labai geras.
  • Tecsun - gana nauja kinų firma, kuri išaugo iš to, kad gamino gerų radijo imtuvų klonus, nesidrovėdama gaminti kokius nors imtuvus vieniems, o nežymiai modifikuotus savus variantus pardavinėti kitiems. Kadangi tie klonuoti variantai būdavo geri, tai ilgainiui firma išplito, įsitvirtino ir jau yra tapusi visai rimtu brendu, kurį rinktis ganėtinai verta. Problema gali būti nebent tai, kad kartais pasitaiko visokia nekokybė. Tasai kartais būna gana dažnai, o neretai ir smarkiai. Bet už pigiai.


Japonų radijo imtuvų gamintojai

Labai geras ir sąlyginai nebrangus pasirinkimas - nusipirkti gana seną geros japonų firmos buitinį radijo imtuvą, gamintą apie kokius 1980-1990 metus. Tuo metu radijo imtuvai jau buvo labai geri, tačiau nebuvo atėjusi Didžioji audio krizė, per kurią daugelis firmų žlugo, o nežlugusios - pradėjo gaminti prastą ir kuo pigesnę aparatūrą. Taigi, minimo periodo radijo imtuvas gali būti netgi labai geras pasirinkimas, jei rinksitės gerai.

Turėkite omeny, kad čia reikia atsižvelgti į firmų pobūdį ir rinktis tik vieną iš dviejų kompanijų - Sony ir Panasonic (pastaroji dar gali pasitaikyti pora kitų pavadinimų - kaip National ar National Panasonic).

Visi žino, kad dauguma japonų firmų gamino gerus japoniškus magnetofonus, tačiau mažai kas žino, kad tik pora iš buitinių gamintojų gamino gerus radijo imtuvus - tai Sony ir Panasonic firmos. Praktiškai visi kiti japonų buitinės technikos gamintojai gamino gerai atrodančius, tačiau išskirtinai šūdinus radijo imtuvus, pasižyminčius labai prastu jautrumu ir selektyvumu, tačiau atrodančius labai gražiai ir kultūringai. Aišku, visvien tie imtuvai buvo daug daug geresni, nei koks nors VEF, bet lyginant su gerais imtuvais, jie visvien buvo šūdas.

Kitaip tariant, pagal išvaizdą koks nors AIWA radijo imtuvas gali atrodyti taip pat gerai, kaip Sony ar Panasonic, bet realiai bus visiškas šūdas, nors kita tos pačios firmos aparatūra gali būti visai nebloga, nes firma visai su gera reputacija.

Atskira išimtis iš japonų buitinės technikos gamintojų, aišku, yra Kenwood - šita kompanija išaugo kaip specializuotas profesionalių ir pusiau profesionalių radijo imtuvų gamintojas, o tik paskui pasuko į buitinės technikos gamybą. Taigi, profesionalūs ir pusiau profesionalūs Kenwood imtuvai kokybe pasižymėjo labai gera, bet tai jau ne buitinė rinka.

Dar žr.

Gauta iš „https://www.pipedija.com/index.php?title=Radijo_imtuvas&oldid=65530“