Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Naikintuvas
Naikintuvas - tam tikras lėktuvas, skirtas kitų lėktuvų, sraigtasparnių, dronų ar dar kitų skraidančių aparatų naikinimui. Šiais laikais naikintuvai dažniausiai turi ir kitas funkcijas, dauguma jų bent iš dalies pritaikomi ir žemės taikinių naikinimui, radioelektroninei kovai ir pan..
Kovai prieš oro taikinius skirta naikintuvų ginkluotė - pagrindinai mažo kalibro greitšaudžiai pabūklai, oras-oras raketos, naujesniais laikais bandomi ir lazeriai. Taip pat svarbios darosi ir įvairios radioelektroninės kovos priemonės, visokie triukšmo generatoriai ir kita įranga.
Antžeminių taikinių naikinimui naikintuvuose naudojamos oras-žemė raketos, valdomos ir nevaldomos aviacinės bombos ir pan., tačiau tai šiais laikais laikoma antraeile naikintuvų funkcija. Nors kai kurie politikai ir bando spausti ir vėl daryti klaidą, kurią kadaise, su trečios kartos naikintuvais, daugelis šalių jau ir padarė.
Pipedijai žinomi naikintuvai
Čia truputis pačių garsiausių, žymiausių ir geriausių naikintuvų, kurie dėl kokių nors priežasčių tapo ir įdomiausiais. Tai aišku, kad ne visi, bet vis gal kažkas įdomaus.
Yra buvę dvi naikintuvų eros - stūmoklinė ir reaktyvinė. Stūmokliniai naikintuvai (turintys stūmoklinius variklius ir propelerius) buvo gaminami iki pat II Pasaulinio karo, tačiau tuo metu atsirado pirmi reaktyviniai naikintuvai, ir pastarieji buvo tiek smarkiai geresni už stūmoklinius, kad išstūmė pastaruosius vos per kelerius metus. Taigi, kad ir kiek geri atrodė kai kurie stūmokliniai naikintuvai apie 1943, tiek pat atsilikę ir priešistoriniai jie pradėjo atrodyti jau kokiais 1947.
Pati paskutinė, moderniausia stūmoklinių, propelerius turinčių naikintuvų karta tapo atgyvena vos per kelerius metus nuo reaktyvinių naikintuvų atsiradimo - visa tai dėl kone dvigubai mažesnio greičio. Paradoksas, bet vos kokias dešimčia metų vėliau gaminti reaktyviniai naikintuvai kai kuriose valstybėse buvo naudojami apie pusę šimtmečio.
Tai čia sąrašą suskirstome būtent pagal reaktyvinių naikintuvų kartas. O ankstesni naikintuvai vadinami tiesiog šiaip stūmokliniais naikintuvais, kur apie kartas vargu, ar verta kalbėti.
Pirmos kartos naikintuvai
Pirmosios kartos naikintuvai - tai tie reaktyviniai naikintuvai, kurie buvo kurti dar II Pasaulinio karo metais arba labai greitai po to karo, remiantis karo metu sukurtomis ar pagrobtomis technologijomis. Bendras šios naikintuvų kartos požymis - jie yra ikigarsiniai arba transgarsiniai, t.y., pasiekiantys garso greitį, bet visvien jo neviršijantys.
Šita naikintuvų karta turi vieną bendrą bruožą - jos kūrėjai arba naudotojai vis dar vadovavosi ankstesnių, propelerinių naikintuvų patirtimis. Netgi kai tomis patirtimis kas nors bandydavo nesivadovauti, pvz., nenaudoti patrankėlių, o naudoti tik raketas, realūs oro mūšiai greitai parodydavo, kad norom-nenorom visvien reikia vadovautis patirtimis, kurios gautos II Pasaulinio karo metais. Žodžiu, lėktuvai turėjo kitokius variklius, skraidė geriau, bet visvien viskas buvo panašiai, kaip per II Pasaulinį karą.
Dauguma savo savybių antros kartos naikintuvai panašesni į senesnius stūmoklinius naikintuvus, tačiau skraido visgi greičiau irba dar ir aukščiau. Žinomiausi modeliai yra šie:
Plačiausias pirmos kartos naikintuvų naudojimas vyko Korėjos karo metu - tada ta naikintuvų karta ir ištobulėjo tiek, kad lėktuvų kūrėjams kilo mintis, kad be kažkokių kardinalių pokyčių čia apsieiti nesigaus.
Antros kartos naikintuvai
Antrosios kartos naikintuvai atsirado po Korėjos karo, kai visos šalys įsitikino, kad lėktuvai yra per lėti ir reikia kažko kardinaliai galingesnio. Taigi, atsirado viršgarsiniai lėktuvai. Daugelis jų pasiekdavo maždaug 2 machų greitį. Būtent tas viršgarsinis greitis ir yra svarbiausias skiriamasis bruožas - ikigarsiniai naikintuvai dažniausiai priskiriami pirmai kartai, o viršgarsiniai - jau antrai kartai.
Greičių skirtumas čia tikrai labai svarbus, nes viena yra, kai 1943 metų propelerinį naikintuvą pasiveja 300 km/h greičiau skrendantis 1953 gamybos reaktyvinis naikintuvas, o visai kas kita yra, kai 1953 gamybos naikintuvą pasiveja 1300 km/h greičiau skrendantis 1963 naikintuvas. Greičių skirtumas gavosi toksai neįtikėtinas, kad dauguma pirmos kartos naikintuvų tiesiog prarado prasmę.
Kita būdinga šių lėktuvų savybė buvo radarai. Nors radarus turėjo ir kai kurie pirmos kartos, ir netgi propeleriniai naikintuvai, visgi anie radarai būdavo prasti. Būtent su šita naikintuvų karta atsirado pakankamai geri radarai, galintys gana toli aptikti taikinį, o paskui dar ir nukreipti į taikinį raketas.
Žinomiausi antros kartos naikintuvai yra tokie:
- F-102 Delta Dagger
- F-104 Starfighter
- F-106 Delta Dart
- Mig-19
- Mig-21
- Mig-25
- Su-15
- Dassault Super Mystere
- Dassault Mirage III
- English Electric Lightning
- Saab Draken
Kai kurie iš antrosios kartos naikintuvų buvo tokie geri, kad kaip parodė vėlesni laikai, neblogai galėjo dorotis ir su trečia, ir netgi su ketvirta naikintuvų karta. Bene labiausiai išskirtiniu antroje kartoje tapo English Electric Lightning, kuris nors ir buvo labai jau specializuotas, bet skraidė taip greitai ir aukštai, kad netgi ketvirta naikintuvų karta jo nepralenkė.
Trečios kartos naikintuvai
Trečios kartos naikintuvai buvo, iš esmės, gana panašūs į antros kartos naikintuvus, tačiau jau ne tokie specializuoti. Jeigu pirmoji karta buvo kuriama tiesiog oro mūšiams, antroji karta jau buvo kuriama, galvojant apie tai, kad naikintuvai gali būti panaudoti ir kaip bombonešiai, o ir patys oro mūšiai gali būti įvairūs - vienais atvejais kažkur greta, o kitais - kažkur už poros tūkstančių kilometrų. Taigi, naikintuvai pasidarė daug didesni, sunkesni, daug toliau skrendantys ir kartu gavo daug galingesnius, toliau veikiančius radarus.
Šiai kartai priskiriami naikintuvai, kurie turi galimybes raketomis ar bombomis naikinti žemės taikinius, taip pat beveik visi kintamą sparno geometriją turintys naikintuvai, ir visi naikintuvai, turintys reaktyvinius variklius su dviem kontūrais (išoriniu ir vidiniu). Bene ryškiausias šios kartos naikintuvų konceptas - tai universalūs naikintuvai-bombonešiai, į kuriuos ir buvo labiausiai sutalpintos šių naikintuvų idėjos. Daugeliu atvejų būdavo įsivaizduojama, kad tokiems naikintuvams neprireiks dalyvauti manevriniuose oro mūšiuose, nes priešus jie numuš iš toli, iš už 100 kilometrų, o taip pat, kad tas pats lėktuvas galės ir oro mūšiuose dalyvauti, ir bombas mėtyti.
Bendriausias trečios kartos naikintuvų bruožas, skiriantis juos nuo antros kartos - kad tai lėktuvai, kurie būdavo skirti viskam, o tai reiškia - kad ir išvis neaišku kam, todėl oro mūšiuose dažnai prastesni už antros kartos naikintuvus. Kartais netgi labai smarkiai prastesni. Kartais tiesiog katastrofiškai prastesni. Trečioje kartoje buvo labai daug visiškų nevykėlių, nors kai kurie iš jų ir buvo kokie nors labai įdomūs, gražūs ar daug žadantys.
Trečios kartos naikintuvai yra universalūs, dideli, nemanevringi, toliaskraidžiai ir neaišku, kam skirti. Savo realiomis kovinėmis savybėmis daugelis trečios kartos naikintuvų gerokai nusileido antros kartos nakintuvams. Iš esmės, tai tokia feilinusi nakintuvų karta, nors kai kurie iš tų naikintuvų visgi buvo geri, pavykę. Bet deja, tik nedaugelis.
Tokie naikintuvai ar naikintuvai-bombonešiai dažniausiai priskiriami trečiai naikintuvų kartai:
Kai kurie trečios kartos naikintuvai užėmė tokias įdomias nišas, kad sunkiai pakeičiami net ir dabar, kaip pvz., Hawker Harrier, bet tos nišos atsirado visai ne dėl to, kad jie būtų buvę geri naikintuvai, o dėl to, kad jie toms nišoms ir buvo kurti.
Visgi dažniausiai geri naikintuvai trečiai kartai nepriskiriami - jei naikintuvas yra geras, tai jis matyt bus arba antros, arba ketvirtos kartos, o trečiai kartai jis dažniausiai bus priskirtas, jei bus niekam netinkamas universalus šūdas.
Ketvirtos kartos naikintuvai
Ketvirtosios kartos naikintuvai atsirado po to, kai paaiškėjo, kad visa naikintuvų-bombonešių ir panašių universalių aparatų idėja yra ne kas kita, o kunigas-santechnikas, nusileidęs lakūnams ant galvų. Tie trečios kartos naikintuvai buvo tinkami viskam ir netinkami niekam. Taigi, čia pirmiausiai amerikiečiai, o paskui ir visi kiti sugrįžo prie minties, kad naikintuvas turi būti naikintuvas. Taigi, bendras ketvirtos kartos naikintuvų skiriamasis bruožas - beveik visais atvejais (tik su sąlyginėmis išimtimis) šie naikintuvai yra, visų pirma, būtent oro taikiniams naikinti skirti naikintuvai, o ne universalūs neaišku kas.
Oficialiai pirmu 4 kartos naikintuvu dažnai vadinamas F-14, nors savo savybėmis jis labiau visgi priminė trečios kartos naikintuvus. Tačiau, lyginant su trečia karta, jis buvo tiek smarkiai ištobulintas, turėjo tokią neįtikėtinai gerą elektroniką, galimybę veikti kartu su kitais naikintuvais ir kartu tiek geresnį pritaikymą oro mūšiams, kad niekam neapsivertė liežuvis jį vadinti trečios kartos naikintuvu. Taip jį ir priskyrė ketvirtai kartai.
Realiai pirmas tipiškas pilnavertis ketvirtos kartos naikintuvas buvo F-16, kuris buvo sukurtas, remiantis akrobatinės energetikos teorija, kuri sakė, kad lėktuvai, skirti oro mūšiams, turi būti skirti oro mūšiams, o ne bombardavimams, todėl turi būti daromi manevringais, o ne daug ir toli bombų nunešančiais. Ši teorija sakė, kad oro mūšio baigtį nulemia keli dalykai - kiek gerai naikintuvas gali išnaudoti savo potencinę energiją, kai skrenda aukštai ir tada puola taikinį žemiau, kiek daug kinetinės (greičio) energijos jis išsaugo per manevrus ir kiek greitai jis gali tą savo kinetinę ir potencinę energiją atkurti. Iš F-16 kūrėjų panašias idėjas dar labai ankstyvose projektavimo stadijose perėmė ir F-15 kūrėjai.
Kaip papildomos tokių naikintuvų savybės - tai labai gera elektronika, radarai, galintys matyti taikinius, esančius žemiau horizonto, galimybė keliems lėktuvams keistis duomenimis apie taikinius tarpusavy, o taip pat platus kompozicinių medžiagų naudojimas. Šie naikintuvai paprastai neturi kintamos sparnų geometrijos, išimtimi laikomas tik F-14.
Taigi, esminis ketvirtos kartos naikintuvų skiriamasis bruožas - tai daug geresnė aeordinamika, didelis manevringumas ir, svarbiausia, labai didelės sąlyginės galios varikliai. Labai įprasta, kad variklių trauka pas šiuos naikintuvus viršija paties lėktuvo masę.
Kartais pirmuoju ketvirtos kartos naikintuvų dar būna įvardijamas British Electric Lightning, kuris istoriškai priskiriamas antrai kartai. Šitas įvardinimas yra pakankamai teisingas, nes tas naikintuvas buvo toksai žvėris, kad tikrai galėtų su ketvirta karta kažkiek pakovoti.
Yra ir atvirkščių variantų - pvz., F/A-18 buvo gaminamas, kaip universalus aparatas, t.y., panašiai kaip 3 kartos naikintuvai. Tačiau realiai jis buvo kuriamas, kaip oro mūšiams skirtas naikintuvas, kuris turėjo pakeisti F-16, o tik paskui, nepavykus jo parduoti kaip naikintuvo, pervadintas į tipo Fighter/Attack ir tada jau prastumtas, kaip universalus aparatas. Realiai, nepaisant dirbtinio universalumo, jis buvo sukurtas kaip tipiškas išvystytas ketvirtos kartos naikintuvas.
Tipiški ketvirtos kartos naikintuvai paprastai įvardinami būna tokie:
4.5 kartos naikintuvai
Šitą naikintuvų kartą susigalvojo įvairūs gamintojai, kurie bandė pavaizduoti, kad jų naikintuvai nėra ketvirtos kartos, o yra esą kažkuo tai geresni. Pavaizduoti pernelyg daug nesigavo, tačiau toksai terminas lyg ir prigijo.
Pirmiausiai tokiai kartai buvo priskirtas Eurofighter, nes nors ir neturėdamas nematomo lėktuvo savybių, jis turėjo tokį kiekį priešo elektronikai slopinti ir apgaudinėti skirtos įrangos bei galimybių (pvz., vienas seka taikinį radaru, kitas, iš tylos zonos, apšaudo taikinį raketomis, o trečias, iš toliau, dengia antrąjį triukšmu) kad iš esmės visgi daugeliu praktinių savybių prilygo 5 kartos naikintuvams.
Kažkiek panašių savybių gali turėti dar ir Dassault Rafale ar Saab Gripen naikintuvai, tačiau tai visgi nebuvo taip demonstruojama, tai gali būti, kad tenai visgi yra pritempinėjimo.
Vėliau į panašią 4.5 kartą, o tarpais netgi ir į 5 kartą ėmė pretenduoti ir kiti gamintojai, pvz., Rusija, kaip įpratusi, pradėjo skelbti, kad jos seni naikintuvai yra tokie, nors išties tenai yra paprastas analo govnet.
Penktos kartos naikintuvai
Penktosios kartos naikintuvų esminis bruožas - tai nematomumas. Savo esme tai yra pilnai ar dalinai nematomi lėktuvai, kuriuos yra sunku susekti įprastomis priemonėmis, t.y., radarai ir įprastos priešlėktuvinės sistemos jų nemato.
Šiuo metu pasaulyje yra tik du realiai funkcionalūs penktos kartos naikintuvai, abu amerikietiški, labai brangūs, tačiau išties nepralenkiami, pervedantys oro mūšius į visai kitokią kategoriją, kur priešas negali jų susekti, o šie gi - priešą gali naikinti be jokių problemų:
Be jų yra dar pora, pretenduojančių į panašias savybes:
Abu šie naikintuvai yra laikomi pereinamaisiais tarp 4 ir 5 kartos naikintuvų, nes nei vienas iš jų nepasižymi nei geru nematomumu, nei dar kokiomis nors išskirtinėmis savybėmis.
Šeštos kartos naikintuvai
Šeštosios kartos naikintuvai kol kas yra daugiau teorinis konceptas, tačiau jau visgi apie tai yra mąstma. Kai kurios šalys kalba apie būsimas baisiai geras tų naikintuvų charakteristikas, pvz., neįtikėtinus greičius, tačiau kitos šalys sako, kad tai bus tiesiog banaliai dronai, valdomi per nuotolį. Dar kiti kalba apie sudėtingus kompleksus iš centrinio naikintuvo ir daugelio jį lydinčių dronų.
Vienok kol kas čia visgi tiktai teorijos, o kaip bus - tai dar teks pamatyti, juoba kad dar ir penkta naikintuvų karta vis dar turi daug daug daug erdvės tobulėjimui.