English Electric Lightning

English Electric Lightning - specialios paskirties britiški naikintuvai, priimti į JK ginkluotę 1960 ir formaliai tarnavę iki 1988, nors vėliau dar daugelį metų laikyti rezerve, neišslaptinant jų realių charakteristikų. Laikomi vienais iš labiausiai vykusių, tiesiog legendinių naikintuvų, nors naudoti vos keliose valstybėse, o ir tose labai ribotai.

English Electric Lightning labai įsimenami ir dėl savo išvaizdos - su varikliais, kurie vienas virš kito ir keistokos formos sparnais, primenančias rodykles ar, gal būt, muses. Keisti, maži, labai mažais atstumais (iki kelių šimtų kilometrų spinduliu) veikę naikintuvai daugelį metų buvo visiški greičio ir ypač skrydžio aukščio rekordininkai.

English Electric Lightning naikintuvai

English Electric Lightning naikintuvų paskirtis buvo viena - labai grreitas, operatyvus sovietų bombonešių perėmimas ir sunaikinimas, anksčiau, nei šie priartės prie Britanijos tokiu atstumu, iš kurio galėtų paleisti sparnuotąsias raketas su branduoliniu ginklu. Tuo metu sparnuotųjų raketų skrydžio nuotolis siekė iki 100km, o bombonešiai skrisdavo pakankamai aukštai, tad šitai reiškė, kad nauji naikintuvai, radarams pamačius bombonešius, turi vos per kelias minutes turi ir pakilti į gana didelį aukštį, ir pasiekti tuos bombonešius, ir numušti.

Dėl šių reikalavimų English Electric Lightning tapo pirmais pasaulyje naikintuvais, kurių turbinų trauka viršijo viso lėktuvo masę. Maksimalus oficialus greitis buvo 2,2 Macho, kuo daugelis netikėjo netgi tais laikais, kai britai vis dar juos aktyviai eksploatavo ir visas charakteristikas smarkiai slėpė. Jau vėliau, per kelis incidentus paaiškėjo, kad šis greitis buvo tiesiog naglai užmažintas, matomai siekiant dezinformuoti potencialų priešininką - SSRS. Kaip spėjama, maksimalus greitis itin dideliame aukštyje galėjo siekti gerokai virš 2,5 Macho ir artėti link 2,8 Macho ar netgi daugiau.

Darant palyginamuosius skrydžius kartu su amerikietišku F-104 (kuris apie 1960 buvo laikomas rekordiškai greitu serijiniu naikintuvu), British Electric Lightning šiuos darydavo momentaliai, kaip vaikiškus lėktuvėlius visais skrydžio režimais, išskyrus vieną - žemame aukštyje.

Oficialiai lėktuvo turbinų trauka forsažo metu buvo 2x7,5 tonos, esant lėktuvo kilimo masei apie 18,5 tonos. Realiai žinoma, kad turbinų traukos skaičiai buvo gerokai užmažinti (pvz., prie lėktuvų aprašymų gerokai mažesni, nei paskirai prie turbinų aprašymų) ir suminė turbinų trauka siekė netoli 20 tonų.

Oficialios aukščio lubos buvo laikomos apie 18km, tačiau RAF (Royal Air Force) lakūnai paprastai dalį skrydžio atlikdavo bent 20-22km aukštyje, o dalinai valdoma trajektorija (balistinė dėl krentančios variklio traukos, bet su vis dar veikiančiais vairais) galėdavo pasiekti 25km aukštį. Ribinis pasiekiamas aukštis, kur lėktuvas vis dar būdavo valdomas, buvo apie 26-27km, tačiau lakūnai teigdavo, kad tokiame aukštyje lėktuvo valdomumas jau krenta.

Pagal kilimo greitį labai ilgai šie naikintuvai buvo nepralenkiamais (gerokai virš 100 m/s), iš britų naudotų lėktuvų juos aplenkė tik keliasdešimt metų vėliau sukurtas Eurofighter Typhoon.