F-4 Phantom II

F-4 Phantom buvo bene pirmas pasaulyje serijinis lėktuvas, galėjęs skristi viršgarsiniu greičiu jūros lygyje.

Lėktuvas buvo išties pakankamai vykęs, kad skraidytų netgi be sparnų. Kartą per klaidą F-4 Phantom lakūnas pakilo nuo lėktuvnešio su sulenktais sparnais, t.y., praktiškai be sparnų. Nu ir ką - paskraidė, paskraidė ir sėkmingai nusileido.

McDonnell Douglas F-4 Phantom II - didžiausiais kiekiais JAV gamintas naikintuvas, vienas iš svarbiausių Šaltojo karo laikų karinių lėktuvų. Plačiai naudotas įvairiausiose šalyse, gamintas nuo 1958 iki pat 1981 metų. F-4 Phantom II yra laikomas vienu iš pačių sėkmingiausių visų laikų naikintuvų, nors pagal paskirtį buvo labai universalus lėktuvas - naudotas dar ir žvalgybai, ir kaip bombonešis.

Per visą gamybos laiką pagaminta 5195 F-4 Phantom II naikintuvų, dalis iš jų vis dar yra naudojami įvairių valstybių karinėse oro pajėgose.

F-4 Phantom II istorija

McDonnel FH Phantom

Naikintuvas buvo pavadintas 1947 sukurto vieno iš pirmų reaktyvinių naikintuvų McDonnell FH Phantom garbei. Šio naikintuvo tebuvo pagaminta vos apie 62 vienetus, jis tarnavo labai trumpai, vos 2 metus, bet tapo vienu iš istorinių, pačių pirmų JAV reaktyvinių naikintuvų. Taigi, praėjus kokiems dešimčiai metų ta pati firma McDonnell Douglas sukūrė naują naikintuvą, kuris turėjo būti toksai pats supermodernus, tik jau visai kitos kartos.

Šiais laikais niekas nebeprisimena tų pirmų Phantom, taigi, nors antri Phantom yra vadinami "II", tipo antrais, dažniausiai tas "II" pavadinime jau būna praleidžiamas.

McDonnell Douglas F-4 Phantom II

Pradėtas gaminti 1958 metais, Phantom II išsiskyrė krūva neįprastų tam metui savybių - buvo labai didelis ir sunkus. Savo dydžiu ir mase jis artimas šiuolaikiniams didelio svorio naikintuvams, kaip kad Su-27 ar F-15, nors šie yra visai kitos kartos aparatai. Kartu Phantom turėjo ir neįprastai didelę, kaip tam metui, turbinų trauką, siekiančią apie pusę visos kovinės lėktuvo masės. Aišku, gal tai atrodo nedaug, kai dabartiniai naikintuvai turi trauką, kuri viršija jų masę, bet aniems laikams tai buvo nenormaliai didelė galia. Taigi, naikintuvo greitis irgi buvo nenormaliai didelis, kaip tam metui - apie 2,2 Macho.

Tokia didelė masė, trauka ir greitis buvo susiję su tuo, kad naikintuvas buvo kuriamas kaip perėmėjas - šiais laikais faktiškai nunykusi, bet anuomet svarbi naikintuvų rūšis. Perėmėjai turėjo kovoti prieš atakuojančius priešo bombonešius, galinčius nešti ir branduolinį ginklą. Tai reiškė, kad tokie lėktuvai turi labai greitai gebėti pakilti į labai didelį aukštį (todėl reikėjo galingų variklių) ir skristi turėjo labai greitai, kad pasiektų artėjančius bombnešius anksčiau, nei jie galės paleisti savo sparnuotąsias raketas, kurios anais laikais galėjo nuskristi apie 100km.

Jau sukūrus naikintuvą, JAV vadovybė susigalvojo, kad tą patį naikintuvą turėtų naudoti visos JAV pajėgos ir nutraukė kitas naikintuvų programas. Taigi, šitą naikintuvą gavo ir JAV kariuomenė, ir oro pajėgos, ir karinis jūrų laivynas - visi turintys gana skirtingus reikalavimus. Taigi, naikintuvas buvo gerokai pamodifikuotas ir paverstas gan universaliu aparatu, kuris gali ir dalyvauti oro mūšiuose, ir bombas mėtyti. Žodžiu, kažkas panašaus į naikintuvą-bombonešį, tik labiau naikintuvo pagrindu, nei bombonešio.

F-4 Phantom II savybės

Skirtingai nuo beveik visų kitų naikintuvų, Phantom buvo dvivietis, turėjo lakūną ir radarų/raketų operatorių, pilnai pakrautas svėrė 28 tonas. Palyginimui, prancūziškas legendinis Mirage III svėrė 14 tonų (du kartus mažiau), o rusiškas Mig-21 svėrė vos 10 tonų. Phantom galėjo nešti 8 tonas ginkluotės. Palyginimui, tie patys minėti Mirage III galėjo nešti apie 4,5 tonos ginkluotės, o Mig-21 - vos pusantros tonos ginkluotės. Pagal savo nešamų bombų kiekį Phantom atitiko gerus II Pasaulinio karo bombonešius, kaip kad B-29 Superfortress.

Oro mūšiams Phantom turėjo 8 raketas - po 4 infraraudono nusitaikymo AIM-9 Sidewinder ir 4 radarinio nukreipimo AIM-7 Sparrow. Bet neturėjo jokio pabūklo, nes JAV anuo metu įsivaizdavo, kad oro mūšiuose nevyks artimų kautynių, nes amerikiečiai galės numušinėti rusų lėktuvus iš toli, kur patrankėlės neturi jokios prasmės.

F-4 Phantom II naudojimas Vietnamo kare

Pirmi dideli mūšiai, kur naudotas F-4 Phantom, buvo per Vietnamo karą, kur paaiškėjo, kad naikintuvas smarkiai nevykęs. Jį oro mūšiuose gana nesunkiai numušdavo visiškai primityvūs sovietiniai Mig-21 ar netgi Mig-19. Mūšiai buvo tragiški, nes kai kuriais periodais vienam numuštam F-4 Phantom tekdavo vos vienas numuštas primityvus Mig. Ir netgi bendra statistika buvo tragiška - vidurkis buvo 2 numuštiems Mig 1 numuštas Phantom, t.y., lėktuvas buvo vos dvigubai geresni, nei rusiški Mig.

Tie tragiški oro mūšių rezultatai buvo labai keisti, tad aišku, kad kas papuola vertė kaltę ant pačių Phantom lėktuvų.

Pilotai sakydavo, kad Phantom yra tragiškai nemanevringas, ypač horizontaliuose manevruose, nors vertikaliuose ir sugeba pabėgti nuo Mig, nes yra greitesnis ir greičiau kyla.

Negana to, paaiškėjo, kad lėktuvo kabina sukonstruota tragiškai - taip, kad nėra matomumo atgal ir jei kas iš užpakalio atsiveja - to lakūnui visiškai nesimato. Negana to, varikliai palikdavo ryškų ir didelį dūmų pėdsaką, dėl ko lėktuvas oro mūšiuose būdavo lengvai pastebimas ir susekamas vizualiai. Ir negana to, darant per daug aštrius manevrus (o tai buvo svarbu, kovojant su Mig), lėktuvas neretai tapdavo nevaldomu.

Ir galų gale, jis neturėjo patrankėlės, kuria galėtų numušti priešus artimuose mūšiuose. Ir negana to, paaiškėjo, kad to meto amerikietiškos raketos kažkodėl visai nėra labai efektyvios prieš Mig, o todėl būdavo greitai iššaudomos, nieko nenumušdavo, o tada jau ir prireikdavo patrankėlės, kurios, kaip jau sakėm, nebuvo.

Žodžiu, visi prakeikė tuos Phantom ir pradėjo aiškinti, kad reikia kitų lėktuvų. Bet po kiek laiko paaiškėjo dar visai kita tiesa - ogi pasirodė, kad JAV karinių oro pajėgų vadovybė, kuri puikiausiai išmanė II Pasaulinio karo laikų oro mūšius, visiškai nesigaudė tame, kas ir kaip vyksta moderniais laikais ir visai nesuvokė to, kiek smarkiai daugiau ir sudėtingiau reikia pilotams mokytis. Ir negana to, dar ir dėl kažkokių baimių ta pati vadovybė buvo uždraudusi JAV pilotams naudoti raketas prieš lėktuvus, kurių neatpažino vizualiai.

Tai reiškė, kad tobuliausius to meto radarus turintys amerikiečiai turėdavo priskristi prie Mig tiek arti, kad galėtų pamatyti jų skiriamuosius ženklus, o tada jau šaudyti. Aišku, Mig lėktuvai tokiu atveju jau manevruodavo horizontaliai, ką darė geriau, nei Phantom, ir nuo apšaudymų raketomis išsisukdavo. Taigi, raketos būdavo iššaudomos tuščiai. Tuo tarpu patys Phantom pilotai dėl to būdavo pastatomi į tą padėtį, kur dėl mažų atstumų efektyviausi būdavo pabūklai, o Phantom jų tiesiog neturėjo. Žodžiu, kariuomenės biurokratai supisinėjo mūšius.

Negana to, tie patys pilotai būdavo ruošiami su per trumpomis mokymo programomis, todėl tiesiog nežinodavo, kad norint išsisukti nuo Migų, po priartėjimo reikia išsyk daryti vertikalų ir greitėjantį manevrą, skirtą pabėgimui, o ir patį priartėjimą daryti iš viršaus į apačią, išsyk po atakos pereinant į kilimą. Banaliai tiems pilotams niekas net nepasakodavo to, kaip kovoti su rusiškų naikintuvų specifika.

Situacija pasikeitė tik po to, kai JAV kažkas visgi dasibeldė ir buvo pradėta Top Gun mokymų programa. Panaikinus idiotiškus ribojimus naudoti raketas iš didelio nuotolio, o taip pat apmokius pilotus, paaiškėjo, kad bėdos buvo visai ne Phantom naikintuvai, o nemokėjimas tais naikintuvais naudotis. Mūšiuose Phantom efektyvumas išaugo belenkiek kartų - 1972 metais vienam numuštam Phantom jau tekdavo 13 numuštų Mig naikintuvų.

Taigi, paaiškėjo, kad Phantom yra tiesiog neįtikėtinai geresnis, nei Mig, o problemos yra kariški idiotai.

Per Vietnamo karą sukaupta manevrinių mūšių patirtis tapo pagrindu ir to paties Phantom modernizavimui, dėl ko atsirado kardinaliai manevringesnės jo versijos, galinčios sėkmingai su Mig varžytis jau ir horizontaliuose manevruose, o taip pat ir energetinė oro mūšių teorija, kuri tapo pagrindu supermanevringiems F-16 ir F-15 naikintuvams, kur variklių trauka jau buvo padidinta iki tiek, kad viršytų lėktuvo masę.

F-4 Phantom II naudojimas Lietuvoje

Dar vėlesniais laikais, kai jau atsirado dar naujesni naikintuvai, Phantom ir toliau buvo naudojami įvairiausiose valstybėse.

Kaip pvz., būtent Phantom naikintuvai patruliavo Lietuvoje, kai 2005 metų rugsėjo 15 čia nukrito nelegaliai šnipinėjimo skrydį vykdęs Su-27. Beje, kaip tam laikui, vokiečių turimi Phantom jau visgi buvo pernelyg atsilikę, tad po šio įvykio vokiečiai nustojo vaizduoti, kad su šitomis senienomis jie galės kažką suvaldyti NATO oro patruliavimo misijoje. Phantom naikintuvai realiai netgi ir negalėjo aptikti žemai skrendančio rusiško naikintuvo, nes tiesiog neturėjo tam tinkamų radarų, kurie leistų sekti žemiau horizonto esančius taikinius.

Taigi, Lietuvoje paskui jau ėmė rastis naujesni lėktuvai.