Kaip buvo prie ruso

Deja, daug visokių pensininkų tokiomis nostalgijomis ir gyvena, jas išreikšdami kas keturis metus rinkimuose

Prie ruso viskas buvo kitaip, o dabar vis labiau tolsta tie laikai, kai prie ruso buvo geriau ir viskas pamažu gula į vadovėlius, naftalininius atsiminimus, bukus įsitikinimus, bei iš toli atsklidusius anekdotus.

Todėl ir pasižiūrėkim, kaip ten išties buvo prie ruso tais tarybiniais laikais, kuriuos ir kai kurie rusai su šiurpu prisimena.

Kaip prie ruso kas buvo

Taigi, buvo geras gyvenimas išties tais tarybiniais laikais:

• Elektra kainavo 4 kapeikas už kilovatvalandę, o kaime dar mažiau (priklausomai nuo dabartinio ir buvusiojo atlyginimo dydžio 1/2000 dalį vid. atlyginimo, kai dabar - 1/2500 dalį) Beje, šilumos energija irgi buvo labai pigi, ne veltui buvo sakoma, ne pardavinėjama o "otpuskajietsa" - atleidžiama. Namai būdavo išvis kiauri, o dėl įkaitusių radiatorių dažnai langai būdavo atidaryti. Iš kitos pusės net soclageryje su energija būdavo labai skaitomasi.
  • Perskaičiavus 4 to meto kapeikas į dabartines pajamas, tai būtų maždaug 40 eurocentų, palyginimui, dabar elektros kaina yra apie 20 eurocentų už kWh.
• Autobuso/troleibuso bilietas - 4 kapeikos, o mažuose miesteliuose niekas netikrino! (priklausomai nuo dabartinio ir buvusiojo atlyginimo dydžio 1/2000 dalį vid. atl., kai dabar - 1/480). Reikėjo juk vežioti vergus į darbą, nes mašiną nusipirkti buvo neįmanoma.
  • Perskaičiavus tas 4 kapeikas pagal pajamas dabarčiai, gautųsi kokie 40 eurocentų. Gal ir nebrangu, jei tik tinka važiuoti autobusu ar troleibusu, kuris prikištas žmonių tiek, kad paskui stotelėje durys neatsidaro.
• Nebuvo skaitiklių už dujas beigi vandenį - sumokėjus simbolinį mokestį galėjai turkštis kiek tik nori.
  • Priežastis paprasta: sovietinei pramonei dujų ar vandens skaitikliai buvo pernelyg neįveikiama ir sudėtinga užduotis.
• Studentiški pietūs iš kažkokių atliekų smirdančioje valgykloje kainuodavo 50 kapeikų (matematikai gali paskaičiuoti matematiškai dalis ir podales, vienok stipendijos užtekdavo kukliai pavalgyti mėnesį arba savaitę pagerti, ir už baraką susimokėti). Dabar irgi už 5 litus ar eurus galima kokių nors kebabų kažkur užkąst, tik kad kebabai - jau geresnis maistas.
  • Žinome vietą, kur už porą eurų padorus karbonadas, koksai sovietmečiu būdavo nebent geruose restoranuose.
• Gatvėse nebūdavo kampščių. Tiesa, mašinos nusipirkti irgi lengvai negalėjai negalėjai - turėjai dešimt metų laukti paskyros, nebent norėjai pirkti Zapuką, kuriam paskyros laukti reikėjo trumpiau.
  • Norint nusipirkti normalesnę mašiną, Žigulį, eilėje laukti reikdavo apie 10 metų, o kainavo tas Žigulys 7000 rublių. Įsivaizduokite dabar, kad kokį nors gatvės spuogą perkate už 70 tūkstančių eurų. Įsivaizdavote?
• Dešros būdavo iš mėsos, tiesa, parduotuvėse nei dešrų, nei mėsos dažniausiai nebūdavo, jos buvo dificitas.

Tipiškas sovietinės parduotuvės vaizdelis po 1980 metų (nors dar ten kažkokios mėsos padėta, neypatingai perkamos, pažiūrėjus į pirkėjo veidus). Nors CCCP ekonominis krachas pilka akimi buvo matomas, oficialiai skelbiamose statistikose buvo viršijami penkmečio planai su kaupu, ir mėsos daug daugiau priskerdžiama, grūdo daugiau pripjaunama, nekalbant apie didėjančius šikpopieriaus kiekius

• • Iš mėsos būdavo tiktai naminės dešros. Parduotuvinės būdavo iš neaišku ko, o kuo labiau prieinamos, tuo mažiau aišku iš ko. Kaip to meto gandai pasakojo, visokios tarybinės sasyskos buvo daromos iš panaudoto tualetinio popieriaus. Sprendžiant iš tų sasyskų skonio, ganduose tikrai buvo tiesos.
• Visi turėjo darbą, nenorintys dirbti buvo įdarbinami prievarta, o nenorintieji buvo baudžiami kaip visuomenės kenkėjai ir sodinami į koloniją. Dirbdamas arba neturėjai pinigų, arba jų turėjai, bet nebuvo kur leisti. Eilinio darbininko atlyginimas būdavo 100-150 rublių, o nekvalifikuoto dar ir mažiau. To pakakdavo prasimaitinti ir pragyventi. Dar mažiau uždirbdavo kokie inžinieriai ir mokslinykai, nes jie buvo nevaldančioji klasė. Tačiau ir uždirbus pinigų, jų nebūdavo kur išleisti - parduotuvėse arba chlamas arba nėra.
  • Darbas būdavo absurdiškas, bet už bandymą nedirbti visi keliaudavo už grotų.
• Bujojo šyškų luomas - partinukai, teisėsaugininkai, teisėjai, kai kurie gydytojai, parduotuvių direktoriai ir panašiai, kurie ir pinigų turėdavo ir kur leisti turėdavo, mat būdavo spec. tiekimo parduotuvės ir nelegalios talkučkės. Tas luomas buvo beveik nebaudžiamas - dažnai per pažintis galėjo išsisukti nuo bet kokio nusikaltimo.
  • Šiais laikais daugelis tų šyškų labai ilgisi sovietmečio ir pasakoja, kaip visko anuomet buvo ir kaip gerai buvo gyventi.
• Gyvenamasis plotas būdavo garantuotas - pavyzdžiui bendrabutyje su bendra virtuve iš šikanu, kur name 2/3 pusiau asocialaus proletariato arba išvis asocialai, neretai po kelis žmones į vieną kambarį.
  • Eilė butui tęsdavosi 10, 20 ar dar daugiau metų. Daugelis per savo gyvenimą taip to buto ir nesulaukdavo.
• Alkoholikai buvo gydomi nemokamai, netgi priverstinai - tam buvo specialūs LTP profilaktorijai, įrengti kaip kalėjimai.
  • Milicija mėnesio pradžioje stengdavosi vykdyti alkoholikų gaudymo planus, tad į blaivyklas kartais pakliūdavo žmonės, išgėrę vos butelį alaus. Du ar trys tokie pakliuvimai - ir prievartinis gydymas tame LTP.
• Visokie psichikos invalidai irgi būdavo gydomi, įkaitant aiškia vangiąja schizofrenija sergančius disidentus. O ir bendrai - kaip Nikita Chruščiovas teigė, visi kas nepatenkinti tarybine santvarka - tai ir yra psichikos ligoniai.
  • Psichikos ligoniai būdavo išrišami labai paprastai: jei viršininkui kažkas nepatiko ir pasiginčijai - galėdavo tiesiog iškviesti greitąją, o toji ir išveždavo. Tokia schema veikė geriau, nei KGB, bet atrodė labai humaniškai.
• Baigus aukštąjį buvo garantuotas įdarbinimas (dažniausiai ten kur nurodydavo kamsamolas - pvz. gyvenai Vilniuje, gyvensi Kalabybiškėse) ir atlyginimas, kurio užteks pravalgymui arba vistiek nebus ką pirkti.
  • Tiesa, šitos aukštojo mokslo bėdos kamavo nedaugelį, nes pakliūti į aukštąją buvo labai maži šansai. Maždaug pusė įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas, būdavo įstoję per tėvų nuneštus kyšius (kai kur, pvz., Dailioškėje - virš 90%). Kita dalis įstodavo daugiausiai per tai, kad priklausydavo tam tikram elitui, pvz, kas nors iš tėvų dirbo raikome ar profsąjungoje.
• Gatvėje beveik nebuvo valkatų, nes šie sėdėjo kalėjimuose, durnynuose ir dispanseriuose. O tie valkatos, kurie nesėdėdavo, turėdavo smarkiai slapstytis, kad jų kas nors nepagautų.
  • Visvien būdavo tų valkatų, bet jie vengdavo viešų vietų.
• Per televiziją nerodė reklamos. Tiesa, tebuvo 2 centrinės Maskvos programos ir viena lietuviška, daug propagandinių laidų, vienas dažniausiai jau atmintinai žinomas filmas per dieną. O ir televizijos programos būdavo transliuojamos tik nuo 18 iki 24 valandos, nes nėr čia ko.
  • Televizoriai tapo lengviau prieinamais tik į sovietmečio pabaigą, apie 1980 metus, bet ir tai nusipirkti galima buvo tik su talonu, gautu per profsąjungą, o spalvoto televizoriaus kaina buvo apie 700 rublių, t.y., geras pusės metų atlyginimas.
• Galėjai laisvai keliauti po didžiąją tėvynę nesikeisdamas valiutos ir taip nors iki paties Sibiro. Tik aišku, kuo toliau į SSRS gilumą, tuo mažiau ko nors nusipirkti.
  • Tokios kelionės būdavo leidžiamos tik su turistiniais klubais. Pavieniai keliautojai, kurie pabandydavo kažkur toliau nukeliauti patys, būdavo patikrinami milicijos, aptinkama, kad keliauja be turistinio kelialapio ir vadovo, todėl pažeidžia pasų režimą, ir tada jau turėdavo didelių problemų.
• Visi jautė, kaip gyvenimas kasdien ėjo vis geryn ir geryn, palyginus su tamsiais buržuaziniais laikais, tad visi tikėjo šviesesniu rytojumi :)
  • Taip gerai visi jautė gerėjantį rytojų, kad sandėliukuose kaupė maisto atsargas, kai kada kruopų prisikaupdami keleriems metams į priekį. Nes mažą, kaip ten pagerės, gali ir taip pagerėti, kad išvis nebus ko valgyti.
• Kai limonado bambalis kainuodavo keturias kapeikas tai benzinas kainuodavo kokias dvi kapeikas. Hmmm... Neatsimenam nei limonado po 4 kapeikas, nei benzino po 2...
  • Sovietinis limonadas būdavo su visiškai sintetiniais kvapikliais ir kainuodavo 15 kapeikų plius butelio kaina dar 20 kapeikų, viso - 35 kapeikos už pusę litro Diušes limonado. Kai parduotuvėse pasirodydavo Pepsi, tai ji būdavo 0,33 buteliuose po 10 kapeikų, o kaina be butelio buvo 31 kapeika. Gautųsi 41 kapeika už 0,33 limonado. Įsivaiduokite, kad paprasta Pepsi skardinė dabar kainuotų 4 eurus.
• Vilniaus Vingio parke būvojo siaurukas, kuriuo kažkokie proftechų moksleiviai turėdavo vežioti anglis iš stoties į Vilniaus elektrinę, tuo pačiu ir krovikais padirbėdami. Vienok per šventes tas siaurukas būdavo demonstruojamas, kaip didelis rūpestis jaunąja karta - vaikų geležinkelis.
  • Ilgainiui dėl neremontavimo tas geležinkelis ėmė byrėti, o tuo tarpu naujoje Šiluminėje Vilniaus elektrinėje buvo įrengta automatinė anglių iškrovimo įranga. Tai kai ta įranga buvo pastatyta, dingo ir poreikis vaikų darbui. Štai ir uždarė vaikų geležinkelį.
• Numirus kokiam valdžios šului, kaip kad Leonidas Brežnevas ar Jurijus Andropovas, nereikėdavo į darbą ir į mokyklą. Todėl visi labai džiaugdavosi kiekvieno genseko laidotuvėmis.
  • Deja, gensekų laidotuvės buvo labai retos šventės, statistiškai vos kartą per kokį dešimtmetį-kitą. Tik pačioje SSRS pabaigoje kiek padažnėjo.
• Nebuvo AIDS ir panašių bacilų, dėl vienos priežasties - niekas apie tai neskelbdavo.
  • Tiesa, dar buvo tokia Bokšto gatvė, bet jos niekas nenori prisiminti.
• Nebuvo narkomanijos - tą visi gerai žino ir prisimena.
  • Na taip, tik visoksai efedrinas, omnoponas, dichlofosas ir kitas brudas.
• Buvo gaudomi atbuliokai ir lezbietės. Už homoseksualinius santykius buvo baudžiama pagal BK, tačiau pogrindinis homoseksualizmas egzistavo, įskaitant šyškų luomą, ir sudarė it kokią slaptą draugiją.
  • Dar įdomesnė dalis buvo, kad kai kurie prievartautojai puikiai rasdavo savo vietą kompartijoje, kur jausdavosi visiškai saugūs.
• Nebuvo visokių žmones mulkinančių aiškiaregių ir ekstrasensų, vienok pogrindyje visa tai bujote bujojo.
  • Partijos pranašystės nors ir buvo atvirai durnos bei melagingos, negalėjo toleruoti jokios konkurencijos. Taigi, todėl kokia nors Vanga ar Nostrdamus būdavo pasiekiami tik per Samizdat.

Truputis tarybinės statistikos

1. SSRS buvo viena iš pasaulio lyderių pagal žmogžudysčių skaičių, lenkdama Vakarų Europos šalis vidutiniškai 12 kartų. Negana to, iš metų į metus tas skaičius nuolat augo. Pvz., Rusijos Federacijoje 1975 buvo 14 tūkstančių žmogžudysčių, o 1980 metais - jau 18 tūkstančių.
2. SSRS nuolat buvo viena iš lyderiaujančių šalių pagal savižudybių skaičių. Pvz., 1984 metais SSRS buvo 38,8 savižudybės 100 tūkst. gyventojų.
3. SSRS nuolat pasižymėjo išskirtinai dideliu alkoholio vartojimu, kuris nuolat didėjo, kol šalis tapo absoliučia pasaulio pirmūne. Pvz., dar 1960 metais alkoholio vartojimas sudarė 3,2 litro absoliutaus alkoholio gyventojui, 1970 - jau 8,7 litro, o 1980 - jau 10,8 litro. Įdomu ir tas, kad netgi ribotam naudojimui teikiamoje statistikoje alus nebūdavo įtraukiamas į vartojimo apskaitą (apskaitomi būdavo tik "vino-vodočnije izdelija"), o maždaug 70% kito vartojimo irgi likdavo neapskaityta, nes tekdavo neapskaitomam samagonui, medicininiam ir ypač techniniam spiritui. Pastarojo kažkodėl didžiuliais kiekiais reikdavo visos įmanomos technikos priežiūrai (pvz., kiekvienam kompiuteriui per metus priklausomai nuo modelio būdavo skiriama nuo kelių iki kelių šimtų litrų spirito). Tik kažkodėl tas techninis spiritas susinaudodavo visai kitaip, nei pagal instrukcijas.
4. SSRS visą laiką lyderiavo pasaulyje pagal kalinių skaičius. Pvz., 1986 metais 100 tūkst. gyventojų teko 846 kaliniai. Tai reiškė, kad maždaug pusei gyventojų savo gyvenime tekdavo kurį laiką pasėdėti įkalinimo įstaigoje.
5. SSRS visą laiką buvo pasaulinė lyderė pagal abortų skaičių. Pvz., vien Rusijos Federacijoje 1964 metais buvo padaryta 3,6 milijono abortų. Tai yra daugiau, nei gyventojų Lietuvoje. Vidutinė tarybinė moteris per gyvenimą padarydavo keletą abortų.
6. SSRS visą laiką buvo lyderiaujanti pasaulio valstybė pagal išprievartavimų skaičių. Pvz., vien Rusijos Federacijoje 1989 metais buvo užregistruota 14,6 tūkst. bylų dėl išprievartavimų, tačiau pagal tuometines apklausas, vos keletas procentų išprievartautų moterų kreipdavosi į miliciją ir iš tų, kurios kreipėsi, mažiau kaip puse atvejų būdavo keliamos bylos dėl išprievartavimo. Pagal kai kuriuos to meto skaičiavimus, vidutinė SSRS moteris per savo gyvenimą būdavo išžaginama 2-3 kartus.
7. SSRS buvo lyderė ir pagal rūkymą ir cigarečių gamybą. Pvz., 1975 metais buvo pagaminta 364,3 milijardo cigarečių (5 cigaretės per dieną statistiniam gyventojui, įskaitant ir vaikus), neskaitant kitų tabako produktų. Visa cigarečių produkcija būdavo sunaudojama šalies viduje, bet prie to dar buvo ir didžiulis cigarečių importas, daugiausiai iš Bulgarijos, ir net nepaisant to, nuolat trūko rūkalų.
8. SSRS buvo ir viena iš pirmaujančių pasaulio valstybių pagal skyrybų skaičių - 1980 metais buvo 4,2 skyrybų 1000 gyventojų (atmetus vaikus, viengungius ir t.t., tai reiškia, kad per metus išsiskirdavo maždaug ketvirtadalis porų). Ir tai nepaisant to, kad už nesantuokinius lytinius santykius komsomolas ir kompartija bausdavo, už skyrybas - irgi.

Karpienio minčių kampelis: Varguomenė.Šunau.ja taipogi prisimena gerus laikus prie ruso:

• Varguomenės, Šunaujos nebuvo!
• Landsbergis tada dirbo Konservatorijoj ir esą dėstė Mokslinį Komunizmą (žr. Komunizmas,Kubilizmas,Bolševizmas).
• Kažkokia Gavnolija taip pat dėstė Partškoloje komunistinę akanomiką.
• Tik Sovietinio Akademiko sūnelis Kubilius esą dėl menkų protinių sugebėjimų dirbo laboratorijoje kolbų plovėju.
• Trojnoje kainavo 30 kapeikų
• Karpienis, jei nebūtų buvęs berniukas, nebūtų turėjęs su kuo pažaisti

Žiūrėti dar

• CCCP
• Tarybiniai laikai
• Prie ruso buvo geriau