Bermudų trikampis

Sovietiniame klaikiai iškraipytame Vilniaus plane (iškraipymai buvo daromi tyčia, nes visi planai būdavo laikomi slaptais), galime aiškiai pamatyti Bermudų trikampį visame gražume, netgi geometriškai taisyklingą.

Bermudų trikampis, o žargoniškai tiesiog Bermudai - tokia mistinė vieta, kur kažkokiame trikampyje visi dingsta, pasiklysta, vyksta nenumatyti keisti reiškiniai, tarpais iš kažkur pasirodo ateiviai, o tarpais - kažkur pražūva žmonės, dingdami be žinios. Paprastai Bermudų trikampis būna trikampio formos, o tai jau simbolizuoja ir sąsajas su visokiais ateiviais beigi žydomasoniais.

Be plačiai pasaulyje išreklamuoto Bermudų trikampio, kuris yra kažkur netori kokių tai Karibų salų, yra ir kitų bermudiškų trikampių, kurie įsikūrę kitose vietose, įskaitant ir Lietuvą bendrai, ir Vilnių konkrečiai.

Vilniaus Bermudų trikampis

Dabartinis Vilniaus Bermudų trikampis apima maždaug teritoriją su kraštinėmis palei Vilniaus ir Vokiečių gatves, Pilies ir Bokšto gatves bei Gedimino prospektą. Šitame rajone, ir jo viduje, ir jo pakraščiuose yra daug kabokų ir netgi ištisų kabokų sankaupų, kur nesunku pamesti galvą, o paskui, pergėrus, atsibusti visai ne namie, o neaišku kur.

Kaip ir turi būti tikrame Bermudų trikampyje, tikslios Vilniaus Bermudų trikampio ribos nėra žinomos, tad pakraštinės teritorijos būna ginčijamos - kai kurie, pvz, dabartinę vakarinę Bermudų trikampio ribą veda jau netgi palei Pylimo gatvę, kiti - visai kitur, palei Vilniaus ir Vokiečių gatves. Panašiai kyla ir ginčų, ar rytinė riba eina Pilies ir Didžiąja gatve, ar Maironio ir Bokšto gatvėmis. Aišku tik tiek, kad visgi šiaurinė riba eina maždaug palei Gedimino prospektą.

Kai kuriais skaičiavimais, dabartiniame Vilniaus Bermudų trikampyje yra apie 270 kabokų, bet tikslaus skaičiaus irgi niekas negeba pasakyti, nes vieni atsidaro, kiti užsidaro. Bendra tendencija visgi ta, kad kabokų skaičius stipriai auga, jie sudaro netgi ištisas grupes, kaip kad Vilniaus gatvės, Savičiaus gatvės, Vokiečių gatvės, Stiklių gatvės kabokų zonos, kur geru metu per besitūsinančių žmonių minią kartais būna sunku prasibrauti.

Būdinga dar ir tai, kad Bermudų trikampyje beveik visur ir beveik nuolat užuosite žolės kvapą, tik nelabai suprasite, iš kur tas kvapas sklinda.

Kažkur netoli vieno Bermudų trikampio krašto, tarp Vokiečių ir Stiklių gatvių, beveik visiškai priešais dabar užsidariusį kaboką Rene dešimtis metų prabuvo kažkieno dar sovietmečiu ant sienos užrašytas gan didelis užrašas - "Aminazin death", simboliškai apjungęs naują ir seną Bermudų trikampio eras.

Bermudų trikampis sovietmečio Vilniuje

Anuomet senoviniais laikais, kai dar prie ruso gyventi buvo geriau ir buvo sovietinė okupacija, čia irgi turėjome tam tikrą vietą su keistais įvykiais, nesąmoningomis istorijomis, o kartais ir su pražuvėliais, kurie dinginėdavo. Toji vieta buvo vadinama Bermudų trikampiu, nes užėmė maždaug trikampio formos zoną, didesne dalimi kažkur Vilniaus Senamiestyje.

Esminės gatvės, daugmaž apibrėžusios tą Bermudų trikampį, buvo kelios gatvės: viename šone buvo Brodas (dar vad. Gedimino pr.), tiksliau jo dalis link Katedros, kitame šone Gorkio gatvė (dab. Pilies g.), trečiame šone - Muziejaus gatvė (dab. Vokiečių g.) ir Liudo Giros gatvė (dab. Vilniaus g.).

Didžioji dalis taškų, kur veikė Bermudų trikampio kabokai, dabar arba dingę, arba užsidarę, tad anų laikų beveik nebeprimena. Taigi, nebent tiktai visai jau seni perdylos įstengia prisiminti tuos kabokus. Liudo Giros ir Brodo kampe buvo du kabokai - Palanga ir Žuvėdra. Brodo ir Gorkio gatvės kampas - tai irgi du kabokai - Rotonda, kuri veikė tik vasarą ir Barbora, kuri ne taip jau ilgai ir tegyvavo. Dar kitame kampe, prie Gorkio ir Muziejaus gatvių susikirtimo stovėjo Dailės muziejaus kavinė, o kiek toliau dešinę - dar ir Žibutė, viena nedaugelio kavinių, kur buvo padoresnės kavos.

Kiti kabokai buvo išsimėtę per įvairias vietas, visgi didesnė jų dalis buvo Gorkio gatvėje - pvz., legendarinė Vaiva ar mažiau žinoma Ugnelė. Kažkur to paties trikampio viduryje buvo ir dar vienas-kitas kabokas, toksai, kaip Bočiai. Kažkur vidury buvo ir kitų vietų, pvz., šiais laikais užmirštas, bet anuomet legendarinis Šunparkis, kuriame nusėsdavo tie, kas neturėdavo pinigų kavai. Gerumas ten buvo ir tas, kad į ten neužsukdavo milicija.

Taigi, pakliuvę į tą Bermudų trikampio zoną, visokie tenai neformalai klaidžiodavo, klaidžiodavo, visokiais kampais iš vietos į vietą, bet taip ir neišklįsdami iš to trikampio. Kadangi anuo laiku daugelis gyveno Senamiestyje, tai pas ką nors ir nugriūdavo nakvoti. Kitą vertus, kai anais laikais pastatai buvo persimaišę su neprižiūrimais griuvėsiais, o ir gyvenamuose buvo pilna visokių palėpių ar šiltesnių laiptinių, tai būdavo, kad kas nors ir šiaip kažkur pastrigdavo, nulūždavo ir pasimesdavo.

Nelaimėliams, kuriems pasisekdavo mažiau, tekdavo susidurti su milicija, ypač link mėnesio galo, kai šieji bandydavo įvykdyti blaivyklų užpildymo planą. Dar didesni bėdžiai, deja, kartais susidurdavo ir su KGB, mat šieji visokių laisvamanių mėgstamas vietas puikiai žinojo ir tarpais irgi patykodavo. Sunkesniu atveju tokie susidūrimai baigdavosi ir kokia nors KGB kamera, bet dažniau, dėl menamo humaniškumo, koks nors neformalus menininkas būdavo tiesiog priverstiniu būdu išvežamas į kokį nors durnyną, dažniausiai - į Naująją Vilnią. Taigi, tokie žmonių dingimai, net ir būdami ne kokie nors super dažni, irgi atnešdavo tai vietai nekokią šlovę, nes žmogus prapuolė, mėnesį, kitą jo nėra, o niekas nei nežino, kas su juo atsitikę. Tokie dingimai buvo pakankamai nereti, kad ir sukėlė tas kalbas apie Bermudus.

Tame pačiame Bermudų trikampyje kartais galima buvo užuosti ir žolės kvapelį, tiesa, ana būdavo vadinama anaša. Sunkesni to meto narkotikai čia visgi nebūdavo labai dažni, nes tais prekiaudavo kiek kitose vietose, o ir vartotojai būdavo kiek kiti.

Tiesa, į Bermudų trikampį nepakliuvo kiek atokiau stovėjusi Neringa, mat šiojoje visokie pankai, hipiai beigi metalistai nebūdavo priimami, toleruojami ir išvis įleidžiami. Kitą gi vertus, šieji ir patys neturėdavo į tokias prabangias skyles lįsti nei jokio noro, nei kokių nors piniginių išgalių.

Nors šiais laikais didelė anų gatvių dalis virto valdiškais pastatais (pvz., Šunparkis), Senamiesčio kabokų zona ir dabar didele dalimi atitinka tą patį Bermudų trikampį, tik jau gatvės kitaip vadinasi - Pilies gatvė, Didžioji gatvė, Vokiečių gatvė, Vilniaus gatvė, Gedimino prospektas (ta dalis, kuri link Katedros). Šiuo trikampiu ir dabar kursuoja visokie lėbautojai, turistai ir šiaip įvairūs dykaduoniai.

Tai, kad paslaptingi Bermudų trikampio monai veikia iki šiol, rodo ir visokios kitos istorijos - pvz., kad ir legendinis Brodvėjus, irgi esantis ant vienos iš to trikampio kraštinių.