Šunparkis

Šunparkis - tai buvo toksai Vilniaus parkelis, nelabai didelis, tačiau aptvertas aplinkui gana didele aukšta tvora ir niekieno per daug nemėgstamas, todėl mažai žinomas plačiuose sluoksniuose, užtat plačiai žinomas siauruose. Tie siaurieji sluoksniai buvo visokie pankai ar šiaip visokia publika, kuri kursuodavo po Vilniaus Bermudų trikampį, o tarpais kažkur nuklysdavo.

Šunparkis buvo geras tuo, kad tenai niekada nesilankė mentai, mat šiems tenai eiti buvo nepatogu, na tai ir nesilankė jie kažkaip. Tai todėl šitai buvo vieta, kuri gal ir nelabai, bet iš bėdos buvo tinkama kaip nors užsiglaust, pagert alaus, čia pat kur nors ant tvoros pamyžt, o tada atsigult ir pasnaust, jei jau visai esi pavargęs. Iš esmės tik tokioje pavargusioje būsenoje kas nors ten ir eidavo pailsėti, nes vieta nebuvo gera.

Vienok ta vieta tikrai nebuvo labai gera, nes visur mėtėsi šunų šūdai, tai gražiam poilsiui netiko. O šunų šūdai mėtėsi todėl, kad aplinkinių namų gyventojai čia vesdavosi pavedžioti šunis, tai tie ten pat ir šikdavo, ir myždavo. O tais senais laikais jokio įpročio šunų šūdus susirinkti nebuvo. Štai todėl ta vieta ir vadinosi Šunparkis.

Tai buvo tokie seni laikai, kuriuos dabar pamena tiktai seni perdylos. Tai ir tos vietos nebeliko.

Šunparkis buvo ilgainiui uždarytas, sutvarkytas ir pavirto į Prezidentūros parkelį, kuris gana sunkiai prieinamas platesnei publikai, nors kartais ir būna viešų dienų, kai tenai galima pakliūti. Vienok šunų tenai niekas nebevedžioja ir girti pankai ar metalistai tenai nesivolioja.