Gedimino prospektas

Gedimino prospektas XIXa. pradžioje - iš paukščio skrydžio. Tolumoje, pačiame prospekto gale, baltuoja Vilniaus katedra. O dešinėje... Cha cha cha, o gatvės į kalną - tai nėra!

Gedimino prospektas Vilniuje - centrinė miesto gatvė, pakeitusi tiek pavadinimų, kaip, gal būt, jokia kita. Visokių senesnio amžiaus bohemos ir šiaip neformalų tarpe dar žinomas kaip Brodas. Pagal pastarojo pavadinimo supratimą galima, beje, atskirti, kur žmogus yra vilnietis, o kur šiaip atvykęs - nevietiniai galvoja, kad Brodas yra Brodvėjus - toksai legendinis kabokas, esantis visai kitoje vietoje.

Jau gerą pusę šimto metų apatinė, Katedros pusėje esanti Gedimino prospekto dalis garsėja kaip viena iš vietinio Bermudų trikampio kraštinių, mat čia apsilankę, pakliūna į visokias pramogas ir tūsus ir pameta savo galvas.

Gedimino prospektas sovietmečiu

Kadaise dar oficialiai ši gatvė vadinosi Lenino prospektu, bet anie laikai nebuvo gražūs, tai jų nelabai kas ir prisimena.

Gedimino prospekto istorija

Savo laiku Gedimino prospektas vadinosi ir Georgijaus prospektu, ir Adomo Mickevičiaus gatve, ir Gedimino gatve, ir Stalino prospektu, ir Lenino prospektu, o dabar - ir vėl Gedimino prospektu. Pastarasis pavadinimas matyt ir nusistovės, nes jau dešimtis metų laikosi.

Nutiesta šioji gatvė buvo dar Caro laikais, XIXa., kaip prospektas, vedantis link Muravjovo vilos, buvusios kažkur tuometinės Aleksandrijos, vėliau imtos vadinti Žvėrynu, pakraštyje - kažkur netoli dabartinės Latvių gatvės. Į Žvėryną buvo nutiestas ir Žvėryno tiltas, katras dabar yra seniausias išlikęs tiltas per Nėrį.

Gatvė pavadinta buvo Georgijaus prospektu, ką visokie kalbainiai šiais laikais klaidingai lietuvina kaip "Jurgio prospektą". Išties gi nors ir šventas Jurgis sutampa su šventu Georgijumi, bet pirmasis yra katalikų šventasis, o antrasis - stačiatikių. Rusijos okupacinė valdžia buvo stačiatikiai, o ne katalikai, bet tokie menki niuansėliai nesąmones darantiems kalbainiams nerūpi.

Išsiskiria Gedimino prospektas tikru istoriniu simboliškumu: jo pradžia buvo šalia Vilniaus katedros ir tuomet dar stovėjusių Valdovų rūmų griuvėsių, o galas - prie šv. Jurgio cerkvės, carinių architektų galvose simbolizavusios Rusijos įsigalėjimą Lietuvoje. Pačiame gatvės viduryje buvo pastatyti teisingumo rūmai (juose buvo ochranka), 1918 visokie bolševikai ten įkurdinę buvo savo ČK, paskui jau lenkai - dar kažkokią savo slaptąją policiją, o dar vėliau, okupavus Lietuvą, anie tapo NKVD būstine, užėjus vokiečiams - centriniu Gestapo štabu, o paskui - KGB rūmais. Dabar šis pastatas ir toliau simbolizuoja teisingumą, mat jame berods kažkoks aukščiausiasis teismas įsikūręs...