Sprogimas

Sprogimas - toksai procesas, kurio metu medžiagoje vyksta energiją išskiriančios reakcijos, dėl kurių medžiaga ar jos skilimo produktai plečiasi greičiu, kuris yra didesnis, nei įprastos garso greičio ribos toje pat medžiagoje ar jos aplinkoje. Specifinis sprogrimo atvejis, kur reakcijos greitis plinta greičiau, nei garso greitis pačioje medžiagoje, vadinamas detonacija.

Sprogimu taip pat vadinami ir kiti fizikiniai, informaciniai ar ekonominiai procesai, kurių plitimo ir jų sukuriamų pasekmių greitis tam tikru etapu auga eksponentiškai, todėl viršija tam tikras normines, įprastais atvejais įmanomas poveikio plitimo ribas. Dėl tokio poveikio plitimo ir to poveikio galios atitinkamos sistemos būna pažeidžiamos, griūna, suyra. Iš esmės, būtent toksai irimas, stiprus griaunamasis efektas, paprastai ir reiškia sprogrimą.

Tai, kad žurnalizdai žodį "sprogrimas" taiko kur papuola, pvz., kalbėdami apie seksualumo bombas ir panašius reiškinius, rodo tik atitinkamų žurnalizdų intelektinį kolapsą, bet niekaip ne sprogimą.

Šiais laikais dažniausiai sprogimai skirstomi į įprastinius ir branduolinius. Įprastiniams sprogimams naudojami sprogmenys, pvz., TNT, amonalas, heksogenas, dinamitas, plastitas ar kiti. Tokiuose sprogmenyse vyksta reakcijos, kurios yra artimos degimo reakcijoms (arba tiesiog degimas, arba medžiagos skilimas ir skilimo produktų degimas), bet reakcijų greitis vyksta tokiu greičiu, kad šiluma ir slėgis nespėja išsisklaidyti aplinkoje, todėl reakcijas dar labiau pagreitina, taip dar labiau sustiprinant degimą. Tuo tarpu branduoliniai sprogimai kyla dėl reakcijų, kurios yra ne iš chemijos, o iš branduolio fizikos - tačiau irgi panašiai, dėl išsiskiriančios energijos, tasai išsiskiriantis energijos kiekis dar labiau didėja.

Kadangi ir nebranduoliniai, ir branduoliniai sprogimai labai tinka ginklams ir žmonių žudymui, tai jie yra naudojami kariškių, dažniausiai visokių bombų sprogdinimo būdu.

Pipedijai žinomi didžiausi nebranduoliniai sprogimai

Čia keletas didžiausių nebranduolinių sprogimų, kurie mums žinomi. Aišku, žinome ir gerokai daugiau, tačiau šitie matyt įspūdingiausi. Pateikiame juos mažėjimo tvarka.

N1 raketos sprogimas Baikonūre

Sovietų kurta N1 raketa turėjo būti konkurentas Saturn V raketai, kuri buvo sukurta JAV. Sovietinė raketa turėjo pakelti kosminį laivą Skrydžiui į Mėnulį. Pagal projektą ta raketa turėjo būti galingiausia kosminė raketa pasaulyje.

Taigi, 1969 metų Liepos 3 dieną, bebandant paleisti raketą, įvyko sprogimas, nes kaip jau gana įprasta sovietams, kokybės dažnai nesužiūrėdavo.

Raketoje buvo apie 680 tonų žibalo (kuro) ir 1780 tonų suskystinto deguonies (oksidatoriaus). Toksai mišinys yra apie kelis kartus galingesnis, nei tos pat masės TNT. Sprogimo metu išsiskyrusi energija siekė apie 7 kilotonas, t.y., netoli pusės tos galios, kurią turėjo ant Hirošimos numesta atominė bomba.

Nors vėliau daugelis mokslininkų ginčijos, kuria dalimi čia buvo detonacija, o kuria dalimi deflagracija (didelio greičio degimas), ir tuo, ir anuo atveju energijos visvien išsiskyrė apie 7 kilotonas, tiesiog jei daugiau energijos išsiskyrė per deflagraciją (kuri suslėgtų dujų zonoje visvien gali sklisti kilometrų per sekundę greičiu), tai kiek didesnė jos dalis teko šiluminiam spinduliavimui, o ne smūginei bangai, bet esmės tai niekaip nekeičia.

Kadangi sovietai viską įslaptindavo, tai įslaptino ir šitą sprogimą, o kadangi jis sunaikino belenką aplinkui, tai panašu, kad duomenų daug neišliko. Žuvusių ir sužeistų žmonių skaičius neskelbiamas iki šiol.

Minor Scale, Misty Picture ir kiti testiniai sprogdinimai

Kadangi JAV darė gana daug tyrimų apie galimą branduolinių sprogimų poveikį ore, tačiau ore branduolinių bandymų daryti negalėjo, jie rado šiokią tokią išeitį - padaryti įprastų sprogmenų sprogidinimus, kurie būtų bent jau iš principo sulyginami su branduoliniais. Per šiuos sprogdinimus buvo bandoma pati įvairiausia karinė technika, apsaugos priemonės ir panašiai, o taip pat tiriamos ir branduolinio ginklo panaudojimo taktinės galimybės. Visi bandymai buvo vykdomi White Sands poligone (White Sands Missile Range).

Šie sprogdinimai žinomiausi:

• Minor Scale testas buvo atliktas 1985 metų birželio 27, jo galia atitiko 4,3 kilotonos
• Misty Picture testas buvo atliktas 1987 metų gegužės 14, jo galia atitiko 4,25 kilotonos
• Distant Image testas buvo atliktas 1991 metų birželio 20, jo galia atitiko 2,21 kilotonos
• Misers Gold testas buvo atliktas 1989 metų birželio 1, jo galia atitiko 2,22 kilotonos
• Minor Uncle testas buvo atliktas 1993 metų birželio 10, jo galia atitiko 2,47 kilotonos

Visai atskiras, nelabai susijęs požeminis testas buvo atliktas Nevados branduoliniame poligone 1993 metų rugsėjo 23. To eksperimento tikslas buvo nustatyti, ar įmanoma branduolinį bandymą užmaskuoti didesnės galios nebranduoliniu sprogdinimu. Paaiškėjo, kad dėl tam tikrų specifikų tai įmanoma nebent tada, kai sprogimas vykdomas labai arti ir nebranduolinio sprogimo galia yra bent kelis kartus didesnė, tačiau tai yra nelabai įmanoma dėl tiesiog praktinių priežasčių.

Heligolando salų sprogdinimas

Po II Pasaulinio karo kuriam laikui Heligolando salų valdymą buvo pilnai perėmusi Didžioji Britanija. Kadangi Heligolandas per karą buvo paverstas į vieną milžinišką vokiečių karinę bazę, naudotą aviacijai ir povandeniniams laivams, tai britai į šią salą žiūrėjo, kaip į užimtą pavojingą karinį objektą, kurį reikia sunaikinti.

Taigi, 1947 metais, balandžio 18 dieną, Didžiosios Britanijos pajėgos surengė salos sprogdinimą. Kad nebūtų aukų, visi civiliai salos gyventojai buvo išvežti, nebuvo palikta nei vieno žmogaus. Taigi, britai saloje sukrovė tūkstančius tonų sprogmenų ir juos sprogdino. Sprogimo energija buvo apie 3,2 kilotonos. Per sprogimą Heligolando sala buvo faktiškai suskaldyta į du gabalus, joje neliko tiesiog nieko, kas priklausė civiliams. Tiesa, kad ir kaip bebūtų keista, kai kurios saloje buvusios karinės vokiečių slėptuvės išliko nesugriuvusios.

Paskui dešimtis metų šitas sprogimas buvo laikomas diždiausiu kada nors įvykusiu nebranduoliniu sprogimu.

Halifakso sprogimas

Halifakso sprogimas daugelį metų buvo laikomas didžiausiu kada nors įvykusiu sprogimu pasaulyje. Įvyko jis per nelaimę - 1917 metų gruodžio 6 dieną Halifakso įlankoje, Naujojoje Škotijoje, Kanadoje, susidūrė du laivai - SS Imo ir SS Mont-Blanc. Pastarasis gabeno apie 2653 tonų sprogmenų, daugiausiai pikrino rūgšties (anais laikais populiarus sprogmuo).

Po susidūrimo laivas užsidegė ir pradėjo dreifuoti link Halifakso miesto. Tuo tarpu Halifakso miesto gyventojai, matydami didžiulį smarkiai degantį laivą, išėjo į gatves, užsilipo ant kalvelių ir namų stogų, žiūrėti - kas ten tokio vyksta. Štai tada vaikas ir sprogo.

Sprogimo banga sunaikino didesnę Halifakso miesto dalį, daugumą namų, nes šie buvo išsidėstę į viršų einančiuose pakrantės šlaituose. Skirtingais skaičiavimais, žuvo maždaug apie 1700-1900 žmonių, dar apie 9000 žmonių buvo sužeista.

Pagal paskaičiavimus, sprogimo galia buvo apie 2,9 kilotonos. Istoriškai tai laikoma daugiausiai aukų sukėlusiu paskiru nebranduoliniu sprogimu žmonijos istorijoje.

Beiruto sprogimas

Beiruto sprogimas įvyko Libane, Beiruto uoste, 2020 metų rugpjūčio 4 dieną. Sprogimas kilo dėl to, kad kilo gaisras sandėlyje, kur vienoje krūvoje buvo saugoma maždaug apie 2750 tonų amonio salietros. Sprogimo galia, skirtingais vertinimais, atitiko apie 0,5-1,2 kilotonos. Maždaug pusė minutės prieš pagrindinį sprogimą įvyko kitas, kurio ekvivalentinė galia buvo apie 1-2 tonas trotilo.

Gal dėl to, kad sprogimo vieta buvo juntamai nutolusi nuo miesto (Beirutas yra Libano sostinė), negana to, didelę dalį sprogimo bangos užstojo milžiniška grūdų saugykla, o ir dalis žmonių susiprato slėptis po pirmo sprogimo, aukų skaičius buvo sąlyginai mažas - maždaug 200 žmonių žuvo, dar apie 6500 buvo sužeista.

Galimai čia žmonėms labiausiai padėjo tai, kad prieš pagrindinį sprogimą įvyko kitas, daug mažesnis, tačiau pakankamai rimtas, kad nuo jo išbyrėtų daugybė langų mieste. Taigi, daugelis žmonių, žinantys, kas yra karas, susiprato slėptis. Visgi sprogimas nugriovė ar rimtai pažeidė apie 100 tūkstančių pastatų, didžiulė centrinio Beiruto dalis buvo smarkiai apgriauta, tad apie 300 tūkstančių žmonių liko benamiais.